JAV AMBASADORIUS PAGERBTAS LIETUVOS ORDINU

     Už asmeninius nuopelnus plėtojant Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarpvalstybinius ryšius JAV nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Darrylas Johnsonas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. (Lietuvos rytas, Nr. 92).

PRISIMENANT R. KALANTĄ...

     Prisimenant Romą Kalantą, žuvusį prieš 22 metus su šūkiu “Laisvę Lietuvai!”, Kaune, R. Kalantos žūties vietoje, buvo padėti gėlių vainikai, uždegtos žvakutės. Muzikinio teatro rūmuose Kauno poezijos teatras surengė R. Kalantos žūties metinių minėjimą — koncertą. Minėjimą rėmė Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Tą dieną ryte Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje už R. Kalantą buvo aukojamos šv. Mišios, o vakare Kryžių kalnelyje, prie VI forto, vyko pamaldos ir minėjimas.

     Prieš kurį laiką kelių partijų ir organizacijų (Lietuvos demokratų ir krikščionių demokratų partijų bei politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir kt.) Kauno skyriai kreipėsi į Seimą, Generalinį prokurorą bei Lietuvos psichiatrų asociaciją dėl R. Kalantos visiško reabilitavimo. Kreipimesi reikalaujama, kad 1972 metų medikai, tada apšmeižę R. Kalantą, pripažindami jį psichiniu ligoniu (tarp jų buvo ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras J. Brėdikis), dabar, Nepriklausomoje Lietuvoje, niekieno nevaržomi, laisvai, pasisakytų ir atskleistų tikrąją tiesą apie 1972 metų gegužės įvykius. (XXI amžius, Nr. 38).

BAŽNYČIA, KURIOS STATYBA RŪPINAMASI VOKIETIJOJE

     Šiaulių architektų namuose paskelbti Naujosios apaštalų bažnyčios projektų konkurso rezultatai. Bažnyčios, kuri bus statoma Šiauliuose, konkursui buvo pateikti 9 darbai. Pirmąją vietą laimėjo Panevėžio architektų firma “Trio”, antrąją — šiauliškiai A. Plaipa, S. Ruzgys, trečiąją — taip pat šiauliškiai O. Jakubauskas ir R. Regenas. Iš viso paskirtos 5 prizinės vietos. Naujoji apaštalų bažnyčia nutarė įsigyti ir dar porą nepremijuotų projektų. “Bažnyčia bus statoma nebūtinai pagal pirmąją vietą laimėjusį projektą, — sakė Šiaulių miesto vyr. architektas Alfonsas Vilčianskas. — Artimiausiu metu tai bus nuspręsta Vokietijoje”. LA korespondentas kalbėjosi ir su svarbiausiu Šiaulių architektų namų svečiu — Naujosios apaštalų bažnyčios vyskupu (Šiaurės Reino-Vestfalijos kraštas) Simonu Horstu. Vyskupas sakė, statyba turėtų prasidėti kitų metų pavasarį ir užtrukti ne ilgiau kaip 14 mėnesių. Naujoji apaštalų bažnyčia Šiauliuose — ne pirmoji. Lietuvoje jau statomos bažnyčios Vilniuje ir Šilutėje, netrukus tokia statyba prasidės Klaipėdoje. Vyskupas lankėsi įvairiuose Lietuvos miestuose, dalyvavo pamaldose. (Lietuvos aidas, Nr. 89)

VOKIETIJOS GYDYTOJAS OPERAVO LIETUVOJE

     Jau antrą kartą į Lietuvą buvo atvykęs gydytojas iš Vokietijos profesorius Valteris Neugebaueris. Šįkart jis atvyko su dviem kolegomis ir “Aesculapo” firmos atstovu. Iš šios firmos Lietuva yra įsigijusi septynis laparoskopus. Vilkaviškyje profesorius laparoskopu šįkart atliko alkūnės sąnario plastinę ir čiumos sąnario raiščių persodinimo operacijas. Laparoskopas buvo išbandytas ir Šiauliuose — čia V. Neugebaueris atliko pirmąją operaciją — pašalino ligoniui tulžį.

