Paruošė Gediminas Vakaris

KIEK LIETUVOJE KATALIKŲ MOKYTOJŲ?

     Lietuva — katalikiškas kraštas. 80% gyventojų yra katalikai. Pagal 1990-91 m. apklausą, tikinčių ir praktikuojančių studentų yra 9%, o jaunų mokytojų 8%. Vilniuje mokytojų katalikų yra per 100, Kaune — 60, Panevėžyje — 50, Alytuje — 10, Jiezne — 12, Joniškyje — 13. Visoje Lietuvoje yra apie 300 katalikų mokytojų.

     Šiandieninėje Lietuvoje jau yra ruošiamas katalikiškų mokyklų ir gimnazijų religijos mokymo turinio išdėstymas, kurį moksleiviai turės išmokti. Yra įkurtų arba atkurtų katalikiškų mokyklų Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje ir Kretingoje. Vilniuje IV-ojoje vaikų muzikos mokykloje yra katalikiškojo auklėjimo skyrius. Tai vienintelė muzikos mokykla Lietuvoje, kurioje studijuojama bažnytinė dailė ir muzika. Jos studentai dalyvauja parapijos gyvenime. Sekmadieniais Šv. Rapolo bažnyčioje gieda per Mišias.

     Įkurta Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga. Neseniai Vilniuje įvyko antrasis sąjungos suvažiavimas. Kalbėta apie prieškario Lietuvos mokytojų sąjungą ir jos mokyklas. (Lietuvos aidas)

LIETUVIAI PREKIAUJA DUONA

     Duonos kepalėlius lietuviai parduoda latviams. Latvijoje kepalėlis pigiausios duonos kainuoja 56 latviškus rublius, o Lietuvoje 12 talonų. Pardavę 4 kepalėlius duonos, lietuviai uždirba vieną Vokietijos markę. Pastebėta, kad Latvijos kaimynystėje, Zarasų rajone, pigiausios duonos kepalėlis pabrango du kartus.

     Lietuvos Respublikos muitinės departamentas gruodžio pradžioje priėmė įstatymą, kad vienas asmuo iš Lietuvos gali išvežti be muito du kilogramus duonos. Už didesnį kiekį jau mokama 100% muito. (Ten pat)

LIETUVOS ĄŽUOLYNAI

     Lietuviai mylėjo medžius ir juos sodindavo aplink sodybas. Ąžuolas buvo vienas iš mėgstamiausių medžių. XVI a. 20% visų Lietuvos miškų buvo ąžuolai. Šiandien jų yra Lietuvoje 1,2% bendro miškų ploto.

     Praeitą vasarą ąžuolų gerbėjai, ramuviečiai, miškininkai, gamtos bičiuliai ir etninės kultūros puoselėtojai, suvažiavę į Švenčionis, įsteigė ąžuolų globos draugiją “Ąžuolynas”. Šiam įvykiui atžymėti Cirkliškio parke pasodino ąžuolų giraitę atminti rezidencijos aukoms. Draugijos tikslas — burti žmones, gerbiančius gamtiškąjį baltų pasaulėžiūros simbolį ąžuolą, gaivinti ir puoselėti su juo susisijusius žmonių papročius, priminti ąžuolo reikšmę šiandieniniame gyvenime.

     “Atgimimo” ąžuolynas dr. J. Basanavičiaus tėviškėje, “Gedimino” ąžuolynas Senuose Trakuose, pavieniai įvairiomis progomis sodinti ąžuolai yra pradžia tautinių ąžuolynų. “Ąžuolyno” draugija žada apsodinti ąžuolais daugybę apleistų alkaviečių, buvusių šventų girių. Surinkta daug medžiagos apie ąžuolus ir ąžuolynus. Galvojama išleisti Lietuvos ąžuolynų žemėlapį. (Ten pat)

