Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ
“Pirmieji giliukai nuo atsodinto ąžuolo"
Daugiau nei prieš 4 metus dar mažai kas tikėjo, kad Kaune atsikurs, o kartu ir naujai susikurs, Vytauto Didžiojo universitetas. 1989 m. balandžio 26-28 d. Kaune vyko mokslinė konferencija “Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas”. Buvo iškeltas vienas iš uždavinių — humanitarizuoti Kauną. Ar pateisins šiuos lūkesčius pirmieji absolventai? Tikėkim, kad taip.
Birželio II d. vykusiose iškilmėse buvo įteikti diplomai pirmiems atkurto Vytauto Didžiojo universiteto bakalaurams, pagerbta naujoji universiteto Garbės daktarė Marija Gimbutienė iš Kalifornijos. Pasisakymai, palinkėjimai absolventams buvo labai viltingi, skatinantys ryžtingiau žvelgti į rytdieną. VDU rektorius Br. Vaškelis, apibendrindamas savo kalbą, tarė: “Kiekviena karta turi suformuoti savo lietuviškumo sampratą”. Kaip ji buvo formuota prabėgusiame 4-erių metų laikotarpyje? Galbūt dar per anksti daryti išvadas. Pažvelkim į praeitį pirmųjų diplomantų mintimis. 160 absolventų (psichologai, menotyrininkai, dėl praplėstų mokymosi programų, diplomus gaus vėliau), kaip pasakė ekonomistas Tomas, buvo “ir bandomieji triušiai, ir ledlaužiai”.
Kaimynė Dokalskaitė, 1971
Sunkūs buvo pirmieji studijų metai. Studijų pagrindas buvo daugiau idėjinis nei materialus. Galbūt ir teisus Lietuvos Respublikos prezidentas A. Brazauskas, pavadindamas VDU kūrėjus drąsuoliais, svajotojais. Jais buvo ne tik profesūra, bet ypač studentija. Dauguma studentų pastebi, kad nuo įstojimo į VDU pradžios juos lydėjo tikėjimas, viltis atrasti, pažinti kažką nauja moksle bei gyvenime. Galbūt įspūdingiausios pirmojo rugsėjo akimirkos juos lydėjo ištisus 4-erius metus?..
Kiekvienas užkalbintas diplomantas išskirtinę vietą suteikdavo žodžiui “laisvė
Kiekvienas užkalbintas diplomantas išskirtinę vietą suteikdavo žodžiui “laisvė”. Ji panašiai suprantama, nes visi Lietuvos žmonės ilgą laiką jos stokojo. Kokios gi atskirų studentų mintys?
Arturas (ekonomistas): “Universitetas ruošė ne profesionalus bakalaurus, o laisvus žmones, mokančius savarankiškai gyventi, rinktis, kai yra daug pasiūlymų”.
Daiva ir Ričardas (socialiniai mokslai) sako, kad mokymo sistema, besiremianti amerikietiškais standartais, suteikė daug laisvės studijose, pasirenkant norimus dalykų kursus. Tai leido, anot Artūro, kiekvienam studentui geriau išnaudoti savo laiką, susidaryti sau atskirą studijų programą. Jūratė (socialiniai mokslai) pastebi, kad universitete galima buvo laisvai bendrauti vienas su kitu.
Taigi šiuo bruožu VDU išsiskiria iš kitų universitetų Lietuvoje.
Universitetas auga ir klesti mylinčių savo darbą ir jaunimą dėstytojų dėka. Ypač svarus jų darbas buvo pirmaisiais metais kai, Ričardo žodžiais tariant, jie daugiau patys versdavo dalykinę medžiagą į lietuvių kalbą, pateikiant ją beveik “sukramtytą”. Ypač geru žodžiu studentija mini dėstytojus: A. Žygą, N. Kadytę, V. Gronską, Dž. Bauers, Z. Lydeką, A. Butkų... Simpatija išreiškiama dėstytojams, kurie leido išsakyti studentui savo mintis, stimuliavo laisvę studijose, elgesyje. Dėstytojai mėgstami dėl įdomiai, gyvai pateikiamos dalykinės medžiagos. Ypač tai būdinga dėstytojams, atvykusiems iš užsienio. Išskirtinių studentijos simpatijų susilaukė dėstytojas iš JAV Gallego, kuris buvo studentui lyg vyresnis draugas.
