BURIASI SISTEMOS VETERANAI
Šiek tiek patriukšmavę dėl akademinių ir bronzinių vadų bei generolų, nukeltų nuo postamentų, ir perspėję liaudį apie grįžtantį fašizmą, “sistemos” veteranai tyliai pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Aktyvesnieji rado užuovėją tarsi specialiai jiems sukurtame jaukiame uoste — V. Petkevičiaus redaguojamoje “Opozicijoje” kiti paprasčiausiai pakabino savo medaliuotus švarkus į spintas, kažin ar betikėdami sulaukti renesanso. Tačiau jis atėjo kartu su Seimo rinkimų rezultatais, paskatindamas vėl telktis ir imtis veiklos.
Dar prieš Naujuosius metus telkimosi iniciatoriai ėmė skambinti Didžiojo Tėvynės karo veteranams, kviesdami atvykti į steigiamąjį susirinkimą. Jis įvyko. Suėję ordinų juostelėmis pasidabinę veteranai aptarė politinę padėti, taip pat lietuviškai surašytus įstatus, pagal kuriuos žadama jaunimą auklėti patriotine dvasia, rūpintis veteranų materialine padėtimi bei socialinėmis garantijomis, saugoti kovų dalyvių atminimą.
Sambūrio nariai nutarė, kad vadinsis “Antrojo pasaulinio karo dalyviais antihitlerinės koalicijos pusėje”. Tačiau tarp jų netrūksta paprasčiausių pokario stribų. Sekretoriauja ir iždą tvarko buvęs LKP Kauno rajono sekretorius M. Filipavičius. Organizatoriai paragino iš karto sumokėti visą metinį nario mokestį ir pervesti tuos pinigus A. Brazausko rinkiminei kampanijai remti.
Sovietinių veteranų surinkti pinigai, žinoma, ne ką tepridėjo prie A. Brazausko pergalės rinkimuose, tačiau energingos veteranų pastangos liudija, jog politiniai vekseliai jau paruošti — jei dar nepasirašyti. (Lietuvos aidas)
JAPONAI RENKA INFORMACIJĄ APIE LIETUVĄ
Lietuvoje kelias dienas viešėjo 23 žmonių delegacija iš Japonijos — bankininkai, pramonininkai, verslininkai. Jie keliauja po Rytų Europos šalis, jau buvo Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Iš Lietuvos japonai išvyko į Latviją, paskui keliaus į Estiją. Lietuvoje jie lankėsi Ekonomikos, Pramonės ir prekybos ministerijose, Lietuvos banke. Japonus domino, ar stabili Lietuvos ekonomika ir politika, ar yra čia alternatyvių energijos išteklių, kaip vyksta privatizacija. Žodžiu, japonai rinko informaciją, kurią išanalizavę galbūt pateiks Lietuvai bendradarbiavimo projektų. (Lietuvos aidas)
NAUJAS SKRYDIS VILNIUS-AMSTERDAMAS
“Lietuvos avialinijos” lėktuvai numato skraidyti dar j vieną Vakarų Europos miestą — Amsterdamą. Su Olandijos aviatoriais susitarta, kad maršrutu Vilnius-Amsterdamas kol kas skraidys tik “Lietuvos avialinijų” lėktuvai.
Tokia lengvata finansiškai labai palanki mūsų jaunai aviakompanijai. Be to, naujojo skrydžio Amsterdamo aerouoste laikas suderintas su čia atskrendančių lėktuvų iš Pietų Amerikos laiku. Olandai tikisi, kad mūsų tautiečiai, keliaudami į Tėvynę iš Pietų Amerikos, pasirinks patogų persėdimą Amsterdame.
Olandijoje Lietuvos susisiekimo ministerijos delegacija taip pat suderino tarpvyriausybinę oro susisiekimo sutartį, baigė rengti jūrų sutartį, lankėsi “Fokker” keleivinių lėktuvų gamykloje. Grupė Lietuvos aerouostų specialistų vyks mokytis į seminarą Taline, kurį organizuoja Olandijos specialistai. Numatyta, kad kitą seminarą Baltijos šalių aviacijos specialistams olandai surengs Vilniuje. (Lietuvos rytas)
BLOGAI PER ILGAI GYVENTI SUKANDUS DANTIS
“Lietuvos aidas” išspausdino interviu su Romualdu Sikorskiu, kuris 33 metus dirbo Lietuvos finansų ministru. Publikacija pavadinta “Gyventi galima dvejopai: juokiantis ir dantis sukandus”.
