IR SMUNKA MORALĖ

AMERIKIEČIUOSE, YPAČ JAUNIME

Juozas Kriaučiūnas

     Žmonijos istorija pateikia, kad nuo žmonijos pradžios vyko ir vyksta nesantaika ir priešingumai, pasireiškią žodžiais, kartais veiksmais, net žudynėmis ir karais, tarp vyresniosios kartos ir jaunesniosios kartos žmonių. Tie priešingumai ir nesantaika yra dėl įsitikinimų, gyvenimo reikalų tvarkymo ir ateities planų kūrimo. Tokios nesantaikos ir priešingumai vyko ir vyksta Amerikoje tarp vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo.

Nežinoma žemė. Vitalijus Butyrinas

     Amerikoje žiniasklaida: paskaitos, pamokslai, radijas, televizija ir spauda, nuolat mini tą nesantaiką ir priešingumus. Tačiau verta žinoti, ar tie priešingumai ir nesantaika yra tik žodiniai ir paviršutiniai, ar jie gilūs ir esminiai. Tuo reikalu buvo vedami apklausinėjimai Amerikoje gyvenančių žmonių. Vienas tokių apklausinėjimų buvo skirstant apklausiamuosius pagal amžių į keturias grupes. I-oji grupė — asmenys 18-30 metų amžiaus, amerikiečiai juos vadina xerks — jauniai; IIoji grupė — 31-48 m. amžiaus, vadinami boomers — gerovės (Amerikoje) laikotarpio žmonės; III-ioji grupė — 49-62 m. amžiaus — silents — tylieji; ir IV-oji grupė -63 ir daugiau metų amžiaus, vadinami depression era žmonės — nuosmukio eros žmonės, prislėgtieji.

     Apklausinėjimu rasti duomenys pateikiami: 69% amerikiečių įsitikinę, kad visi žmonės sukurti lygūs ir turi turėti lygias teises, tiek visuomenėje, tiek į darbą. Už žmonių lygybę amžiaus grupės pasisakė taip: I — 68%, II — 71%, III — 69% ir IV — 73% amerikiečių nori, kad žmogaus pastangos ir galimybė siekti geresnio gyvenimo nebūtų varžomos, kad atlyginimas už darbą ir pasiekimus — atitinkamas, nebūtų suvienodintas. Tą teigia: I grupė 73%, II — 74%, III — 78% ir IV — 69%. 80% apklaustųjų yra įsitikinę, kad Amerika yra geriausias kraštas žmonėms gyventi. T^i tvirtina grupėmis taip: I — 73%; II ir III — 81% ir IV —85%.

     Amerikiečiai pripažįsta ir savanoriškus darbus, nes kas antras asmuo dirbo ar dirba kokį nors savanorišką darbą, naudingą kitiems. Bent trečdalis tų savanorių aukojo ar aukoja ligi 25 valandų per mėnesį tokiems darbams. Du trečdaliai amerikiečių nepatenkinti Amerikos valdžia ir gyvenimo tvarkytojais, kad leidžia įsigalėti valdžiai ir per daug kištis į žmonių gyvenimą. Taip pat nepatenkinti, kad valdžia per daug pinigų išleidžia ir dėl to kelia visiems mokesčius. Tačiau 85% apklaustųjų pareiškė pasitenkinimą savo privačiu gyvenimu, 80% jaunimo ir 90% senesniųjų tai patvirtino.

     Apklaustieji pasisakė ir apie savo religinius įsitikinimus. 88% tiki Dievą, ar kitaip vadinamą Aukščiausią Būtybę. 67% vyresnio amžiaus žmonių meldžiasi, dažniausiai kasdien, bet perpus mažiau jaunųjų tai daro. 44% amerikiečių dalyvauja religinėse pamaldose šventadieniais, 55% vyresnio amžiaus, bet tik 35% jaunesnio. Atsakydami, kur gavo ar gauna žinias apie Dievą, tikėjimą ir kas daryti teisinga ar neteisinga. 80% apklaustųju atsakė, kad žinias gavo ir gauna šeimoje, iš tėvų ar senelių.

     Remiantis tais apklausinėjimo duomenimis, daug Amerikos visuomenininkų ir žinia-sklaidos žmonių tvirtina, kad amerikiečių tiek vyresnioji karta, tiek jaunesnioji yra tikintieji, religingi ir vertina tas pačias moralines vertybes ir dėl to nėra esminių priešingumų bei esminio skilimo tarp amerikiečių kartų. Bet! Apklausiniuose nebuvo klausiama, kiek ir kaip amerikiečių žmonių kartos puoselėja tikėjimą į Dievą, kaip puoselėja religiją, kiek ir kaip puoselėja moralines vertybes, ir ar paiso bei kiek paiso tikėjimo ir moralės vertybių, tvarkydami savo gyvenimą. Turėtų būti dar vienas klausimas: ar yra skirtumai tikėjimo ir moralės dalykuose tarp didesnį išsimokslinimą turinčiųjų ir mažesnį.

