Na, tai kas gi atsitiks, jei nebus mecenatų? Ogi “Laiškai lietuviams” turės sustoti! Žengdami į 45-uosius šio žurnalo gyvavimo metus, gal turėtume skaitytojams pažerti Naujųjų metų proga kokių nors sparnuotų žodžių, įkvepiančių minčių, deja, esame priversti visiems priminti kai kuriuos materialinius reikalus, nuo kurių gali priklausyti tolimesnis “Laiškų lietuviams” likimas.

     Kai praėjusių metų pradžioje rašėme apie gresiančius pavojus šiam žurnalui, kuris vis dėlto daugelio skaitytojų tiek čia, tiek Lietuvoje labai laukiamas, paminėjome tokias keturias grėsmes: 1. stoka skaitytojų, 2. stoka redaktorių, 3. stoka bendradarbių, 4. finansiniai sunkumai. Dabar ryžtamės pridėti dar ir penktą “stoką” - stoka mecenatų konkurso premijoms.

     Gal kai kam atrodys, kad tai nerimta ir nesvarbi priežastis, kad tai tik nereikšminga smulkmena, o vis dėlto neabejodami teigiame, kad nuo jos gali priklausyti “Laiškų lietuviams” ateitis.

Gražina Didelytė

TELYDI MUS VIEŠPATIES MALONĖ PER VISUS 1994 METUS!

     Jau pirmiau įvairiomis progomis esame minėję, kad jeigu neturėtume bendradarbių iš Lietuvos, tai žurnalą būtume turėję uždaryti jau prieš keletą metų. Mat iš čia, išeivijoje, gyvenančių tautiečių beveik negauname jokių rašinių, jie beveik visai nebendradarbiauja. Šiek tiek daugiau medžiagos gauname iš Lietuvos, bet ir to neužtektų, jeigu neorganizuotume konkursų, kuriuose paprastai dalyvauja kelios dešimtys asmenų iš Lietuvos, daugiausia mokytojos. Iš kitur teateina tik vienas kitas straipsnis. Tad išvada labai aiški — išgyvename tik iš straipsnių, gaunamų konkursams iš Lietuvos. Bet kad ir toliau konkursus galėtume skelbti, reikalinga turėti pakankamai lėšų premijoms. Paprastai dabar šiam tikslui reikia apie pusantro tūkstančio dolerių. Žinoma, jeigu turėtume daugiau, tai ir premijos galėtų būti gausesnės.

     Iki šiol šioje srityje problemų lyg ir neturėjome. Vis atsirasdavo pakankamai mecenatų ir be ypatingų prašymų bei maldavimų. Metinių švenčių proga per vakarienę vienas po kito vis įteikdavo čekį arba pasižadėdavo netrukus tai padaryti. Tik šiais metais negavome pakankamai, dar trūksta apie 300 dolerių. Tikimės tą trūkumą kaip nors užpildyti, bet neramu dėl ateities.

     Be tų metinių švenčių ir vakarienių sunku gauti pakankamai aukų, o jas suruošti nėra taip lengva. Kartais beveik per prievartą reikia žmonėms kaišioti bilietus. Vieni, nors gal ir šiek tiek susiraukę, juos priima, o kiti kategoriškai atsisako. Juk yra tiek visokių renginių, tiek visi prašo aukų, kad sunku visus patenkinti.

     Tad reikėtų taip susitvarkyti, kad be tų vakarienių mecenatų nepritrūktų. Užtat dabar steigiame “Premijų fondą”, į kurį norintieji ir galintieji prašomi atsiųsti kokią nors sumelę bet kada. Atrodo, kad tai neturėtų būti per sunku. Iš to fondo imsime premijoms tiek, kiek reikės. Jeigu susidarytų perteklius, tai galėsime padauginti premijas ar dalį palikti kitiems metams. Tad labai nuoširdžiai prašome ir laukiame atsiliepimo, užtikrinant “Laiškų lietuviams” ateitį.

     Šių metų konkursui buvo galima pasirinkti temą iš 10 Dievo įsakymų. Jau apie 30 straipsnių esame gavę iš Lietuvos, nors dar daug laiko iki konkurso pabaigos - vasario 16-tos dienos. Labai visi nustebome, kad daugiau nei pusė visų iki šiol atsiųstų straipsnių yra apie penktą Dievo įsakymą

     - Nežudyk. Matyt, Lietuvoje šis klausimas labai aktualus ir neužmirštamas.

     Jau galvojame ir apie ateinantį konkursą. Labai norėtume gauti daugiau rašinių šeimos ir jaunimo klausimais. Pirmiau šios temos mūsų žurnale buvo labai mėgstamos, bet dabar kažkodėl šiais klausimais negauname rašinių. Tad galbūt kitų metų konkursui ir pasiūlysime rašyti apie šeimos bei jaunimo problemas, taip pat, ypač jaunimui, apie rūkymą, gėrimą, narkotikus ir jų pasekmes.

     Šia proga dar kartą raginame, kas gali, užsakyti “Laiškus lietuviams” savo giminėms, draugams bei pažįstamiems Lietuvoje. Prenumeratos kaina ir į Lietuvą ta pati — 15 dol. metams. O ten šis žurnalas labai mėgstamas ir laukiamas.

Redaktorius

■ 1993 m. spalio 10-11 d. Švč. Nekalto Prasidėjimo seselių namuose Putnam, CT, įvyko Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos narių metinis susirinkimas. Anot pirm. vysk. Pauliaus Baltakio, katalikų Bažnyčios pagrindiniai rūpesčiai šiuolaikinėje Lietuvoje yra pakelti tautos dvasinį ir moralinį lygį bei skatinti krikščioniško socialinio teisingumo, etikos atsinaujinimo ir įsitvirtinimo procesus.