Paruošė Gediminas Vakaris
Kaune atidaryta bažnytinių vėliavų paroda
Kauno Paveikslų galerijoje (Donelaičio 16) lapkričio mėnesį veikė dailininkės Margaritos Čepulienės (gim. 1936) sukurtų bažnytinių vėliavų paroda. Projektuoti ir siuvinėti bažnytines vėliavas autorė pradėjo 1989 metais. Pirmasis jos atliktas darbas — specialistų labai gerai įvertinta Alksnėnų bažnyčios vėliava. Šiuo metu dailininkė jau yra sukūrusi daugiau negu 20 vėliavų, kurių didžioji dalis priklauso Vilniaus arkikatedrai.
Arkivyskupo Audrio Juozo Bačkio interviu Austrijos katalikų informacijos tarnybai
Austrijos katalikų žinių agentūra “Kath-press” praneša, kad Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, duodamas interviu Austrijos katalikų informacijos tarnybai “idu”, kritikavo Rusijos prezidento Boriso Jelcino įsaką dėl kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių pristabdymo ir pareiškė, kad lietuvių tauta labai vienareikšmiškai pasisakė už Rusijos kareivių išvedimą. Arkivyskupas sakė tikįs, jog tarptautinė bendrija, ypač Europa, darysianti Rusijos vyriausybei spaudimą, kad kariuomenės išvedmas būtų tęsiamas.
Kalbėdamas apie rinkimus, arkivyskupas Bačkis pareiškė, jog jis nebijąs, kad Lietuva grįšianti į komunizmą. Komunistų pergalė rinkimuose nereiškianti komunizmo pasirinkimo. Tautoje vyraująs nepasitenkinimas vyriausybe, nes, reformas įgyvendinant nepakankamai sparčiai, pablogėjusi socialinė padėtis. Dabartinės problemos esančios objektyvus “perėjimo iš socialistinės sistemos į rinką padarinys”. Pasak arkivyskupo, žmonės ir toliau norintys reformų.
Apibūdindamas Bažnyčios padėtį Lietuvoje, arkivyskupas Bačkis pažymėjo, jog savo uždaviniu jis laikąs, “atsargiai praveriant langą”, palaipsniui supažindinti tikinčiuosius su Vatikano
II susirinkimo teologinėmis ir pastoracinėmis idėjomis. Tradicijų, padėjusių žmonėms persekiojimo laikais pavyzdingai išlaikyti tikėjimą, nedera per greitai atsisakyti. Kita vertus, pagrindiniu jo Bažnyčios uždaviniu esanti naujoji evangelizacija. Šioje srityje susiduriama su problema, kaip susieti sena su nauja, Reformos galinčios pavykti tiktai tuo atveju, jeigu dėmesys bus koncentruojamas į esminius dalykus.
Arkivyskupas apgailestavo, kad tarp Bažnyčios ir vadovaujančiojo sluoksnio dialogas dar nevykstąs. Intelektualai menkai tesusipažinę su tikėjimu. Todėl Bažnyčia turinti stiprinti savo įtaką švietino srityje, kur jau vienas žingsnis žengtas — tikyba dėstoma mokyklose. Tačiau šias pastangas sunkina tai, kad mokytojai tebėra paveikti komunistinės atmosferos. Nors dalis gyventojų, arkivyskupo nuomone, jaučianti “Dievo alkį“, tačiau daug kas, po 50 metų trukusio materialstinio auklėjimo, nesidomi religija.
Viena iš Anykščių mokyklų pavadinta vyskupo Antano Baranausko vardu
Spalio 30 d. Anykščių trečiajai vidurinei mokyklai suteiktas vyskupo Antano Baranausko vardas. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, kurias Šv. Mato bažnyčioje koncelebravo Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Panevėžio kurijos kancleris mons. Jonas Juodelis per pamokslą paragino gausiai susirinkusį jaunimą domėtis vyskupo Baranausko asmenybe ir sekti jo pavyzdžiu. Po pamaldų visiems susirinkus prie mokyklos, Anykščių rajono valdytojas Algimantas Dačiulis viešai perskaitė Valdybos nutarimą, kuriuo trečiajai vidurinei mokyklai suteikiamas garbingas vardas. Garbingi svečiai taip pat dalyvavo atidengiant mokyklos vardinę lentą bei atidarant mokyklos muziejų, skirtą vyskupo Antanto Baranausko gyvenimui ir kūrybai. Mokyklos aktų salėje šia proga įvyko iškilmingas posėdis.