Bakalauro laipsnis — tai jau tam tikra profesinė branda. Nors dauguma studentų jaučiasi ne tiek profesionalai tam tikroje srityje, kiek plačiau išsilavinę žmonės. Anot Artūro, “gyvenimas yra dinamiškas ir gerai turėti platų išsilavinimą”, kurį padeda įgyti 4-erių metų programa. Ričardas pastebi VDU suteiktą privalumą — mokytis užsienio kalbų, “kalbos — didžiausias dalykas, kurių čia buvo galima išmokti”, — sako jis.
Į VDU norėtųsi žvelgti viltingai ir todėl daugiau teigiamai. Trūkumų yra kiekvienoje veikloje. Bet, kaip sakė Arturas, “universitetas geras, jeigu žmogus žino, ko iš jo nori, sugeba pasinaudoti geranoriškai primesta laisve”.
Prabėgs eilė metų ir galbūt “pirmieji giliukai nuo atsodinto ąžuolo”, anot Dovilės, sugrįš į VDU kaip profesoriai, magistrai. Alma Mater klestės tradicijom, organizacijų veikla ir, žinoma, kiekvieno dėstytojo, studento nuoširdžiu švietėjišku darbu savo tautai.
Užsienio specialistai konsultuos Lietuvą
Remiantis tarptautine atominės energijos naudojimo patirtimi ir TATENA rekomendacijomis, Lietuvoje įsteigtas Branduolinės ir radiacinės saugos konsultacinis komitetas. Jo iniciatorės yra Švedijos, Vokietijos ir Suomijos organizacijos, kurios rūpinasi branduolinių reaktorių saugumu. Kol kas komitete šeši nariai — po vieną Lietuvos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos atstovą. Pirmininku Vyriausybė paskyrė J. Vilemą — Lietuvos energetikos instituto direktorių, valstybės konsultantą atominės energetikos klausimais.
J. Vilemas BNS korespondentui pasakė, kad Baltijos jūros valstybėse tai pirmoji tokia tarptautinė visuomeninė institucija. Komiteto sprendimai turėtų padėti palyginti silpnoms Ignalinos AE kontrolės įstaigoms priimti svarbius sprendimus. Be to, dabar suinteresuotos šalys galės gauti išsamią informaciją apie padėtį Ignalinos AE. Jų ekspertų nuomonė ir parama galėtų turėti įtakos Lietuvos Vyriausybės sprendimams. (Tiesa)
Santariškėse gamins sterilius tirpalus
Ligoninėms ir kitoms medicinos įstaigoms aukštos kokybės sterilių tirpalų ypač trūksta. Nei Lietuvoje, nei gretimose šalyse jie negaminami. Tiesa, vaistinės bando, tačiau jose naudojama gana primityvi technologija neužtikrina kokybės, o mažos gamybos apimtys netenkina net minimaliausių poreikių.
Santariškių vaistinė Vilniuje ir Islandijos sveikatos kompanija įsteigė bendrą įmonę “Ilsan-ta”, kuri šiuos tirpalus gamins pagal moderniausią technologiją. “Ilsantai” dabai perduotas vienas Santariškių vaistinėse pastatas, o iki kitų metų tikimasi pastatyti ir daugiau statinių. Juose ir įsikurs nauja “gamykla”. Joje pagamintų tirpalų kaina bus mažesnė negu pasaulinės kainos, be to, šio kiekio užteks ne tik Lietuvai, bet ir eksportui. “Ilsanta” taip pat rengiasi sterilizuoti ir Santariškių ligoninių medicinos instrumentus.