     Tokios operacijos Vokietijoje pradėtos prieš keletą metų ir kainuoja 1800 - 3000 Vokietijos markių.

     “Vokietijos medikus maloniai nustebino geras lietuvių medikų paruošimo lygis ir tai, kad prastomis sąlygomis dirbama profesionaliai”, — pasakė Vilkaviškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sveikata. (Lietuvos rytas, Nr. 88)

ŽEMAITIJOS LIEPŲ IR KLEVŲ NEAPGLĖBSI NET DVIESE

     Žemaitijos tautinio parko, kurio centras įsikūręs Plungės rajone, Plateliuose, darbuotojai baigė apžiūrą storiausiems savo medžiams išaiškinti. Paaiškėjo, jog ir Žemaitijoje yra net dviese neapglėbiamų milžinų.

     Pavyzdžiui, kaip papasakojo šio parko vyriausiasis miškininkas Stasys Vyšniauskas, storiausios liepos, augančios Stirbaičių girininkijoje, apimtis žmogaus krūtinės aukštyje net 4 metrai 85 centimetrai, klevo Beržoro girininkijoje — 4 metrai 70 centimetrų.

     Deja, jiems nusileidžia storiausias ąžuolas, augantis Stirbaičių girininkijoje, — 4 metrai 42 centimetrai, iš stipruolių uosių stambiausio apimtis Platelių girininkijoje — 3 metrai 76 centimetrai.

     Įprasta egles ir pušis vadinti lieknomis, tačiau Platelių girininkijoje auga eglė, kurios storis 3 metrai 22 centimetrai. (Lietuvos rytas, Nr. 89)

UŽ MEILĖS EILĖRAŠTĮ — 500 Lt

     Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius ir miesto laikraščio “Kauno diena” redakcija paskelbė “Vieno meilės eilėraščio” konkursą skirtą Kauno trisdešimtajam “Poezijos pavasariui”.

     Konkurse gali dalyvauti visi kauniečiai. Geriausias eilėraštis bus įvertintas 500 litų. (Lietuvos aidas, Nr. 83)

KĄ PRIMENA ĄŽUOLAI

     Spaudos atgavimo dieną Lietuvos knygnešio draugijos nariai pirmiausia paminėjo pasodindami kelias dešimtis naujų ąžuolų Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose. Ten jau kelinti metai žaliuoja knygnešių parkas, šalia kiekvieno sodinuko atsiranda išdrožinėtos lentelės su knygnešių vardais ir pavardėmis. (Naujasis dienovidis, Nr. 19)

ĮVERTINIMAS

     Naisiuose, netoli Šiaulių, jau aštuoniolika pavasarių kasmet įteikiama Zigmo Gėlės premija už geriausią metų pirmąją poezijos knygą. Šiemet premiją, kurios įteikimas sutapo su poeto šimtmečio minėjimu, laimėjo jaunas poetas iš Klaipėdos Gintaras Grajauskas už rinkinį “Tatuiruotė”. (Naujasis dienovidis, Nr. 19)

SVEIKINAME, DIDŽIUOJAMĖS!

     Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) vadovas, Seimo dešiniosios opozicijos lyderis profesorius Vytautas Landsbergis apgynė habilitacinį darbą — “M.K. Čiurlionis — laikas ir turinys”. Darbo pagrindą sudaro 1978 m. profesoriaus išleista monografija “Čiurlionio muzika”, taip pat keturios kitos knygos, straipsniai bei M.K. Čiurlionio muzikinių kūrinių rinkiniai. (Naujasis dienovidis, Nr. 20)

