Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ
Viso ar iš viso?
Lietuvių kalboje norint nusakyti visą skaičių, visą sumą, vartojamas prieveiksmis iš viso, pvz.: Gavau iš viso dešimt laiškų. Susirinko iš viso šimtas asmenų.
Statistiniuose leidiniuose, kanceliariniuose dokumentuose ir periodinėje spaudoje labai dažnai šalia prieveiksmio iš viso klaidingai vartojamas viso, pvz.: Maistui išleista 100dol, šviesai 10dol., kurui 15 dol., viso (=iš viso) išleista 125 dol. Lietuvių kalbos kilmininko linksnis vienas nėra linkęs prieveiksmėti. Dažniausiai šis linksnis prieveiksmėja su prielinksniais, pvz.: be galo, iš tiesų, iš lėto, arba su kito žodžio kilmininku, pvz.: Kiek viso gero (labo) gauni įplaukų? Vadinas, žodis viso prieveiksmine reikšme neturėtų būti vartojamas.
Turiu laimę ar laimės?
J. Balčikonis visiškai pagrįstai taisydavo kai kurių abstrakčių daiktavardžių kilmininką, vartojamą ten, kur iš tikrųjų reikia galininko, pvz.: Jo kalba man padarė gero įspūdžio (=gerą įspūdį). Geras maistas žmogui turi didelės reikšmės (=didelę reikšmę). Reiškiu nuoširdžios užuojautos (=nuoširdžią užuojautą). Turėjau laimės (=turėjau laimę) jį pažinti. Šių kilmininkų taisymą galima pagrįsti tuo, kad daiktavardžiams įspūdis, reikšmė, užuojauta, laimė dalies kilmininkas nebūdingas. Juk iš tikrųjų dalykai, kuriuos pasakome tais daiktavardžiais, paprastai nedalijami, neskaidomi į dalis. Kiekvienu atveju lengviau suprasti visumą. Jeigu jau reiškiama užuojauta, tai turima galvoje jos visuma, o ne dalis; jeigu jau kas padarė mums įspūdį, tai čia taip pat surprantama visuma, o ne kokia to įspūdžio dalis ir t.t.
Ar galima "prieiti išvados" ir "turėti įtakos" į ką nors?
Manytume, kad ne. Galima tik prieiti išvadą ir turėti įtaką. Po veiksmažodžio prieiti paprastai vartojamas galininkas, o ne kilmininkas, pvz.: Jis priėjo liepto galą. Priėjau didelę upę. Niekas šiuose sakiniuose nepavartotų kilmininko, tad ir priėjau išvados yra netinkamas pasakymas, čia reikia sakyti priėjau išvadą. Yra visai kitas dalykas, kai po prieiti vartojamas pilnio kilmininkas (taip jį vadina J. Jablonskis), pvz.: Priėjo pilna troba žmonių. Čia priėjo reiškia prisirinko. Šis, anot Jablonskio, pilnio, arba daugybės, kilmininkas vartojamas visai kitam reikalui — pilniui arba daugybei išreikšti.
Turėti įtakos į ką nors— taip pat netaisyklingas pasakymas, reikia sakyti: Turėti įtaką kam nors. Tad yra netaisyklingi tokie sakiniai: Mokykla turi didelės įtakos į mokinius. Maistas turi didelės įtakos į žmonių sveikatingumą. Juos reikėtų taip pataisyti: Mokykla turi (arba daro) didelę įtaką mokiniams. Maistas turi didelę įtaką žmonių sveikatingumui.
Repetitio est mater studiorum
Taip, pakartojimas yra studijų motina. Dėl to ir šiame Kalbos skyriuje kartais įdedame tokius kalbos klausimus, kurie jau buvo šiame skyriuje pateikti prieš keletą ar keliolika metų. Žinome iš praktikos, kad apie ką nors parašyti tik vieną kartą nėra daug naudos — žmonės užmiršta ir toliau daro tas pačias kalbos klaidas. Kai kuriuos dalykus reikia kalti ir kalti — tik tada gali tikėtis, kad pasieksi geresnius rezultatus.
Čia norime atkreipti dėmesį į porą čia paminėtų žodžių. Rašėme “prieš keletą ar keliolika metų”. Abudu žodžiai yra galininko linksnyje, bet vieną rašome su nosine, o kitą be. Dėl ko? Nosinės gale žodžio galininko linksnyje nerašomos tik kiekiniuose skaitvardžiuose nuo vienuolikos iki devyniolikos; prie jų, žinoma, priklauso ir įvardis keliolika. Bet žodžiuose porą, keletą ir pan. nosinės turi būti rašomos, nors žinome, kad nemaža žmonių čia nosinių per klaidą nerašo