Šios įmonės “ėjimas” į Lietuvos rinkų nebuvo rožėmis klotas. Nors jai, gavusiai užsienio kreditą, valstybės garantijų nereikėjo, tačiau ilgokai nejudėjo sklypo skyrimo reikalai. Net du kartus dėl žemės nuomojimo virė diskusijos Vyriausybes posėdžiuose. Kai kurie ministrai, pavyzdžiui, ir ekonomikos ministras J. Veselka, prieštaravo, kad 10 tūkst. kv. metrų sklypą Vilniaus miesto valdyba šiai firmai išnuomotų ne konkurso tvarka. Be to, ministrai norėjo įsitikinti, ar šalia sterilių tirpalų cechų neišdygs kiti statiniai, kurie kenktų ligoninių komplekso aplinkai, ar tirpalų gamyba ekologiškai nekenksminga.
Sudėliojus visus “už” ir “prieš”, pavojų, atrodo, neliko, todėl nutarta firmos prašymą patenkinti. Vyriausybė pritarė Vilniaus miesto valdybos siūlymui ne konkurso tvarka “Ilsantai” išnuomoti pageidaujamą žemės sklypą.
Tikimasi, kad kitų metų pradžioje jau bus galima pirkti ir naują produkciją. (Tiesa)
Sutrumpėjo kelionė Į Varšuvą
Atidarytas naujas traukinių maršrutas Talinas-Ryga-Kaunas-Šeštokai-Varšuva-Berlynas. Iki Lietuvos sienos “Baltijos ekspresą” aptarnauja Estijos geležinkelio brigada, o Lenkijos teritorija jau važiuoja traukinys, pavadintas “Pogon”. 22 valandas trunkanti kelionė iki Varšuvos šiuo metu yra turbūt labiausiai atitinkanti Europos “Inter City” standartą. Traukiniai važiuoja vidutiniu 65 km/h greičiu, planuojama jį dar padidinti. Jei maršrutas būtų pratęstas iki Helsinkio, “Baltijos ekspresas” galėtų konkuruoti su traukiniais, iš Berlyno važiuojančiais į Skandinavijos šalis. Beje, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių direktoriai tvirtina, kad keleivių pervežimai yra nuostolingi visoje Europoje, pelno duoda tik greitieji “TVZ” traukiniai.
Tikimasi, kad per metus “Baltijos ekspresu” į Varšuvą važiuos 700 tūkst. keleivių, 60 tūkst. keliaus iki Berlyno. Visos šalys, per kurias eina maršrutas, turi teisę pardavinėti bilietus. Lietuvai geležinkelio eismo per Šeštokus atidarymas kainavo apie 300 tūkst. JAV dolerių, bet užtat jau negėda atvažiuoti į Šeštokų ir Mockavos stotis. Kalbama apie galimybę šią geležinkelio atšaką pritaikyti prie Europos standartų. Tada nereikėtų pasienyje persėsti į kitą traukinį, dar sutrumpėtų kelionės laikas. Šiuo metu pertvarkyti visą Lietuvos geležinkelį būtų labai nuostolinga, nes Klaipėdos uosto nebegalėtų pasiekti traukiniai iš rytų. (Lietuvos aidas)
Lietuvos žemėlapiai Jau rengiami Lietuvoje
Šveicarų firma “Ascop” užbaigė pirmąjį specialaus projekto etapą: sudėtinga optine aparatūra iš lėktuvo nufotografuotas Kauno rajonas. Šį projektą — jis vadinasi “Lietuvos kartografavimas — masteliu 1:10.000” — finansuoja Šveicarijos vyriausybė, paskyrusi beveik tris milijonus dolerių.
Anksčiau, būdami priklausomi nuo Sovietų Sąjungos, Lietuvos specialistai nė karto nėra kartografavę savo krašto — neturėjo nei teisės, nei galimybių, nei technikos. Lietuvos žemėlapiai buvo rengiami ne Lietuvoje. Minėto projekto tikslas — sudaryti sąlygas Lietuvos žemėlapius rengti ir spausdinti Lietuvoje. Kauno rajono žemėlapį Lietuvos Respublikos geodezijos tarnyba planuoja išleisti jau šiais metais.