LIETUVOS FIRMOS RUOŠIASI TURISTAMS

     Ar atvažiuoja turistų iš Vakarų šalių į Lietuvą? Atvažiuoja, tačiau masiškai neplūsta. Šiemet turistinis sezonas jau baigėsi. Kam gali būti įdomus tamsus ir niūrus rudenį Vilnius? Praėjusį sezoną daugiausiai Vakarų turistų atvažiuodavo iš Vokietijos, Prancūzijos, Skandinavijos šalių. Atvažiuoja ir emigrantų iš Izraelio. Dažnai atvažiuoja specializuotų grupių. Vasarą iš Vokietijos buvo atvažiavusi dviratininkų grupė. Jie dviračiais keliavo po Lietuvą. Firmos “Astrida” bendradarbiai Vokietijoje rengia specialias kultūrines ir istorines keliones po Lietuvą. Iš Danijos taip pat atvyksta specializuotų grupių — pavyzdžiui, mokytojų ar profsąjungų vadovų, kuriuos domina konkreti veiklos sritis Lietuvoje. Danai dažnai atvažiuoja į Vilnių kelioms dienoms tiesiog atsipalaiduoti — mat alkoholis Lietuvoje yra pigus. Prancūzai taip pat atvažiuoja kelioms dienoms pailsėti. Žiemą Vilniuje kavinės ir restoranai užsidaro anksti, miestas neapšviestas ir pavojingas. Viešbučių prašomos kainos 25-40 dolerių už naktį neatitinka paslaugų kokybės. (Lietuvos aidas)

“MARIJOS VAIKAI"  KREIPIASI Į BRAZAUSKĄ

     Gruodžio 10 d. maldos grupė “Marijos vaikai” kreipėsi į laikinai einantį Lietuvos prezidento pareigas Algirdą Brazauską pareiškimu, kuriame, be kita ko, sakoma:

     “Lietuva — Marijos žemė. Parlamentas — Lietuvos širdis. Mes visi, maži ir dideli, esame jos vaikai. Marijos statula, stovėjusi prie Parlamento, yra specialiai Lietuvai atsiųsta iš Vokietijos (...) ir atnešta čia mūsų maldos grupės 1991 m. sausio 19 d. Daug maldų, džiaugsmo ir skausmo valandų bei prašymų matė Nepriklausomybės aikštėje mūsų Dangiškoji Motina Marija. Ji saugojo mus iki šiol ir norime, kad iš čia Dangaus ir Žemės Karalienė visada savo motiniška meile užtartų mūsų tautą”.

     “Marijos vaikai” tikisi, kad l.e. prezidento pareigas Algirdas Brazauskas parems jų prašymą palikti Marijos Paslaptingosios Rožės statulą prie Parlamento rūmų ir estetiškai įkomponuoti ją į rengiamą šios teritorijos rekonstrukcijos projektą.

     Gruodžio 16 d. Seimo vedėjas R. Valentukevičius prezidento pavedimu maldos grupei “Marijos vaikai” pranešė, kad Marijos Paslaptingosios Rožės statulą numatyta įkomponuoti į ruošiamą šios teritorijos rekonstrukcijos projektą.

VIENAM DIEVUI GARBĖ

     Lapkričio 14 d. Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčioje Kaune įvyko Kauno vyskupijos jaunimo chorų šventė, pavadinta “Vienam Dievui garbė”. Šventėje dalyvavo ne tik Kauno miesto bažnyčių jaunimo chorai, bet buvo svečių net iš Kretingos, Dotnuvos ir Grinkiškio. Jaunimo chorai pakaitom giedojo bažnyčioje susirinkusiems nuo vidurdienio iki vakarinių Mišių. Šią įdomią jaunimo šventę surengė tėvai jėzuitai su talkininkėmis — Jėzuitų gimnazijos ir “Aušros” vidurinės mokyklos mokytojomis Gitana Bielskyte, Virginija Tamulyniene ir Vilhelmina Raubaite. Dienos programa buvo užpildyta tiek, kad kiekviena grupė pasirodymui gavo tik 20 minučių. Po Mišių šventė tęsėsi Kauno kunigų seminarijoje, o kitą dieną Pažaislyje. (XXI amžius)