Satanizmas Vakaruose šiandien yra tapęs visuomeniniu reiškiniu, kuris pradeda kelti rūpestį visuomenei. Nerimą kelia didėjanti satanistinių idėjų įtaka jaunimui.
Doktrina
Šiandieninis satanizmas didžiąja dalimi remiasi anglo Aleister Crowley (1857-1947) doktrina. Suabsoliutinęs biologiškai suprantamą troškimą gyventi, Crowley teigė, jog šis troškimas turįs būti realizuotas per neribotą malonumą. Troškimas gyventi valdąs visatą ir esąs dieviškoji pirmapradė energija, sudaranti visos tikrovės pagrindą. Juo daugiau šios energijos žmogus patiria, juo labiau jis pasijunta esąs absoliučiu, netgi dievišku. Tada jis atsiduria anapus gėrio ir blogio ir, kaip suverenas, gali daryti viską, ką nori. Šitaip Crowtey suformuluoja pagrindinį satanizmo įstatymą: “Daryk viską, ką nori”.
Šio principo šėtoniškumą sudaro tai, kad žmogus raginamas užimti Dievo vietą bei beatodairiškai atmesti visa, kas priešinga jo paties valiai, — kitus žmones, institucijas, etiką ar religiją. Pats Crowley save laikė šėtono įsikūnijimu ir vadino “didžiuoju žvėrimi — 666” (Apr. 13). Tiesa, šėtoną jis įsivaizdavo esant ne tiek asmeniu, kiek minėta absoliučia energija, galinčia sutankėti ir virsti galingomis asmeniškomis dvasinėmis būtybėmis. Taigi Crowley doktriną galima vadinti satanistinių panteizmu, kuriame dieviškasis absoliutas suprantamas kaip begalinis, geidulingas, jokių ribų nepripažįstantis gyvenimo troškimas. Ši satanizmo atmaina skiriasi nuo ankstesnių jo formų, traktavusių šėtoną kaip Dievo sukurtą ir prieš Jį sukilusią dvasinę būtybę.
Crowley išvystyta magija, kurios ritualai pasižymi įvairiausiomis seksualumo formomis bei kruvinomis gyvūnų aukomis, siekia, kad magas nusilenktų absoliučiai satanistinei kosmoso energijai ir per tai išlaisvintų savo valią nuo bet kokių varžtų. Jo dėka žmogus galįs vis labiau patirti savo paties dieviškumą. Seksualumas Crowley sistemoje atlieka dvejopą vaidmenį: viena vertus, jis yra priemonė magiškoms galioms padidinti, kita vertus, jis drauge yra galutinis tikslas, dieviško-satanistinio gyvenimo aukščiausioji forma.
Satanistinės bendrijos
Aleister Crowley mąstymą bei praktiką šiandien tęsia grupuotės, iš kurių vienos organizuotos pagal ordinų principą, o kitos veikia kaip bažnyčios. Pastarųjų grupei priklauso Gnostinė katalikų bažnyčia su centrine būstine Ciuriche bei Šėtono bažnyčia, kurią įkūrė kalifornietis Szandor la Vey, atlikęs Polanskio filme “Rozmari kūdikis” įsikūnijusio šėtono vaidmenį. Svarbiausias satanistinis ordinas yra “Ordo Templi Orientis”, kuriam savo laiku priklausė ir Crowley. Kaip ir Gnostinė katalikų bažnyčia, kuri yra šio ordino dukterinė organizacija, turinti supažindinti su satanizmo idėjomis platesnius visuomenės sluoksnius, jis taip pat įsikūręs Ciuriche. Pastaruoju metu imta kalbėti apie ordiną “Thele-ma”, kurį 1972 metais įkūrė Michael D. Eschner.
Satanizmas jaunimo tarpe
Ne vienas jaunuolis sueina į sąlytį su satanizmu per spiritistines praktikas. “Stumdant” stalą ar stiklinę, kartais susidaro įspūdis, kad bendraujama su demoniška dvasia. Pasitaiko, kad kai kuriuos dalyvius seanso metu apima nenugalimas jausmas, jog tokia dvasinė būtybė — o gal net pats šėtonas — esanti patalpoje, kur vyksta spiritistinis posėdis. Nepaisydami baimės, kurią sukelia tokie išgyvenimai, kai kurie jaunuoliai eksperimentuoja su šiomis “dvasiomis” toliau arba prisijungia prie grupių, turinčių šioje srityje daugiau patyrimo.
Jaunieji satanistai jau “nebestumdo” stiklinių. Susirinkimuose, kurie paprastai vyksta rūsiuose, miške ar kapinėse, kur kartais netgi atidaromi karstai, jie dėvi velnio simbolius, pvz., penkiakampę žvaigždę ar apverstą kryžių, ir atlikinėja maginius ritualus, kuriais siekiama iššaukti šėtoną ar demoniškas dvasias. Jų garbei rengiamos šventės, vadinamosios “juodosios mišios”, kurių metu ne tik kalbami užkeikimai, bet ir atnašaujami gyvūnai bei atliekami seksualiniai-maginiai veiksmai. Kontaktuojant su piktosiomis dvasiomis, tikimasi gauti paslėptų žinių, pirmiausiai apie busimąjį likimą, ar įgyti antžmogiškos galios destruktyviems tikslams įgyvendinti. Pavyzdžiui, į lėles, simbolizuojančias jaunuolių nekenčiamus žmones, smaigstomos adatos, tikintis šiuo magišku veiksmu susargdinti ar net nužudyti konkretų asmenį.