Kartografinė medžiaga nuolatos keičiasi, sensta — atsiranda naujų gyvenviečių, kelių, ją nuolatos reikia atnaujinti. Technologinę įrangą, būtiną kartografavimo darbams, nuo aeronuotraukų iki topografinių žemėlapių spausdinimo ir parūpins Lietuvai šveicarų firma “Ascop” antrajame projekto etape. (Lietuvos aidas)
Konkursas: Ką mes žinome apie savo valstybės kilmę
Baigėsi karaliaus Mindaugo kolegijos skelbtas konkursas “Mūsų žinios apie Lietuvos valstybės kilmę”. Kiekvienam norinčiam dalyvauti šiame konkurse reikėjo raštu atsakyti į devynis klausimus. Metų pradžioje jie buvo paskelbti “Vorutos” ir “Dialogo” laikraščiuose.
Tiksliausiai ir išsamiausiai į visus klausimus atsakė Šiaulių moksleivė Aistė Urbonaitė. Jai Karaliaus Mindaugo kolegija ir pripažino konkurso laureatės vaidą, įteikė prizą — vitražą “Vytis”.
Dešimčiai konkurso dalyvių, geriausiai atsakiusių į visus klausimus, išsiųsti Karaliaus Mindaugo kolegijos leidinėliai “Lietuvos karalystės paveldas”. Taip geriausiųjų dešimtuko — ir Australijos lietuvis žurnalistas Albinas Pocius. Jis ne tik atsakė į klausimus, bet ir atsiuntė savo publikacijų Lietuvos istorijos klausimais.
Šis konkursas buvo skirtas Valstybės dienos šventei -— Mindaugo karūnavimo 740-osioms metinėms. (Tiesa)
Konfesinės mokyklos
Birželio 10 d. nutarimu Nr. 409 Vyriausybė nustatė, kad konfesinės ikimokyklinės įstaigos ir konfesinės bendrojo lavinimo mokyklos yra nevalstybinės švietimo įstaigos.
Valstybinės ir ikimokyklinės įstaigos ir bendrojo lavinimo mokyklos reorganizuojamos į konfesines įstaigas Vyriausybės sprendimu, jei Kultūros ir švietimo ministerija pateikia tokį prašymą. Reorganizuotų mokyklų steigėjų teisės perduodamos valstybės pripažintai Bažnyčiai arba religinei organizacijai. (Tiesa)
"Rūtos" saldainius valgys amerikiečiai
— Po trejų metų pertraukos pradedame pardavinėti riešutus šokolade, — pasigyrė Šiaulių valstybinės konditerijos įmonės “Rūta” generalinis direktorius Julius Grigaliūnas. — Lazdynų riešutus pirkome Azerbaidžane, o šokoladas plačiajame pasaulyje suieškotas.
Gamybai po gaisro “Rūtoje” atnaujinti teprireikė keturių mėnesių. Gaisrą primins ugniagesiams skirti dviejų rūšių saldainiai — “Ugnis” ir “Liepsnelė”. Jau paleista likerinių saldainių linija, atnaujinta zefyro gamyba, įvairiaspalvio, su cinamonu. “Rūta” — vienintelė zefyro gamintoja Lietuvoje. O didžiausia naujiena ta, kad “Rūtos” partnere tapo Albert’s kompanija iš Konektikuto valstijos (JAV).
Ką perka išrankūs amerikiečiai? Juos sudomino karamelė su vaisiniu įdaru “Braškė”, įvyniota į gražų italų gamybos popieriuką. Amerikoje šiauliečių produkcija pardavinėjama vienetais: vienas saldainis — vienas centas. Tariamasi ir dėl kitų rūšių karamelių — “Mandarinuko”, “Avietėlės”, “Citrinuko” tiekimo. Anot “Rūtos” vadovų, tas pirmas žingsnis į Vakarų rinką didelės naudos dar nedavė, tačiau įmonės specialistai suvokė, kokios produkcijos reikia užsieniui.
Ar garsės “Rūta” kaip prieškario laikais, ko gero, nemažai priklausys nuo buvusio savininko Antano Gricevičiaus vaikų ir anūkų, pasiryžusių išpirkti fabriko įrengimus. Jei sugebės, jei pakaks lėšų, “Rūta” vėl bus privati įmonė. Ką žinai, gal ir “Rūtos” saldainiai taps skaniausi pasaulyje, kaip teigia nublukęs užrašas ant senutėlės fabriko tvoros. (Lietuvos aidas)
Alytus: trečią kartą pažymėta miesto diena
Alytaus miesto gyventojai atšventė jau tradicine tampančią Miesto dieną. Prieš 412 metų, birželio 15 d., Alytui buvo suteiktos miesto teisės.
