■    Šv. Tėvas, atsisveikindamas su Lietuvos žmonėmis, pasakė: “Esu dėkingas, kad šis apsilankymas leido man suvokti, kokius uždavinius pirmiausia turi spręsti Bažnyčia. Tai dideli uždaviniai: nuo ilgą laiką negalėjusių mokytis ar gilintis į savo tikėjimą jaunimo ir suaugusiųjų katekezės iki kunigų bei pastoracijos darbininkų rengimo”.

■    1993 m. spalio mėn. antrą kartą po 70 m. Vilniuje pašventinta Lietuvos karaimų šventovė — kenesa. 1984 m. ji buvo grąžinta karaimų bendruomenei ir iki šiol restauruojama.

■    Visoje Lietuvoje jau matomi katalikų veikėjų pastangų vaisiai: veikia katalikiškos mokyklos, parapijų senelių slaugos namai, jaunimo evangelizacinės grupės, nemokamos valgyklos vargšams, katechetiniai centrai. Šie darbai įmanomi tik Lietuvos ateitimi susirūpinusių geradarių maldų ir aukų dėka.

■    1993 m. gruodžio pabaigoje Izraelis ir Vatikanas patvirtino sutartį, kad tarp jų būtų sukurti diplomatiniai ryšiai. Šia sutartimi paruošiamas kelias ir galimai popiežiaus Jono Pauliaus II kelionei į Šventąją žemę 1994 metais. Iki šiol Vatikanas kratėsi ryšių su Izraeliu dėl Izraelio elgesio su palestiniečiais okupuotose teritorijose. Vatikanas turi diplomatinius ryšius su daugiau kaip šimtu valstybių.

■    Lietuvos vyčių Vidurio Amerikos distrikto 34-jame metiniame žymenų bankete vasario 6 d. Martinique pokylių salėje buvo pagerbti vienintelių dviejų Čikagos lietuviškų parapijų klebonai: Švč. M. Marijos Gimimo parapijos Marquette Parke kun. Jonas Kuzinskas ir Nekalto Prasidėjimo Brighton Parke kun. Anthony Ruchenski.

■    Vilniaus arkikatedroje bazilikoje seserų benediktinių abate įšventinta Motina Imelda. Įšventinimo apeigos vadovavo Vilniaus arkivysk. Audrys Juozas Bačkis. Joms sugrąžinta Šv. Kotrynos bažnyčia, tikimasi atgauti ir vienuolyno patalpas. Vilniaus benediktinių vienuolynas įsikūrė 1622 m.

■    Telšių laikraščio “Kalvotoji Žemaitija” iniciatyva pirmą kartą buvo surengti populiariausio rajone tų metų žmogaus rinkimai. Skaitytojai savo laiškais 1993 m. populiariausiu rajono žmogumi išrinko Žemaičių (Telšių) vyskupą Antaną Vaičių. Jam įteiktas vardinis atminimo medalis, padarytas iš bronzos, su vysk. M. Valančiaus atvaizdu.

■    1993 m. religinio konkurso komisija prel. J. Prunskio pirmąją premiją paskyrė kun. dr. K. Trimako knygai “Jėzaus gyvenimo iliustracijos”. Autoriaus ir “Židinio” leidėjų dėka knyga Lietuvoje dalijama nemokamai.

■    Kun. Petras Linkevičius, Kaltinėnų parapijos klebonas, remiamas parapiečių ir užsienio lietuvių, savo bažnytkaimyje pastatė modernią senelių prieglaudą.

■    1993 m. rugsėjo mėn. panevėžiečiai pagerbė kun. Alfonsą Lipniūną (1905-1940), dirbusį vikaru Panevėžio katedroje. Su kitais lietuviais patriotais jis buvo suimtas Vilniuje 1943 m. kovo 17 d. ir uždarytas vokiečių koncentracijos stovykloje Stutthofe. Evakuojant stovyklą, susirgo dėmėtąja šiltine bei plaučių uždegimu ir mirė Pucke, dab. Lenkijoje, kur ir buvo palaidotas. Prieš keletą metų jo palaikai buvo parvežti ir palaidoti katedros šventoriuje, pastatytas paminklas. Panevėžio XVI vidurinė mokykla pavadinta velionio vardu.

■    Kun. Kaz. Kuzminskas, suorganizavęs Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikų leidimą knygomis lietuvių ir kitomis kalbomis bei jų platinimą visame pasaulyje, 1993 m. pabaigoje persikėlė nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą.

■    Kun. Leonardas Andriekus, OFM, poetas, praėjusią vasarą lankėsi Barstyčiuose, savo gimtinėje, kur atnašavo Mišias, sakė pamokslą ir skaitė eilėraščius. Pagrindinis jo kūrybos vakaras buvo surengtas Vilniuje, Lietuvos rašytojų klube.

Juoz. M.