Vieni jaunuoliai praktikuoja satanizmą savarankiškai, orientuodamiesi pagal kngynuose gausiai parduodamą maginę-okultinę literatūrą, kiti užmegza tiesioginius kontaktus su satanistiniais ordinais ar sektomis.
Domėjimosi satanizmu motyvai
Susidomėti satanizmu daugelį jaunuolių paskatina smalsumas ir noras eksperimentuoti. Tačiau ilgalaikį prisirišimą lemia tam tikri individualūs asmens polinkiai bei socialinės sąlygos: nepilnavertiškumo jausmai, polinkis į maginį mąstymą, atviri arba į pasąmonę nustumti konfliktai su tėvais bei autoritetais, sunkumai asmeniniuose santykiuose, mokykloje ar profesijoje, ateities perspektyvų nebuvimas, pavyzdžiui, bedarbystė, neišspręsti gyvenimo prasmės klausimai. Tokiems jaunuoliams satanizmas atrodo atsakąs į visus šiuos klausimus: silpnajam jis žada galią per magiją; autoritetų konfliktai išsprendžiami, paskelbiant autoritetus nieko nevertais; profesijos ir ateities problemos pasidaro nebesvarbios, kadangi atsiribojama nuo visuomenės; patvarių santykių ilgesys imamas laikyti iliuzija ir pakeičiamas brutaliu seksu; gyvenimo prasmę pradeda sudaryti instinktų patenkinimas ir narciziškas savojo Aš vertinimas.
Tiesa, satanizmas beveik visada susijęs su baime, kuri gali pasireikšti įvairiais atspalviais: kaip demonų baimė, Dievo baimė, kaip baimė, kylanti iš įsisąmonintos ar nesąmoningos kaltės, kaip psichinės tapatybės suirimo baimė ir pan. Šios baimės atmainos paprastai lieka pasąmonėje ir dažniausiai kompensuojamos padidėjusiu agresyvumu.
Satanistinė roko muzika
Per pastaruosius 20 metų satanistinės idėjos jaunimo tarpe daugiausia plito per Hard Rock’o bei Heavy Metal muziką. Šiame kontekste neretai kalbama ir apie Black Metal muziką, kuriai atstovauja grupės “Black Sabbath”, “AC-DC”, “Slay-ers”, “Iron Maiden”. Su satanizmu susijęs ne vien tiktai šių ir kitų roko grupių dainų turinys: kai kurie muzikantai palaiko tiesioginius ryšius su santanistiniais ordinais. Hard Rock bei Heavy Metai grupės, kurių dainų tekstai santūresni, koncertų metu taip pat naudoja satanistinius simbolius ir kalba panašia kalba. Nors šiuo atveju ir nėra lengva nustatyti, kas yra traktuojama rimtai, o ką reikėtų priskirti mados dalykui, viena yra neabejotinai aišku: jaunimo subkultūroje satanizmas tapo savotiška protesto išraiškos forma, paverčiančia šėtoną stabu ir propaguojančia rėksmingą erotiką bei brutalų sadizmą. Ekspertai nemano, kad vien satanistinių atspalviu pasižymintis Hard Rock’as gali paskatinti jaunuolius pradėti praktikuoti satanizmą, bet pripažįsta, jog tokia muzika gali paruošti tam dirvą. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, telieka žengti tiktai nedidelį žingsnį nuo išraiškos formos prie rimto jos turinio traktavimo.
Parengė LKB informacijos centras
■ Alytuje yra apie 1600 kalinių. Juos globoja gydytoja Birutė Žemaitytė ir kun. Gražulis. Bausmę atlikusieji priglaudžiami, kol suranda darbą ar vietą apsigyventi.
■ JAV katalikų vyskupų labdara siekia 1,84 bilijonų dolerių. Tai didžiausia šios rūšies labdara.
■ Vilniuje spalio 15 d. buvo paminėtas Maltos tarnybos Lietuvoje įsikūrimo metinės. Katedroje buvo Mišios, pašventinta vėliava. Maltos pagalbos skyriai veikia Klaipėdoje, Vilkaviškyje, Ignalinoje. Prezidentu paskirtas vysk. J. Tunaitis.
■ Katalikų katekizmas, paruoštas vadovaujant kard. J. Ratzinger, popiežiaus patvirtintas ir išleistas prancūzų kalba, bet bus vertimai ir kitomis kalbomis.
■ Lietuvos seimo 21 narys, duodami priesaiką, nepakartojo žodžių “Tepadeda man Dievas”.