JUOZAS PRUNSKIS

Blanki kasdienybė džiovina mūsų širdis ir sielas. Yra labai naudinga dvasiniame gyvenime sušildyti save įsijaučiant į dvasios galiūnų Dievo ir artimo meile žėruojančias asmenybes, o tokių yra mūsų dienomis. Štai

Motinos Teresės įkurtos vienuolijos seserys, renkančios ligonis ir mirštančius iš Kalkutos gatvių bei iš kitų pasaulio skurdžiausių rajonų, kas rytas pabučiavusios kryžių sveikina viena kitą žodžiais: “Lai šis kryžius primena man, kad aš esu Nukryžiuotojo Kristaus sužieduotinė. Vesiu savo gyvenimą nukryžiuotojo keliu ir tęsiu Jo darbą”.

Žaidimas   Algirdas Griskevičius

     Ir nuostabu, kaip jų auka uždega žmonių širdis. Jų vienuolija auga nuostabiu greitumu. Net Sovietų Sąjunga buvo leidusi įsikurti jų židiniui tame ateizmo siaubingame krašte.

     Į Kalkutoje laikomą tų Artimo Meilės misionierių prieglaudą atsilanko įvairiausių tautų žmonių. Vienas kitatautis visą dieną paaukojo globojimui ir guodimui mirštančio žmogaus. Tačiau jis nemokėjo to nelaimingojo kalbos. Pagaliau surado kitą paguodos priemonę: pagriebė gitarą ir ėmė skambinti. Visi aplinkui esantieji nutilo ir susikaupę klausėsi tų guodžiančių instrumento garsų. Pamažu visi iš aplinkos ėmė artėti, pritardami niūniavimo, tik du mirštantieji pasiliko tyloje, o kiti net pragydo: “Viešpatie, mes artėjame, artėjame prie Tavęs...”

     Amerikietis Edward Kennedy kartą aplankė Artimo Meilės seseris Kalkutoje. Ten rado seselę Agnietę, kuri valė patalpas, jas ruošdama cholera susirgusiems. Kennedy panoro paspausti jos ranką, tačiau ji atsiprašinėjo, kad rankos nešvarios. Kennedy prabilo: “Kuo nešvaresnė esi, tuo labiau jausiuos pagerbtas Tave pasveikindamas”.

     Keli lankytojai, nuvykę pas motiną Teresę, stebėdamiesi jos įkurto vienuolyno darbais, prabilo:

     -    Kas gi bus, kai Jūs numirsite?..

     -    Tada aš jas globosiu, - atsakė šventojo gyvenimo moteris.

     Amerikos istorijoje itin žymi asmenybė buvo Abraomas Linkolnas. Jis sąžiningai rūpinosi savo darbų tikslumu. 1864 m. balandžio 18 d. Baltimorėje jis kalbėjo:

     -    Aš jaučiu atsakomybę Amerikos žmonėms, krikščioniškajam pasauliui, istorijai ir jaučiu savo galutinę atsakomybę pačiam Dievui...

     Graikijos Atėnų jauni vyrai duodavo priesaiką:

     -    Niekad kokiu negarbingu ar niekšišku veiksmu neatnešiu nešlovės savo miestui.

     Thomas Edison ilgai ieškojo būdo pagaminti elektrinę lempą, baterijas. Jis padarė apie 20.000 eksperimentų ir nė vienas nebuvo sėkmingas. Vienas reporteris net jį paklausė:

     -    Ar tai ne gaišinimas laiko, padarėte 20.000 bandymų vis be rezultatų. Ar ne bereikalingas gaištas?

     -    Ne, - atsiliepė išradėjas. - Mes gi dabar nustatėme, kad šie būdai nesėkmingi.

     Ir atkaklus darbas pagaliau mokslininką privedė prie laimėjimo.

     Rašytojas Oliver Goldsmith buvo ir gydytojas. Kartą jį pašaukė pas labai neturtingą ligonį. Dr. Goldsmith greit pastebėjo, kad skurdas jį spaudė labiau negu liga. Daug nekalbėdamas, jis paliko vaistų dėžutę su užrašu: “Imk pagal reikalą”. Tačiau į tą dėžutę jis sudėjo pinigus. Tai buvo tam skurdžiui geriausi vaistai.

     Vokietijoje, Liubeko katedroje, yra išgraviruotas įrašas:

     Kristus, Mūsų Viešpats, taip kalba į mus:
     Mane vadinate Mokytoju, ir manęs neklausote.
     Mane vadinate Šviesa, ir manęs nematote.
     Mane vadinate Keliu, ir juo neinate.
     Mane vadinate gyvenimu, ir jo netrokštate.
     Mane vadinate Išmintimi, ir manimi nesekate.
     Mane vadinate tauriu ir manęs nemylite.
     Mane vadinate Amžinu ir manęs neieškote.
     Mane laikote Kilniu, ir nelinkstate man tarnauti.
     Jeigu Jus smerkčiau, manęs nekaltinkite...

     Tačiau tokių atšalėlių procentas neaukštas. Dauguma su kun. Emile Briere gali pasakyti:

     - Kristus man yra viskas. Jis yra mano viltis, jis man gailestingas. Jis mano Išganytojas, kuris mane vaduoja iš mano nuodėmių. Jis yra mano širdies džiaugsmas, kuris manęs neapleidžia net tada, kai aš Jį apleidžiu. Ir aš niekada Jo neužmirštu. Jis yra nuolat mano minty ir mano širdy.

     Kartą pas karalių Liudviką IX atbėgo tarnas, kviesdamas skubiai bėgti į bažnyčią, kur kunigas aukoja šv. Mišias, o žmonės pakonsekruotoje ostijoje mato Kristų.

     Liudvikas IX ramiai atsakė:

     -    Tegu ten skuba tie, kurie netiki į tikrą Kristaus buvimą Švč. Sakramente. Kai dėl manęs, tai ir pamatęs aš labiau netikėčiau, kaip dabar tikiu.

     Dažniau prisiminkime kun. Petrą Damien, kuris Molokai salose su nuostabiu pasišventimu tarnavo 800 raupsuotųjų, kol pats užsikrėtęs paaukojo savo gyvybę artimo meilei.

     Įsidėmėtinas šis išmintingas patarimas:

     -    Melskis, lyg viskas priklausytų nuo Dievo, dirbk, lyg viskas priklausytų nuo tavęs paties.