Paklaustas apie litą, R. Sikorskis atsakė:
“Norėčiau matyti litą, bet iš tolo panašų savo verte į mano jaunystėje turėtą. Tačiau dabar, kai tokios kainos ir turimo pinigo infliacija, aš nesiryžčiau lito įvesti. Ant turimos talonų krūvos padėtas kad ir karūnuotas litas pats taptų menkaverčiu pinigėliu. Kol neįveiksime visuotinio ekonomikos nuosmukio, kol nepakils gamyba, nė kiek neatsigaus žemės ūkis, — neturime teisės lengvabūdiškai pasielgti su nacionaline valiuta.
Dėl netikrų pinigų nematau reikalo tiek daug triukšmauti — išėmei iš apyvartos, pavyzdžiui, 500 nominalo banknotus, išleidai daug 200 ar 100, ir verskimės. Rimčiau ir atkakliau aiškinkimės tų pinigų gamintojus. O lito įvedimą sieti dar ir su netikrų pinigų gausėjimu — būtų tiesiog nepadoru. Kiekviena reforma turi turėti vienintelį tikslą — pagerinti žmonių gyvenimą, o ne krauti “reformatoriams” politinį kapitalą.
Taigi gyventi galima dvejopai. Tačiau blogai per ilgai gyventi sukandus dantis: vėliau, kai atpalaiduosime žandikaulius, šypsena gali būti kreiva...”
TAUTININKŲ PREMIJOS MOKYTOJAMS
Lietuvos valstybės atkūrimo 75-jų metinių proga Lietuvių tautininkų sąjunga paskyrė dvi pinigines premijas mokytojams, dirbantiems rytiniuose Lietuvos rajonuose, už lietuvybės saugojimą ir stiprinimą, už jaunosios kartos auklėjimą tautine dvasia.
• ADELEI BŪTĖNIENEI, Šalčininkų rajono Baltosios Vokės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojai, šioje mokykloje dirbančiai nuo 1959 m.
A. Būtėnienė jau dvidešimt metų vadovauja etnografiniam ansambliui, renka tautosaką, mokykloje įsteigė kraštotyros muziejų.
• BENEDIKTUI ALGIMANTUI MASAIČIUI, Vilniaus rajono Marijampolio vidurinės mokyklos direktoriui, per trisdešimt metų dirbančiam šį darbą. Tai pirmoji lietuviška vidurinė mokykla Vilniaus rajone. Ją baigė apie du šimtus Baltarusijoje gyvenančių lietuvių, joje mokosi ne tik lietuviai, bet ir lenkai, gudai.
Premijų mecenatai — Amerikos Lietuvių tautinės sąjungos pirmininkas dr. Leonas Kriaučeliūnas ir ponia Irena Kriaučeliūnienė. (Lietuvos aidas)
NUOBAUDOS UŽ VALSTYBINĖS KALBOS IGNORAVIMĄ
Trylika administracinių bylų dėl valstybinės kalbos įstatymų pažeidimų iškėlė Klaipėdos miesto prokuratūra.
Daugiausia pažeidėjų į teisėsaugos tinklą uostamiestyje pakliuvo dėl per didelės meilės nevalstybinei anglų kalbai.
Pavyzdžiui “Klaipėdos” viešbučio valiutinėje parduotuvėje nebuvo nė vieno užrašo lietuvių kalba. “Nika” parduotuvės vitrinoje visi reklaminiai tekstai parašyti taip pat tik anglų kalba. Valstybinę kalbą ignoruoja ir valstybinės įmonės “Merkurijus” parduotuvė: čia irgi viskas rašoma angliškai.
O Klaipėdos prekybos uostas visoje raštvedyboje tebevartoja tik rusų kalbą.
Vilniaus prokuratūra bylą dėl valstybinės kalbos įstatymo pažeidimo iškėlė valstybinei staklių gamybos įmonei “Žalgiris”. Visi užrašai, visi blankai bei kitokie raštvedybos dokumentai čia taip pat — tik rusų kalba.
Dvi bylas valstybinės kalbos įstatymo pažeidėjams yra iškėlusi Kauno miesto prokuratūra.