Ruošiamasi Šv. Tėvo vizitui į Lietuvą.
Lapkričio 3 d. Lietuvių katalikų mokslo akademijos patalpose Popiežiaus vizito komiteto generalinis sekretorius Gintaras Grušas susitiko su katalikų spaudos, televizijos bei radijo atstovais. Minėtam komitetui vadovauja Vilniaus arkivyskupas Audrys Bačkis, jam talkina Kauno vyskupas-augziliaras Sigitas Tamkevičius.
Pasitarime svarstyta, kokį vaidmenį turėtų atlikti katalikų masinės informacijos priemonės, rengiantis Šv. Tėvo vizitui į Lietuvą kitų metų rudenį. Kalbėta apie būtinybę koordinuoti spaudos, radijo ir televizijos darbą, evangelizuojant visuomenę, supažindinant ją su popiežiaus institucija bei Jono Pauliaus II asmeniu. Prieita nuomonės, kad masinės informacijos priemonės turėtų atnaujinti tautos katekezę ir, nuosekliai bei kūrybiškai primindamos Krikšto, Sutvirtinimo, Eucharistijos sakramentų esmę ir svarbą, padėti žmogui giliau pajusti savo krikščionišką tapatybę.
Susitikimas Jonavoje
Katalikų jaunimo organizacijų kapelionas kun. Robertas Grigas ir Ateitininkų federacijos valdybos sekretorė sės. Daiva Kuzminskaitė lapkričio 5 dieną lankėsi Jonavoje, kur susitiko su vietiniais vyresniųjų klasių moksleiviais, mokytojais, “Caritas” bendradarbiais. Svečiai supažindino susirinkusius su ateitininkų ideologija, veikla bei jos svarba šiandien. Tikėjimo požiūriu buvo aptarti paskutiniųjų dienų įvykiai. Diskusijose akcentuota, jog mokytojui, nepaisant politinės situacijos kaitos, privalu skiepyti jaunimui principingumą, pakantą kitų įsitikinimų žmonėms, laisvos šalies piliečio sąmonę.
Posėdžiavo Socialinės rūpybos profesinių studijų centro taryba.
Lapkričio 7 d. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorate posėdžiavo Socialinės rūpybos profesinių studijų centro (SRPS) taryba, kurią sudaro universiteto, Lietuvos socialinės apsaugos ministerijos, Lietuvos Vyskupų konferencijos, Lietuvos “Caritas” federacijos ir minėto centro direktorijos atstovai. Centras, kurį didele dalimi finansuoja JAV Vyskupų konferencija, o dėstytojais ketina paremti Ilinojaus ir Lojolos universitetai (JAV), universiteto struktūroje rengs profesionalius socialinės pagalbos darbuotojus.
Posėdyje apsvarstyti SRPS studentų parinkimo ir priėmimo kriterijai, susipažinta su centro veiklos programa. Numatyta, kad SRPRS taryba parengs mokymo programas, atitinkančias universitetinius reikalavimus. Centro administratore patvirtinta VDU anglų kalbos dėstytoja Violeta Ivanauskienė. Socialinės rūpybos profesinių studijų centre, kurio pagrindinis steigėjas yra Lietuvos “Caritas” federacija, šiuo metu studijuoja vienuolika asmenų.
Šv. Tėvas ruošiasi kelionei į Lietuvą
Vilniaus arkivyskupo Audrio Bačkio žodžiais, Šventasis Tėvas ruošiasi kelionei į Lietuvą su ypatingu dėmesiu ir ypatinga meile. Lapkričio 10 d. per radiją atsakinėdamas į žurnalisto Vaidoto Žuko ir klausytojų klausimus, Vilniaus ganytojas pasakė, kad popiežius dabar studijuojąs lietuvių kalbą, kad galėtų kreiptis į Lietuvos žmones gimtąja jų kalba. Arkivyskupas išreiškė nusistebėjimą, kad Lietuvoje šiai kelionei per mažai rodoma dėmesio, apie ją tylinti spauda, radijas, televizija. Arkivyskupas Bačkis informavo, jog sukurta Popiežiaus kelionės paruošimo komisija, kurios pirmininku esąs jis pats, pavaduotoju — vyskupas Sigitas Tamkevičius, generaliniu sekretoriumi — diakonas Gintaras Grušas. Jis taip pat pareiškė esąs tikras, kad iš Lietuvos valdžios bus susilaukta paramos ir pagalbos visuose su kelione susijusiuose darbuose. Arkivyskupo žodžiais, “Šv. Tėvas yra tiek daug meilės parodęs Lietuvai, tiek daug jos labui nuveikęs, kad mūsų visų dėkingumas verčia šiai kelionei ypatingai kruopščiai pasiruošti”.
