Ses.GERARDA ŠULIAUSKAITĖ

     Spalio aštuntoji diena. Nuo pat ryto kas keletą valandų per radiją tarp kitų skelbimų vis primenama, kad šiandien Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, 18 valandą šv. Mišiomis prasidės šventė — Lietuvių katalikų mokslo akademijos vicepirmininko, gamtos mokslų daktaro, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provinciolo kun. Jono Borutos SJ 50 metų amžiaus jubiliejus.

     Spauda taip pat netylėjo: platūs straipsniai apie T. J. Borutos SJ gyvenimą ir veiklą buvo spausdinti “Dienovidyje” “Apžvalgoje” “XXI amžiuje” ir kituose leidiniuose. Apie jį rašė net “Respublika”.

     Į šventę susirinko Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariai, įvairių organizacijų, judėjimų, vienuolijų atstovai. Juo labiau T. J. Boruta SJ stengėsi, kad ši šventė būtų kuo kukliausia, tuo labiau viskas vyko atvirkščiai.

     Šv. Mišias jubiliatas koncelebravo kartu su kun. L. Baliūnu SJ, pasakė turiningą pamokslą, kaip yra įpratęs daryti kiekvieną dieną. Iškilmingą nuotaiką sukūrė nuostabiai giedoję chorai: Rolando Aiduko vadovaujamas vaikų choras ir jaunimo choras “Brevis”.

     Po šv. Mišių, sugrįžęs iš zakristijos, jubiliatas kukliai atsistojo prie šoninių suolų, kur iš toliau, iš bažnyčios gilumos nieko nesimato.

     Užtat sveikintojai eidavo prie mikrofono, esančio prie altoriaus. Pirmasis prabilo šventės organizatorius Lietuvių katalikų mokslo akademijos prezidentas prof. Giedrius Uždavinys. Jis iškėlė kun. J. Borutos SJ nuopelnus, atkuriant Lietuvos LKMA, jo pastangas ją palaikant ir plėtojant jos darbą. Profesorius kalbėjo apie Tėvą Borutą SJ kaip apie reto kuklumo ir gerumo kunigą, nepailstantį mokslininką ir gerą organizatorių.

     Vienuolynų vardu pasveikinti buvo įpareigotos seserys eucharistietės. O dėkoti buvo už ką. Sunkiausiais okupacijos laikais, kada buvo rizikinga vesti pogrindyje esančioms seserims vienuolėms rekolekcijas, Tėvas J. Boruta SJ kiekvienais metais vesdavo metines vienos savaitės rekolekcijas daugeliui vienuolynų. Per atostogų laikotarpį, o taip būdavo dažniausiai pavasarį ir vasarą, susidarydavo penkios, šešios ar net daugiau įtempto darbo savaitės. Dažnai būdavo, kad vedęs visą savaitę rekolekcijas, be poilsio jau kitą dieną važiuodavo į kitas rekolekcijas, turint mintyje, kad sąlygos rekolekcijoms dažnai būdavo ypač sunkios: mažos patalpos, daug seserų, dažnai kaime, be jokių patogumų, visuomet rizikuojant, kad gali įsiveržti milicija.

     Dr. Aldona Vasiliauskienė išvardijo jo konkrečius darbus Lietuvių katalikų mokslo akademijoje, nuoširdžiai padėkojo už nuolatinę pagalbą, sprendžiant įvairias mokslo ir gyvenimo problemas.

     Tėvas Leonardas Jagminas SJ susirinkusiems papasakojo jubiliato gyvenimo įdomesnius epizodus, kaip mokymąsi pogrindinėje kunigų seminarijoje, sunkumai nelegaliai dirbant įvairiose Lietuvos bažnyčiose. Paminėjo ypač pavojingą ir atsakingą darbą, esant “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” vyriausiu redaktorium.

     Ateitininkų federacijos sendraugių vardu dėkojo gyd. Rastenis už nuoširdumą ir pasiaukojimą, dirbant ateitininkų sendraugių dvasios vadu.

     Sveikinimų metu, padarius pertraukėlę, visus pradžiugino Muzikos akademijos studentų styginis kvartetas. Tai buvo puiki dovana jubiliatui — entuziastingam muzikos mylėtojui.

     Pasveikinti ir padėkoti buvo atvažiavusi iš Kauno “Caritas” generalinė direktorė ses. Albina Pajarskaitė. (Tėvas J. Boruta SJ pradėjo organizuoti “Caritas” žurnalo leidimą ir priklausė pirmajai žurnalo redkolegijai.)

     Jaunatviška giesme pasveikino jaunimo choras “Brevis”. Vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio vadovas inž. J. Kančys prisiminė, kiek Tėvas Boruta padėjo jų veiklai ir formuoti sąjūdžio dvasią.

     Dėl laiko stokos visi kiti norintieji pasveikinti turėjo pasitenkinti tik įteikdami gėles ir vienu kitu pasakytu žodeliu, o tokių sveikintojų susidarė ilga eilė.

     Po iškilmių bažnyčioje zakristijos salėje LKMA valdyba suruošė vaišes. Čia vyravo jauki, maloni atmosfera, dar labiau suartinanti visus bendraminčius ir svečius.

     Spalio 11 dienos “Lietuvos aide” ELTA rašė: “Jonas Boruta, kaip teigia jo biografai, tai — nelengvomis sąlygomis ateities darbui subrendęs kunigas, išskirtinė asmenybė, pasižyminti nepaprastu uolunu, meile Bažnyčiai ir Tėvynei”.

Spalio 24 d. Šiauliuose, Pedagoginio instituto salėje, Lietuvių ir Lietuvos mokslų akademijos surengė konferenciją arkiv. M. Reiniui pagerbti. Vilniaus arkiv. J. A. Bačkis įteikė Lietuvos katalikų mokslo akademijos istorijos sekcijos pirm. Aldonai Vasiliauskienei oficialų įgaliojimą toliau rinkti medžiagą arkiv. M. Reinio beatifikacijos bylai, kuri jau pradėta Vatikane.