     Daugelis įvairių religijų Amerikoje dvasiškų ir religinių grupių vadovų, kurių vieni specialiai paruošti, kiti tik tokiais pasidarę, atlieka kulto pareigas, bet jie patys nesistengia puoselėti tikėjimo ir moralės vertybių, neskatina ir savo grupės narius tą daryti. Jie pamoksluose, konferencijose nesmerkia negimusių žudymo (aborto), nesmerkia šeimos ardymo, nesmerkia seksualinio palaidumo, nekelia balso prieš kitas egoizmui patenkinti priemones, skriaudžiančias kitus žmones. Tokie dvasininkai ar religinių grupių vadovai siekia tik užsitikrinti savo pragyvenimą, kiek galint geresnį. Tokios rūšies dvasininkų yra ir judaizmo, visų krikščioniškų ir net katalikų tikėjimo.

     Taip pat žinoma, kad daug asmenų Amerikos mokyklas, ypač aukštąsias, baigusių yra geri savo srities specialistai, bet tapę agnostikais ar net ateistais. Pirmieji Dievo neneigia, bet tikėjimas jiems nereikalingas, ir žmogus tvarko savo gyvenimą pagal savo nuspręstą moralę, antrieji — neigia Dievo buvimą. Visi jie pasisako prieš tikėjimą ir dekologą (10 Dievo įsakymų), nes jie varžo žmogaus laisvę. Jie asmeniniu kontaktu ir žiniasklaida skleidžia savo idėjas, dažnai maskuotai, jų manymu, išlaisvinti žmogų. Tas “laisvės” idėjas ypač priima jaunimas.

     Dėl to nenuostabu, kad jaunimas tikėjimo ir moralinių vertybių žinias gauna daugiausia šeimoje, iš vyresniųjų amžiumi. Bet ir tų vyresniųjų žinios apie tikėjimą ir moralę po truputį mažėja, nes mažėja skaičius tikėjimo ir moralės skelbėjų bei puoselėtojų, daugėja agnostinė ir ateistinė žiniasklaida, turinti nemažą skaičių rėmėjų. Visuomenė palaipsniui pripranta ir pakenčia priešreliginius ir priešdorinius pasireiškimus. Palaipsniui didėja amerikiečių skaičius, kurie nebrangina tikėjimo ir moralinių vertybių, ar net yra prieš jas. Vieno tyrimo duomenimis, tik 40% amerikiečių katalikų eina išpažinties du kartus per metus (kas nurodo, kad jie ir gyvena tikėjimo bei moralės dėsniais vadovaudamiesi). O kaip kiti katalikai? Tas vertybių nebranginimas, net paneigimas, plinta jaunime, kuris nori viską išmėginti.

     Skilimas tikėjimo ir moralės (doros) dalykuose tarp amerikiečių senosios ir jaunesniosios kartos yra labai žymus, jei jis imamas 45 metų laikotarpiu. Po II-ojo Pasaulinio karo atvykusieji į Ameriką atsimena, kad net miestuose namų durys galėjo būti nerakintos, negimusių žudymas (abortai) buvo nusikaltimas, jaunimo tarpusavio ginklais žudymas buvo tikra retenybė, mokyklose buvo mokoma ir reikalaujama laikytis moralės ir t.t. Dabar tas tikėjimo ir moralės pažeidimas ir visiškas nepaisymas jau daugelio amerikiečių nestebina, nors kartais iššaukia ir bausmę, bet mažiau ar daugiau toleruojamas.

     Bereikalingai džiaugiasi daugelis apklausinėtojų dėl, jų supratimu, nesamo ar mažai besiskiriančio tikėjimo ir moralės vertybių vertinimo ir jais vadovaujantis gyvenimo tvarkymo tarp amerikiečių senesniosios kartos ir jaunosios. Bet iš tikrųjų yra dideli skirtumai.

     Būtų naudinga, kad kas nors suruoštų tais reikalais apklausinėjimus Amerikoje gyvenančių lietuvių ir lietuvių kilmės amerikiečių tarpe. Manau, kad duomenys būtų truputį palankesni tikėjimo ir dorovės puoselėjime, ypač vyresnio amžiaus žmonių.

     Būtinas reikalas Amerikoje gyvenantiems Dievą tikintiems ir moralę puoselėjantiems pakilti ir drąsiai pasipriešinti bedievystės skelbimui ir plitimui bei moralės naikinimui. Tik taip bus išvengta tautos ir žmonijos sunaikinimo.

★ ★ ★

►    Aleksandra Likanderienė, 24 m. išbuvusi "Laiškų lietuviams" administratore, po ilgos ir sunkios ligos mirė 1995 m. vasario 7 d. Čikagoje.

►    Salomėja Endrijonienė, ilgametė Jaunimo centro valdybos ir Jaunimo centro Moterų klubo pirmininkė, mirė 1995 m. sausio 20 d. Čikagoje.

► Kun. Stasys Neimanas, lietuvių evangelikų reformatų Bažnyčios JAV generalinis superintendentas, mirė kovo 17 d. Evanstone, IL, sulaukęs 96 metų amžiaus.

►    Parapijos vargonininko muz. Viktoro Ralio dėka vasario 5 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje, Los Angeles, CA, įvyko jau antri metai iš eilės religinis koncertas, pasižymėjęs atliekamų kūrinių įvairumu.

►    Prel. Domininkas Pocius, Sopulingosios Dievo Motinos lietuvių parapijos Kearny, NJ, klebonas, gegužės 7 d. švenčia 50 m. kunigystės jubiliejų.