Bažnyčios informacijos tarybos posėdis
Lapkričio 11 dieną Kaišiadorių vyskupijos kurijoje įvyko Bažnyčios informacijos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo tarybos pirmininkas vyskupas Juozas Matulaitis bei katalikų informacijos priemonių, redakcijų ir leidyklų atstovai. Svarstyti glaudesnio katalikiškų redakcijų ir leidyklų bendradarbiavimo, tarpusavio paramos, reklamos ir platinimo klausimai. Pažymėta, jog platinant leidinius pasitaiko atvejų, kad kai kurios Lietuvos vietovės tiesiog verste užverčiamos katalikų spauda, o kitose jos visai nesimato. Tarybos pirmininkas vyskupas J. Matulaitis pageidavo turėti du pavaduotojus — Vilniuje ir Kaune, miestuose, kuriuose sutelkta katalikų leidyba.
Pirmininko pavaduotoju Vilniuje išrinktas kun. Vaclovas Aliulis, MIC, pavaduotoju Kaune — Lietuvos Katalikų Bažnyčios informacijos centro darbuotojas Gediminas Žukas. Tarybai pasiūlius, katalikiškosios spaudos platinimo respublikiniu koordinatoriumi sutiko būti Alfonsas Vitkauskas (Alytus), tarybos sekretore paskirta Valerija Janonienė (Kaišiadorys).
Kaišiadoryse statomos katalikiškosios spaustuvės direktoriaus Romano Aukščiūno nuomone, spaustuvė visu pajėgumu pradėsianti dirbti 1994 m. pradžioje.
Atstatytos Jurbarko baž. bokštų smailės
Šią vasarą atstatytos Jurbarko bažnyčios bokštų smailės. Atstatyti bažnyčios bokštus, kuriuos sunaikino 1940 m. liepos 7 d. mieste siautęs gaisras, ilgą laiką neleido sovietinė valdžia. Tiktai 1989 m. klebonui kun. Mykolui Buožiui pavyko patvirtinti smailių atstatymo projektą, kurį, padedamas bažnyčios komiteto, šią vasarą įgyvendino dabartinis bažnyčios klebonas kun. Antanas Slavinskas.
Atstatymo darbus, kuriems išleista beveik 3,5 milijono rublių, finansiškai rėmė Jurbarko bažnyčios parapijiečiai, miesto savivaldybė, paskyrusi 100.000 rublių, tokia pačia suma prisidėjusi direktoriaus R. Reičiūno vadovaujama vokiečių-lietuvių firma “Autoimpex”. Savo aukomis pagelbėjo ir šiuo metu JAV gyvenantys išeiviai, kilę iš Jurbarko miesto bei jo apylinkių. Projekto realizaciją parėmė 17 šeimų, jų tarpe ir Petras Plienaitis iš Fairmount City, paaukojęs 1.000 dolerių. Daug pastangų, renkant lėšas Amerikoje, padėjo ten gyvenanti jurbarkietė p. Oreškienė.
Daugiau negu po 50 metų Jurbarko bažnyčia vėl atgavo savo pirmykštį grožį ir didingumą. Dabar jos bokštų aukštis sudaro 35 metrus. 1993 metų vasarą, per šv. Antano atlaidus, numatyta surengti padėkos pamaldas Viešpačiui, laiminusiam šį didelį darbą.
