CHIARA LUBICH

     “Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš” (Jn 14, 3).

     Tai yra Jėzaus atsisveikinimo žodžiai, kuriuos jis pasakė savo apaštalams po paskutinės vakarienės. Jis jiems aiškino, kad netrukus juos paliksiąs, ir tai, suprantama, juos nuliūdino. Tada jis paaiškino, kad tai bus tik trumpas atsiskyrimas, o svarbiausia, kad tai bus jų pačių gerovei. Jis einąs paruošti jiems vietos, kur jie galės būti su juo visuomet.

     O tas atsiskyrimas, apie kurį Jėzus jiems kalbėjo, reiškė jo artėjančią kančią ir mirtį. Tokia buvo jam Tėvo valia, kurią vykdydamas įrodė savo nepaprastą meilę jam, kad galėtų dalintis su Tėvu jo garbe ir būti su juo vienybėje. Tai darydamas, Jėzus parodė savo mokiniams kelią, kuriuo eidami jie galėtų pas jį ateiti ir gyventi su juo.

     Kai Jėzus kalbėjo apie savo grįžimą, galėtų atrodyti, kad tai reiškia atėjimą pas savo apaštalus jų mirties valandą ar apie savo triumfinį grįžimą laikų pabaigoje. Bet iš tikrųjų Jėzaus grįžimas jau įvyko jo prisikėlimu. Kai jis atbaigė išganymo darbą ir gyvena su Tėvu jo garbėje, jis nori visuomet būti su savaisiais. Nuo pat prisikėlimo Jėzus nori, kad jo mokiniai galėtų gyventi tame pasaulyje, kuriame jis gyvena.

     Toji realybė bus pasiekta, kai mes sutiksime Jėzų veidas į veidą mūsų mirties valandą, o ypatingai kai jis sugrįš laikų pabaigoje. O džiaugsmą, kai jis sugrįš, mes galime patirti jau dabar,  ilgėdamiesi jo atėjimo.

     Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žodžius? Mėgindami suprasti jų turtingumą ir grožį.

     Jie kreipia mūsų dėmesį į Bažnyčios esmę. Bažnyčios gyvastingumą charakterizuoja Jėzaus buvimas joje ir todėl be jo ji neįsivaizduojama. Bažnyčia yra matoma, kaip Jėzaus mokinių ir tikrų jo draugų bendruomenė, kuri supranta, kas yra Jėzus, norėdama jį turėti savo tarpe ir būti su juo visuomet.

     Čia mąstomi žodžiai veda mus į intymesnius ryšius su Jėzumi ir per jį su mūsų dangiškuoju Tėvu.

     Bet viso to siekiant, reikia mokėti ir kainą: pildyti sąlygas, kurių reikalauja Jėzus. O jis reikalauja gyventi pagal jo žodžius (Jn 15, 10), ypatingai mylėti vienas kitą (Jn 15, 12) ir visiems būti vienybėje (Jn 17, 21).

     Jei mes stengsimės gyventi pagal Jėzaus žodžius, jis pripildys mus savo šviesa, savo nusistatymu, savo gyvenimu. Tada mes būsime jo draugai. (Jn 15, 14). Jis padės mums, nepaisant esamų ir nesiliaujančių sunkenybių, jau dabar gyventi meilės, skaistumo, heroizmo, džiaugsmo ir tikros taikos realybėje, kurioje jis pats gyvena ir kuri mūsų žemiškajam gyvenimui jau dabar teiks dangaus džiaugsmo.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius

■    Tinkamam Šv. Tėvo priėmimui pasirengti šio vizito organizacinis komitetas dažnai posėdžiauja. Kovo 3 d. posėdyje, vykusiame Lietuvos vyriausybės rūmuose, dalyvavo prez. Alg. Brazauskas ir ark. Juozas A. Bačkis. Pop. Jonas Paulius mėgino į Lietuvą atvažiuoti 1984 ir 1986 m., tačiau Sovietų bolševikinė valdžia nedavė leidimo. Šiais metais popiežius, kaip jau žinome, lankysis Lietuvoje rugsėjo 4-7 d.

■    Prel. Stasys Žilys, 30 m. išdirbęs Rytų Bažnyčios kongregacijoje, 1992 m. pabaigoje išėjo į pensiją. Pop. Jonas Paulius II, įvertindamas jo darbą, suteikė jam Apaštališko Protonotaro garbės titulą.