Bylos su visais dokumentais perduotos Valstybinei kalbos inspekcijai. Pažeidėjams paskirtos administracinės nuobaudos, piniginės baudos. (Lietuvos rytas)
IR NEPRIEVARTOS VEIKSMAS -GALINGAS GINKLAS
Vilniuje spaudos konferenciją surengė Gene’o Sharpo, JAV Alberto Einšteino instituto prezidentas, vienas žymiausių pasaulyje neprievartinio veiksmo teorijos etikų.
Neprievartinis veiksmas — tai tikslo siekimas nenaudojant smurto. Įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje veikiantys Neprievartinio veiksmo centrai siekia, kad konfliktinėse situacijose taikūs veikimo būdai taptų atsvara prievartai.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos krašto apsaugos ministro Andriaus Butkevičiaus, G. Sharpas ir jo propaguojamos neprievartos veiksmo idėjos daug prisidėjo prie taikaus Lietuvos išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.
G. Sharpas įsitikinęs, kad visuomenė visada turi būti pasiruošusi nesmurtinėmis priemonėmis pasipriešinti galimai išorės jėgų agresijai ar vidaus perversmininkams. Kaip vieną svarbiausių tokių priemonių mokslininkas minėjo visišką neteisėtos valdžios izoliaciją, jos įstatymų ir nurodymų nevykdymą, taip atimant iš jos galimybę vykdyti valdžios funkcijas.
Be to, G. Sharpas mano, kad konfliktuojančios vidaus jėgos, žinodamos, kad visuomenė yra pasirengusi pasipriešinti neteisėtam atėjimui į valdžią, atsisakytų galimų sumanymų tai padaryti ir daugiau dėmesio skirtų tarpusavio supratimui ieškoti.
Krašto apsaugos ministras A. Butkevičius, kuris, pasak jo, yra neprievartos veiksmo idėjų šalininkas, sakė, kad pilietinės gynybos teoriją ir praktiką puoselėja visos Lietuvos krašto apsaugos struktūros, SKAT ir civilinė sauga.
Tačiau ministras perspėjo, kad neprievartos veiksmas yra galingas ginklas, kuris gali būti panaudotas, tiek kovojant su perversmu, tiek ir jį įveikiant, todėl pakankamai neišprususios visuomenės rankose jis gali būti pavojingas. (Lietuvos rytas)
JAUNIAUSI IR VYRIAUSI
Keletas ištraukų iš “Lietuvos rekordų knygos Nr. 2”:
“Jauniausias lakūnas — aštuoniolikametis mokinys iš Linkuvos (Pakruojo raj.) Vincas Lapenas. Savo konstrukcijos ir gamybos lėktuvu LAV-1 jis pradėjo skraidyti 1968 m. rugpjūčio 5 d.
Vyriausias lakūnas — Kazimieras Šlapelis, kilęs iš Kupiškio, 80-ties metų, skraidė Patagonijoje (Argentina) “Luskombe” tipo lėktuvu, kurį vadino Čimango (plėšraus Argentinos paukštvanagio) vardu.
Daugiausia gėlių išbarstyta lėktuvais 1989 m. rugpjūčio 23 d. protesto akcijoje “Baltijos kelias”. Gyventojų suneštas gėles į aerodromus atvežė 4 keturtoniai sunkvežimiai (po 2 Vilniuje ir Kaune), o lėktuvai, pakildami į orą po 3 kartus, išbarstė jas kelyje Vilnius-Latvijos siena.
Jauniausia medalininkė — 4 m. 8 mėn, 7 dienų Kristina Stragauskaitė iš Skirmantiškių apyl. (Raseinių raj.). Ji, 1989 m. balandžio 7 d. kilus gaisrui namuose, iššoko pro langą, esantį maždaug 2 m. aukštyje virš žemės, atrakino duris ir, įėjusi į degantį namą, išvedė jaunesnį broliuką ir išnešė sesutę. Už drąsą ir sumanumą, gelbstint iš ugnies mažamečius vaikus, K. Stragauskaitė apdovanota medaliu “Už narsumą gaisro metu”.