Svč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai
Lapkričio 15 d. Vilniuje Aušros Vartuose prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai. Šventėje dalyvavo Kauno arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius, Vilniaus arkivyskupas Audrys Bačkis, vyskupai Juozas Žemaitis, Juozas Matulaitis, Juozas Preikšas, Juozas Tunaitis, Vladas Michelevičius ir Sigitas Tamkevičius. Pagrindinių šv. Mišių aukai vadovavo J. Em. kardinolas Vincentas Sladkevičius. Įžanginiame žodyje jis pažymėjo, kad mumyse per daug rūpesčių ir baimės. “Jei Lietuvos žmonėms Dievas bus gailestingas, tada nieko netrūks”, kalbėjo kardinolas. Jis ragino sūniškai pasitikėti Jėzumi Kristumi ir Gailestingąja Dievo Motina. Pamokslą lietuvių kalba pasakė arkivyskupas Audrys Bačkis, lenkų kalba — vyskupas Juozas Tunaitis. Po pamaldų Lietuvos ganytojai pasiuntė Šv. Tėvui sveikinimo telegramą.
Labdaros kroviniai
Lapkričio 16 dieną “Caritas” ir “Maltos” pagalbos tarnybos delegacija iš Vechta (Vokietija, Oldenburgo vyskupija) į Lietuvos “Caritas” centrinę būstinę Kaune atgabeno labdaros krovinį, kurio didžioji dalis buvo skirta Kauno Vaikų pensionatui, įsikūrusiam Vilijampolėje.
Lapkričio 20 dieną “Caritas” centrinėje būstinėje lankėsi Švedijos katalikų “Caritas” atstovas Kaj. Engelbert, kuris į Lietuvą atgabeno Švedijos katalikų paaukotų vaistų. Svečias domėjosi Lietuvos “Caritas” veikla ir daug filmavo, tikėdamasis, kad Švedijoje parodyti vaizdai paskatins daugiau žmonių padėti Lietuvai.
Lietuvos ateitininkų federacija rengiasi II suvažiavimui
Gruodžio 12-13 d. Lietuvos ateitininkų federacija ketina sušaukti savo antrąjį suvažiavimą. Konferencija, kurios tema “Ateities atgimimas: su Kristumi į Tautos Prisikėlimą”, vyks Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje (Daukanto 28). Gruodžio 12 d. 10 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos iškilmingos padėkos ir susikaupimo šv. Mišios.
Išleistas Arno Anzenbacher’io vadovėlis “Filosofijos įvadas ”
Spalio mėnesio pabaigoje “Katalikų pasaulio” leidykla, remiama “Atviros Lietuvos” fondo, 20.000 egzempliorių tiražu išleido Amo Anzenbacherio vadovėlį “Filosofijos įvadas”. Autorius, gimęs 1940 metais Austrijoje, šiuo metu yra Mainzo universiteto katalikų teologijos fakulteto profesorius. Jungdamas tris pagrindines mąstymo tradicijas — transcendentalinę, ontologinę ir dvasios filosofijos — Anzenbacher’is apžvelgia svarbiausias Vakarų filosofijos idėjas.
Knygos rengėjų nuomone, dėl aiškumo, metodiškumo ir originalumo šis darbas yra tapęs klasikiniu europietišku filosofijos įvadu. Amo Anzen-bacher’io knyga yra pirmasis nemarksistinis filosofijos vadovėlis, išleistas per pastaruosius 50 metų.
Eucharistijos bičiulių ir katalikiško jaunimo susirinkimas
Lapkričio 21 d. Eucharistijos bičiuliai ir ateitininkai susirinko Vilniuje, kur jie surengė maldos ir atsinaujinimo akademinę dieną. Po šv. Mišių aukos Šv. Teresės bažnyčioje renginio dalyviai persikėlė į Šv. Kazimiero šventovę, kur kun. dr. Kęstutis Trimakas paskaita “Dievo Motina ir pasaulis” apžvelgė Vatikano II susirinkimo dokumentų bei popiežiaus enciklikų mariologiją. Išsamią paskaitą apie Lietuvos jaunimo dvasinę būklę perskaitė dr. Arvydas Žygas, kuris pabrėžė praeities darbų tąsos, tikrųjų vertybių sintezės, bet ne supriešinimo, reikšmingumą. Petraukomis tarp paskaitų vyko diskusijos, skambėjo giesmės, kelionės po Šv. Žemę įspūdžiais dalinosi mons. Alfonsas Svarinskas.