PAMINKLAS BUS PASTATYTAS EUROPOS CENTRE

     Vilniaus monumentaliosios dailės dirbtuvėse pradėtas kalti paminklas, kuris žymės Europos centrą (jį 1989 m. nustatė Prancūzijos geografai). Europos centre, esančiame apie 20 km nuo Vilniaus, ant kalvos viršūnės prie Bernotų piliakalnio bus pastatytas 1,5 metro aukščio piramidės formos šviesiai pilko granito paminklas (projekto autorius — jaunas skulptorius G. Karosas). (Naujasis dienovidis, Nr. 20)

GRĖSMĖ VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETUI

     Džiaugėmės, kai buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, nes ši aukštoji mokykla išugdė šimtus Lietuvos inteligentų, padėjo mūsų mokslo plėtotės pagrindus. Nelengvai vyko atkūrimo darbas, su dideliais sunkumais susidūrė universiteto vadovybė, tačiau rezultatai jau dabar jaučiami. Ypač reikšmingi šios aukštosios mokyklos humanitarinio profilio fakultetai bei specialybės, nes padeda Kaunui, paverstam technikos ir medicinos miestu, atstatyti pusiausvyrą. Reikšmingas ir išeivijos mokslininkų įnašas — universitete padvelkė Vakarų pasaulio mokslinės minties vėjai. Taigi, rodos, visomis jėgomis derėtų universitetą remti, stiprinti. Deja, aiškėja, kad asmeninės ambicijos ardė normalų darbą, o neseniai pagarsėjęs Kauno miesto tarybos noras atimti iš Vytauto Didžiojo universiteto svarbiausius pastatus yra tarytum bomba, kuria norima universitetą susprogdinti. Ne veltui protestą dėl Kauno miesto tarybos sprendimo pareiškė ir žymūs Lietuvos mokslininkai, ir JAV lietuvių bendruomenės vadovybė, laiške pastebėjusi, kad Vytauto Didžiojo universitetas “buvo prieškarinės nepriklausomos Lietuvos pasididžiavimas”. Dėl universiteto ateities į prezidentą A. Brazauską kreipėsi ir kardinolas Vincentas Sladkevičius, pabrėžęs, kad “Vytauto Didžiojo Universiteto atkūrimą 1989 metais Lietuvos Katalikų Bažnyčia vertina ne tik kaip tautos atgimimo simbolį, bet ir kaip istorinio teisingumo atstatymą”. Tikriausiai pastatai liks universitetui, bet reikia ir naujų žingsnių, kad Vytauto Didžiojo universitetas vėl taptų mūsų pasididžiavimu. (XXI amžius, Nr. 38)

ĮSTEIGTA DAR VIENA PREMIJA

     Lietuviškų organizacijų bei institucijų mecenatas, lietuviškos spaudos rėmėjas prelatas Juozas Prunskis, greta įsteigtos kasmetinės premijos “Už religinę krikščionybės idealus ugdančią knygą”, įsteigė dar vieną kasmetinę premiją “labiausiai pasižymėjusiam religinėje veikloje Lietuvos visuomenininkui” — 1000 dolerių. Premijas skiria specialios Lietuvių katalikų mokslo akademijos komisijos. (Lietuvos aidas, Nr. 96)

MALONIOS KULTŪROS NAUJIENOS

     Dejones dėl kultūros krizės nuolat paneigia daugelis faktų, tarptautinis lietuvių menininkų pripažinimas. Maloni žinia pasiekė ir iš Permėje (Rusija) vykusio stambaus tarptautinio baleto konkurso, kuriame dalyvavo Bulgarijos, Japonijos, Kroatijos, kitų šalių šokėjai.

     Pirmąją vietą žiuri paskyrė Lietuvos operos ir baleto teatro solistei Eglei Špokaitei (antroji ir trečioji pripažinta maskvietėms); Eglei atiteko ir žurnalistų prizas kaip geriausiai šokėjai. Antrąją vietą vyrų grupėje laimėjo Edvardas Smalakys, taip pat to teatro solistas. Konkurso, kuriame dalyvavo 46 šokėjai, nugalėtojų laurai liudija, kad skųstis šios meno šakos talentais negalime.