Jauniausias medalininkas — šešiametis Nerijus Kropas, gyvenąs Agluonos kolūkyje (Kėdainių raj.). 1988 m. rudenį sprogus televizoriui ir kilus gaisrui namuose, iš degančio namo išnešė jaunesnius broliuką ir sesutę. Už šį didvyrišką poelgį N. Kropas apdovanotas medaliu “Už narsumą gaisro metu”. (Lietuvos rytas)
ŽMOGUS, PADOVANOJĘS BAŽNYČIAI MUZIKĄ
Šių metų sausio 9 d. Kanadoje mirė lietuvis, kuris Kaune atstatomai Prisikėlimo bažnyčiai pernai paaukojo tikriausiai pačią vertingiausią dovaną — vargonus. Iki šiol šis kuklus žmogus norėjo likti neįvardintas, tačiau po mirties jo vardas ir pavardė turi būti žinomi visiems. Tai p. Jonas Vitkūnas. Už velionį buvo aukojamos Mišios Prisikėlimo bažnyčioje. (Lietuvos aidas)
80 MINUČIŲ KELIONĖ PARYŽIAUS PUSĖN
“Religija svarbiau už politiką” — taip sako maestro Juozas Miltinis naujajame televizijos filme “Paryžiaus pusėn, Juozo Miltinio link” (režisierius Saulius Sruogis), kurio pirmoji — paryžietiškoji dalis neseniai buvo parodyta per Panevėžio savivaldybės televiziją. Netrukus jis bus parodytas per Lietuvos TV. (Lietuvos rytas)
NAUJA STUDIJA
Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencija padovanojo Lietuvos vyskupų konferencijai televizijos studiją, kuri kainavo apie 200 tūkstančių dolerių. Televizijos studija iš Vokietijos atvežta ir bus sumontuota Kaune. Studija galės savarankiškai ruošti televizijos laidas, dauginti videokasetes, kuriomis bus aprūpinamos parapijos ir mokyklos. (XXI amžius)
DAR VIENAS LAIKRAŠTIS
Lietuvoje pradėjo eiti naujas laikraštis “Donelaičio žemė’,’ skirtas lietuviams, gyvenantiems Karaliaučiaus krašte, suvienyti. Šis laikraštis spausdinamas Lietuvoje ir gabenamas į Karaliaučiaus sritį, jo tiražas 200 egzempliorių. (XXI amžius)
SKAUTAI RINKSIS LIETUVOJE
Lietuvos skautų sąjunga surengė pirmąją spaudos konferenciją. Pranešta, kad 75 metų Lietuvos skautų jubiliejaus proga liepos mėnesį Gulbinuose, netoli Vilniaus, kviečiamas lietuvių skautų suvažiavimas, kuriame dalyvaus svečiai iš viso pasaulio. (Lietuvos aidas)
TRUMPAI IŠ "GIMTOJO KRAŠTO"
Lietuvoje privačiais turėjo tapti apie pusė milijono hektarų miškų, vadinasi, maždaug ketvirtoji dalis viso miškų ploto. Atsiimti tą turtą nori apie 70 tūkstančių pretendentų.
įsteigta valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kuri bus skiriama už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvos ir išeivijos lietuvių etninės kultūros plėtojimo, puoselėjimo, ugdymo ir tyrimo darbus, o atskirais atvejais — už etninės kultūros, kūrybos, mokslinės veiklos visumą.
Vilniaus Dailės akademijos senatas aptarė artėjančio šio aukštosios mokyklos 200 metų jubiliejaus renginių planą. Pirmoji sukaktį paminės ateinantį rudenį architektūros katedra
.■ Lietuvoje konkurso keliu sukuriama emblema popiežiaus atvykimui pažymėti. Kelionės šūkis — “Liudykime Kristų”.
■ Poetui Bernardui Brazdžioniui, kun. Ričardui Mikutavičiui ir kitiems nusipelniusiems Lietuvai vyriausybė paskyrė Gedimino ordinus.
■ Vatikanas paskelbė, kad popiežius dalyvaus pasaulio jaunimo kongrese, kuris įvyks rugpjūčio 11-13 d. Denveryje. Numatoma, kad suplauks apie 100.000 jaunimo ir gal apie tiek pat suaugusiųjų pačią iškilmingiausią sekmadienio dieną. Laukiama jaunimo ir iš Pietų Amerikos, Azijos, bus ir lietuvių. Šiuo reikalu rūpinasi seselė Ignė. Šv. Tėvas šiam suvažiavimui parinko mintį iš šv. Jono evangelijos: “Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą”.