Miesto diena pažymima jau trečią kartą. Pasak Alytaus miesto mero pavaduotojos kultūrai ir švietimui Onutės Suncovienės, ši diena, be abejo, bus švenčiama kasmet.
Angelų Sargų bažnyčioje pašventinta miesto vėliava.
Rotušės aikštėje ir jos prieigose vyko šventinė prekyba. Miesto kraštotyros muziejuje atidaryta etnografinė ekspozicija, Šiaulių namuose — dailininkės R. Balčikonienės meno darbų paroda.
1993 metų miestų kultūros ir meno premijos įteiktos trims alytiškiams: muzikos mokyklos mokytojai J. Adamonytei, profesoriui K. Raičinskiui, teatro režisieriui V. Kirliui.
Senajame miesto parke koncertavo pučiamųjų instrumentų orkestrai, o aukščio nebijantys alytiškiai ir jų svečiai galėjo pro lėktuvo iliuminatorių pasidairyti į miestą ir jo apylinkes. (Lietuvos rytas)
Nuo pirmojo vaidinimo — visas amžius
“Tėvučio pakluonėj” — taip vadinasi amatų, folkloro ir teatro šventė, kuri įvyko Rokiškyje. Ji buvo skirta širmosioms pirmojo vaidinimo, surengto Panemunėlio apylinkėj, metinėms.
Šimtmečio senumo vaidinimų iniciatorius buvo kun. Jonas Katelė, dabar besiilsintis Panemunėlio bažnyčios šventoriuje. 1844 metais baigęs Varnių kunigų seminariją, J. Katelė kunigavo įvairiose parapijose. Po 1863 metų sukilimo caro valdžiai uždraudus lietuvių kalbą mokyklose, organizavo daraktorių kursus, kaimuose steigė slaptas mokyklas, pinigais rėmė lietuviškų vadovėlių leidimą. 1872 metais pradėjęs kunigauti Panemunėlyje, daug prisidėjo prie neraštingumo likvidavimo apylinkėje, organizavo pirmuosius vaidinimus. Dabar švietėjo name — miestelio devynmetė mokykla.
Šventėje dalyvavo rajono teatrų aktoriai, folkloriniai ansambliai, svečiai iš Baltarusijos Mogiliovo srities, zarasiškiai, kupiškėnai. Rokiškio savivaldybės teatro aktoriai Krašto muziejaus pievelėje prie etnografinės klėtelės suvaidino B. Dauguviečio “Žaldokynę”, senoviniame kluone Panemunėlio vidurinės mokyklos teatras parodė spektaklį “Kaip velnias akmenį nešė”. (Tiesa)
Pirmosios lietuviškos knygos jubiliejus
1997 m. minėsime 450 metų jubiliejų, kai pasaulį išvydo pirmoji lietuviška Martyno Mažvydo parengta knyga “Katekizmas”. Šiai sukakčiai ruošiasi Lietuvos žmonės, o klaipėdiečiai sumanė pastatyti paminklą, kuriame turėtų atsispindėti ne tik pirmoji lietuviška knyga, bet ir jos parengėjas Martynas Mažvydas. Jau dirba paminklo statybos organizacininis komitetas, kuriam vadovauja Lietuvos nepriklausomybės kovo 11 d. akto signataras Alfonsas Žalys. Susumuoti ir paminklo projekto konkurso rezultatai.
Pirmosios lietuviškos knygos paminklo konkurso vertinimo komisija, vadovaujama architekto Algimanto Nasvyčio, iš penkių konkursui pateiktų darbų pirmąją (1000 JAV dolerių) ir antrąją (500 dol.) premijas paskyrė skulptoriui Regimantui Midvikiui ir architektui Vyteniui Mazurkevičiui. Trečioji (300 dol.) atiteko skulptoriui Gintautui Jonkui ir architektei Raselei Jurkaitienei. Kur bus statomas paminklas Martyno Mažvydo “Katekizmui”, bus sprendžiama administracine tvarka. (Lietuvos aidas)
Lietuvių kalbos komisija informuoja
Vienas iš lietuvių kalbos komisijos posėdžių buvo skirtas viešajai kalbai. Sumenkėjusi kalbos kultūra, smukęs taisyklingos ir gražios kalbos prestižas Komisiją paskatino panagrinėti žurnalistų rengimo bei jų darbo problemas.