     Ta pačia proga galime pasidžiaugti ir muzikos talentu — jaunąja Jurgita Žiūraite, smuikininke iš Prienų, trijų tarptautinių Balio Dvariono konkursų laureate, kuriai Lietuvos muzikų rėmimo fondas įteikė vertingą dovaną — 1200 dolerių kainavusį smuiką (XXI amžiaus, Nr. 36)

SOS VAIKŲ KAIMAS VILNIUJE

     Daugiau kaip šimte pasaulio valstybių veikia tarptautinė SOS vaikų kaimų organizacija. Ji rūpinasi vaikų socialine globa, steigia vaikų našlaičių kaimus. Tokius kaimelius ši organizacija nutarė steigti ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Pirmasis tokio kaimelio statybos kertinis akmuo padėtas Vilniuje, Viršuliškėse. Kertinio akmens šventinimo ceremonijoje kalbėjęs monsinjoras Vytautas Kazlauskas, SOS vaikų kaimų organizacijos Lietuvoje vadovas, pasidžiaugė konkrečių darbų pradžia, bet dar ir pastebėjo, kad socialinės globos sistema Lietuvoje yra iš esmės taisytina. Ceremonijoje dalyvavo Vilniaus vyskupas Juozas Tunaitis, “Ave Marija” giedojo “Liepaičių” choras.

     Vilniaus SOS vaikų kaime bus keliolika namelių, kuriuose gyvens globos reikalingi vaikai ir jų globėja, tapsianti jiems motina iki pilnametystės. Žinoma, tai labai reikalinga veikla, bet ją reikėtų plėsti ir plėsti... (XXI amžius, Nr. 32)

KŪRYBINGIAUSIŲ ŠEIMŲ ŠVENTĖ

Į Rumšiškes buvo susirinkę šeimyniniai liaudies muzikos ansambliai iš visos Lietuvos. Čia vyko tarptautiniams šeimos metams skirta šventė “Graži mūsų šeimynėlė”, kurią surengė Lietuvos vaikų fondas, Lietuvos kultūros centras, “Šeimos” žurnalo redakcija ir Lietuvos liaudies buities muziejus.

Rumšiškių muziejaus sodybose koncertuoti pasklido apie keturiasdešimt į šventę sukviestų kūrybingiausių šeimų iš įvairių šalies vietų. Keturi šimtai žmonių — kelias giminaičių kartas vienijantys kolektyvai — ne tik grojo, bet ir demonstravo amatus, vaišino žiūrovus tradiciniais valgiais. Ypač šiltai žiūrovų buvo sutikti gausiausi, net po dvidešimt muzikalių šeimos narių subūrę, ansambliai — Gaižauskai iš Vilniaus, Vietai iš Šiaulių, Leščinskai iš Pakruojo. (Lietuvos aidas, Nr. 100)

METŲ KNYGA

     Žinomi Lietuvos rašytojai, leidėjai bei literatai buvo susirinkę j baigiamąjį kultūros žurnalo “Santara” ir koncerno EBSW paskelbto konkurso “Metų knyga” renginį — konkurso nugalėtojų apdovanojimą. — Esame knygos svečiai ir šiandien vėl susėdome prie jos stalo, — sakė poetas J. Marcinkevičius, pradėdamas vakarą.

     Anot poeto, pasaulio triukšmas dažnai nustelbia subtilų knygos kalbėjimą, bet knyga kantri. Ji, kaip motina, laukia ir nepriekaištauja. Niekada neišsemsi jos gilumos, nepasisotinsi jos duona, nokstančia bibliotekų lentynose.