Vakare šv. Mišias už ateitininkijos tėvą, Vasario 16-osios signatarą prof. P. Dovydaitį, mirusį SSSR lageryje 1942 metais, aukojo kun. Jonas Boruta, SJ, kun. Ričardas Repšys, MIC, kun. A. Gudelis ir kun. Robertas Grigas. Profesoriaus 50 mirties metinių minėjimą užbaigė dr. Arvydo Žygo paskaita apie mažai žinomus Pranciškaus Dovydaičio asmenybės bei veiklos bruožus.
Jurbarke palaidoti negimusių kūdikių palaikai
Lapkričio 22 dieną Jurbarke viešai palaidoti negimusių kūdikių palaikai. Šiomis laidotuvėmis, surengtomis aktyvaus “ProLife” (“Už gyvybę”) judėjimo dalyvio, vikaro kun. Roberto Skrinsko iniciatyva, paminėta skaudi data. Nuo 1955 m. lapkričio 23 d., kai SSSR AT prezidiumo nutarimu Lietuvoje buvo įteisinti abortai, nužudyta apie 2 milijonus negimusių kūdikių.
Melsdami Lietuvai šventos motinystės, abortų genocido sustabdymo ir Viešpaties atleidimo už nekaltą kraują, šv. Mišias Jurbarko bažnyčioje koncelebravo kun. Robertas Skrinskas, Šakių klebonas kun. Deimantas Brogys, kun. Robertas Grigas. Sakydamas pamokslą, kun. R. Grigas pabrėžė, kad gyvybę būtina besąlygiškai gerbti. Žmogaus žudymo motinos įsčiose negalima pateisinti nei medicininiais, nei socialiniais argumentais. Visuomenė, ir ypač krikščionys, esantys įpareigoti solidariai rūpintis gyvybės gelbėjimu ir motinystės puoselėjimu. Po šv. Mišių gedulinga eisena pasuko į kapines, kur buvo palaidoti vietos ligoninėje abortuotų vaikų palaikai.
Vakare Jurbarko kultūros rūmuose paskaitas apie gyvybės apsaugą skaitė Kauno Šeimos centro lektoriai gyd. ginekologas Virgilijus Rudzinskas, gyd. Nijolė Liobikienė, Birutė Obelienė. Savo teiginius apie aborto nežmoniškumą bei kontracepcijos žalą žmogaus prigimčiai svečiai iliustravo įtaigiomis skaidrėmis. Dienos renginius filmavo vietinė televizija.
Vyskupo Antano Baranausko 90-osioms mirties metinėms
Regina Mikšytė “Lietuvos aide” rašo, kad vysk. A. Baranauskas, vos įžengęs į Seinų vyskupo sostą, pasigedo lietuviškų giesmių. Pirmajai gavėniai Seinuose jis išvertė “Graudžius verksmus”. Kovo pabaigoje pasiuntė į Kauną velykinės giesmės “Linksma diena mums nušvito” tekstą ir melodiją. Seinuose buvo sukurtos giesmės: “Piemenėliams vargdienėliams”, “Sveikas gimęs, Viešpatie”, “Piemenys, piemenys”. Jau beveik 100 metų Lietuvos bažnyčiose šalia A. Strazdo “Pulkim and kelių” ir Maironio “Marija, Marija” tos kalėdinės giesmės įsitvirtino švenčių liturgijoje, kaip lietuvių religinės poezijos klasika, tebegiedamos lietuvių visame pasaulyje. Prisikėlimo rytui auštant, eisenoje aplink bažnyčią, susiliejant su varpų gaudesiu, “Linksma diena mums prašvito”, A. Maceinos žodžiais, yra autentiška Velykų liturgijos Lietuvoje dalis nesutinkama niekur Europoje. Seinuose vysk. A. Baranauskas parašė apie 30 giesmių, ketino išleisti giesmynėlį. Mokė žmones lietuviškai rašyti, įsakęs kiekvienoje parapijoje nusirašyti jo išverstą katekizmą, poterius ir giesmes. Su neapsakomu dievobaimingumu pradėjo milžinišką darbą — į lietuvių kalbą versti Šv. Raštą. 1902 metais lapkričio 26 d. vakare vertimas nutrūko ties Jeremijo raudų sakiniu “Ažudarė kelius mano akmenimis ketvirto tais...”