Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ

Keletas ištraukų iš TV kalbos Viktorinos "Moki žodį — žinai kelią"

Kokios yra pagrindinės lietuvių kalbos tarmės ir patarmės pagal dabartinį lietuvių tarmių skirstymą?

     Lietuvių kalbos tarmės yra dvi: žemaičiaiir aukštaičiai.Žemaičių tarmė skiriama į tris patarmes: pietų žemaičiai, šiaurės žemaičiaiir vakarų žemaičiai.Aukštaičių tarmė taip pat skiriama į tris patarmes: vakarų aukštaičiai, pietų aukštaičiaiir rytų aukštaičiai.

Kuri tarmė neskiria žodžių ėstiir valgytiir turi tik vieną žodį ėsti?

     Žemaičių tarmė.

Lietuvių kalboje yra garsai š, č, ž. Mūsų rašto istorijoje šie garsai buvo įvairiai rašomi. Dabar mes juos rašome su "paukščiuku" viršuje. Į kurios kalbos raštą nusižiūrėję pradėjome taip rašyti?

     Nusižiūrėję į čekų kalbos raštą.

Kaip pataisyti šį sakinį: "Nors ir ant dietos gyvenu, bet ant savo pastatysiu"?

     “Nors ir dietos laikausi, bet savo padarysiu, savo pasieksiu”.

Kas negera šioje dainelėje:

     "Ten, kur laukas, — Laukuvà,
     "Ten, kur šilas, — Šiluvà,
     Ten, kur dainos, — Dainavà,
     Ten, kur lietūs, — Lietuvà"?

     Netaisyklingai kirčiuojami vietovardžiai Laukuvàir Šiluvà.Turi būti Laũkuvair Šìluva.Labai blogai, kad šitaip netaisyklingai kirčiuoti vietovardžius mokomi vaikai...

Kada pasakomas priežodis "Subata per pėtnyčiq matyti"?

     Kada iš po vieno drabužio matyti išlindęs kitas.

Iš kur atsirado pasakymas kopti medų, kopti bites?

     Senovėje bičių buveinės būdavo medžių drevėse, todėl norint paimti medaus, reikėdavo lipti, koptiį medį, t.y. palypėti prie drevės, kurioje būdavo bitės. Taigi iš veiksmažodžio koptipasidarėme ne tik kopėčias,bet ir šiandien vartojamus pastovius posakius koptimedų, kopti bites.

Kada išsiskyrė lietuviųir latviųkalbos?

     K. Būga mano, kad tai įvyko VII-VIII a. Jo nuomonę patvirtina ir šiandieninis modernusis mokslas.

Kokios indoeuropiečių kalbos, be lietuvių, turi priegaidės?

     Latvių, serbų-kroatų, slovėnų, danų, švedų, norvegų.

Kiek metų buvo uždrausta lietuviška spauda?

     Keturiasdešimt metų( 1864-1904).

Kokia dažniausia lietuvių pavardė?

     Kazlauskas.

Kada ir kokiu oficialiu dokumentu lietuvių kalba pirmą kartą istorijoje įtvirtinta kaip valstybinė Lietuvos Respublikos kalba?

     Pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba valstybine kalba įtvirtinta 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos valstybės konstitucijoje.

Kodėl 1989 m. lietuvių kalbą reikėjo iš naujo paskelbti valstybine Lietuvos Respublikos kalba?

     Per penkiasdešimt bolševikinės okupacijos metų lietuvių kalba jau buvo praradusi valstybinės kalbos statusą, labai susiaurintos buvo jos funkcijos, daug kur ji jau buvo pakeista rusų kalba. Todėl ir reikėjo iš naujo atkurti jos valstybinės kalbos statusą.

Kurio Neries intako vardą paskutiniuoju metu labai išpopuliarino kalbininkai?

     Jonavos rajone į Nerį įtekančios Lietaukos, arba Lietavosvardą. Mat iš šio upelio vardo kildinamas ir Lietuvosvardas.

Kokie dabar leidžiami periodiniai leidiniai lietuvių kalbos klausimais?

     “Kalbos kultūra”, “Gimtoji kalba”, “Gimtasis žodis”, “Kalbotyra”, “Kalbotyros klausimai”, “Baltistika”...

Kiek yra pasaulyje kalbų?

Apie tris tūkstančius.

Viena aukštaitė nuo Biržų kasė Žemaičiuose bulves. Prieš pradedant kasti, šeimininkė pasakė, kad bulves reikėsią pilti į malką. Aukštaitė nesuprato šeimininkės nurodymo. Tai kur tas bulves reikėjo pilti?

Bulves reikėjo pilti į krūvą (krūvažemaitiškai yra malka, malke).

Kuriuose linksniuose žodžio moteriskirtis šoka į galūnę?

Žodis moteristuri pastovų kirtį šaknyje, yra pirmosios kirčiuotės, todėl jokiame linksnyje šio žodžio kirtis į galūnę nenušoka.

Lietuviai nesako avių ar aviniai taukai, beržo ar klevo sultys, linų grūdai. O kaip jie sako?

Jie sako: lajus, sula, sėmenys.

Iš kurios šalies yra atkeliavęs žodis bananas?

Kongo.

Kas sukūrė žodį raidė?

Antanas Baranauskas.

♦ Phoenix, AZ, Lietuvių katalikų misija buvo įsteigta prieš 26 m. Paskutiniuosius trejus metus misijai vadovauja arkiv. Paulius Marcinkus, kilęs iš Cicero, IL, ilgą laiką buvęs aukštas Vatikano pareigūnas.

♦ Kun. Vaclovas Aliulis, MIC, buv. Lietuvos vyskupijų liturginės komisijos sekretorius ir pirmininkas (1965-1990), vadovavęs Apeigyno, Liturginio maldyno, Romos mišiolo, Katalikų kalendoriaus-žinyno parengimui ir išleidimui, pirmasis “Katalikų pasaulio” redaktorius ir leidyklos direktorius (1989-1993), Lietuvos Biblijos draugijos direktorių tarybos pirm., nuo 1993 m. Marijonų vienuolijos generalvikaras Romoje, 1994 m. atšventė 50 m. kunigystės jubiliejų. “Katalikų pasaulio” leidykla tam jubiliejui atžymėti išleido jo knygą “Žvilgsniai ne tik atgal”. Tai straipsnių rinkinys, kur svarstoma šios temos: laisvė ir teisingumas, tikėjimas ir dora, tolerancija, sielos ir gamtos ekologija.