     Pristatydamas knygas laureates, “Santaros” vyr. redaktorius R. Norkus sakė tikįs, “jog šis rūpestingos J. Marcinkevičiaus rankos palytėtas renginys išaugs į didelę šventę, o verslininkų dalyvavimas liudija — netiesa, jog jiems rūpi vien pinigai”.

     Pasak konkurso vertinimo komisijos pirmininko akademiko A. Gaižučio, iš pradžių atrodė, kad knygų, pretenduojančių į konkurso prizus, bus nedaug, tačiau leidyklos pasiūlė geriausius savo leidinius, ir jų susidarė apie šimtą. Vertinimo komisija stengėsi pasverti viską: idėją, tekstą, autorių indėlį, meninę leidinio išvaizdą. Nemažai ir pasiginčyta. Ginčų nekilo tik dėl vienos knygos — E. Ulčinaitės sudarytos Lietuvos XVI-XVIIi a. poezijos antologijos “Dainos pasauliui, saulei ir sau”. Anot leidinio sudarytojos, ši knyga — dar vienas mėginimas įvertinti mūsų kultūros palikimą, kuris ilgą laiką buvo užmirštas. “Dainos pasauliui, saulei ir sau” įvertintos pagrindiniu konkurso diplomu ir 5000 Lt premija. Tai, konkurso vertinimo komisijos nuomone, geriausia 1993 m. Lietuvoje išleista knyga.

     Diplomais ir 1000 Lt premijomis apdovanotos dar penkios geriausios knygos: A. Astiko “Lietuvos ordinai, medaliai ir ženklai”, L.Tapino “Septynios vienatvės Paryžiuje” (apie O. Milašių ir jo gyvenimą Paryžiuje), Z. Zinkevičiaus “Rytų Lietuva praeityje ir dabar”, albumas “Lietuvos bažnyčių menas” ir V. Gasiliūno sudaryti “Metmenų laisvieji svarstymai”. (Lietuvos aidas, Nr. 101)

PRISIMINTAS LIETUVOS KANKINYS

     Lietuvos katalikų mokslo akademija, Lietuvos mokslo akademija ir Utenos katalikiškos dvasios “Saulės” vidurinė mokykla surengė arkivyskupo Mečislovo Reinio, Lietuvos kankinio, 110-jų gimimo metinių minėjimą. Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas, kunigas dr. prof. Antanas Liuima, atvykęs iš Romos, Panevėžio kurijos kancleris mons. Jonas Juodelis, mons. Alfonsas Svarinskas, Utenos klebonas dekanas Petras Adomonis. Šv. Mišiose dalyvavo daug svečių, visi “Saulės” mokiniai ir mokytojai, atvykę su savo vėliava, daug tikinčiųjų. Giedojo parapijos ir mokyklos choras. Prieš šv. Mišias mons. Svarinskas nuoširdžiai kreipėsi į jaunimą, kviesdamas veiksmingesniam atgimimui. Jo Ekcelencija prisiminė arkivyskupo Reinio gyvenimo kelią iki kankinystės ir mirties Vladimiro kalėjime, kitus vyskupus kankinius ir visus mūsų tautos kankinius, palinkėdamas visiems tvirtumo, kurį jie turėjo. Paragino melstis į Šv. M. Mariją, Kankinių Karalienę, kurios vardu Utenoje pastatyta didinga koplyčia Lietuvos laisvės kovotojų partizanų atminimui.

     Po pamaldų kultūros rūmuose įvyko konferencija ir meninė dalis. Buvo daromi pranešimai. Dr. Aldona Vasiliauskienė kalbėjo apie arkivyskupo Reinio gyvenimą ir veiklą. Dr. Liudas Truska apžvelgė Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, arkivyskupui (tada dar kunigui), M. Reiniui būnant užsienio reikalų ministru. Daugailių klebonas kun. Petras Baltuška papasakojo keliolika epizodų iš arkivyskupo gyvenimo ir veiklos. (XXI amžius, Nr. 41)