Komisijoje apsvarstytos Kalbos komisijos ekspertų išvados dėl Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto studentų kalbos gerinimo. Universiteto Tarybai siūloma: kūrybinio konkurso rašinius vertinti ir kalbos požiūriu, į rašinių vertinimo komisijas įtraukti kalbininkų; busimiesiems žurnalistams leisti ginti tik kalbininkų recenzuotus ir teigiamai įvertintus diplominius darbus: organizuoti kalbos kultūros paskaitas bei pratybas dėstytojams; taisyklingos kalbos reikalavimus įrašyti ir į dėstytojų atestavimo nuostatus. Radijo ir televizijos vadovams siūloma nepriimti į darbą pretendentų, neturinčių kalbos specialistų rekomendacijų.
Kalbėta apie nerimą keliantį svetimybių plūstelėjimą į lietuvių kalbą. Priimtas Komisijos pareiškimas “Dėl svetimybių vaitojimo”. Pradėtas svarstyti naujųjų nevartotinų svetimybių sąrašas. Patvirtinta dar viena didžiųjų lietuvių kalbos klaidų sąrašo dalis — “Prielinksnių vaitojimo klaidos”. Apsvarstytas ir neteiktinių vertinių sąrašas. Protokoliniu komisijos nutarimu patvirtintos nacionalinės valiutos — lito (Lt) ir cento (et) — santrumpos. (Tiesa)
Kiek Lietuvoje yra užsienietiškų automobilių?
Respublikinėje kelių policijoje ir firmose, prekiaujančiose užsienietiškais automobiliais, sužinota, kad 1993 metų pradžioje Lietuvoje buvo užregistruota apie 20 tūkstančių Europos, Japonijos ir JAV firmų lengvųjų automobilių. Populiariausios “Opel” (3545 automobiliai) ir “Ford” (3409) markės. Po jų seka “Audi” (1857) ir “Mercedes Benz” (1480). Penktoje vietoje “Volksvvagen” markės automobiliai. Beje, jų skaičius pastebimai didėja.
Populiarios ir japonų firmos “Mitsubishi”, “Mazda”, “Honda”, “Nissan”, “Toyota”. Lietuvoje padaugėjo čekiškų “Škodų” ir Rytų Vokietijoje pagamintų “Wartburgų”. Atsirado keli BMW, “Honda” ir “Chevrolet” markės paradiniai automobiliai. Aristokratiškų “Rolls Royce” arba “Ferrari” markės automobilių Lietuvoje dar niekas neturi. Lietuvoje yra įregistruotos 39 valstybinės įmonės, 1230-UAB, 131 užsienio kaptalo įmonė, prekiaujanti automobiliais, 835 žmonės užsienietiškomis mašinomis prekiauja individualiai.
Vasario mėnesį Lietuvoje oficialiai pradėti pardavinėti japoniški automobiliai “Honda”. Pradėta prekyba penkių modelių amerikietiškais “Fordais”.
Pigiausiai turbūt galima būtų nusipirkti naują “Škodą” — maždaug už 6 tūkstančius dolerių, žemesnės klasės “Fiatą” — už 7 tūkstančius ir t.t. Brangiausi automobiliai kainuoja šimtus tūkstančių. Pavyzdžiui “Audi” kainuoja 160.000 DM. Dabar brangiausiu ir rečiausiu Lietuvoje laikomas 1993 metais Vilniuje užregistruotas naujas supervilkikas “Freightliner” iš JAV.
Apytikriais duomenimis, daugiausia užsienietiškų automobilių savininkų yra Vilniuje, Kaune, o iš mažesnių miestų pirmauja Marijampolė ir Utena. (Lietuvos aidas)