—Kodėl dailininkai visada padeda savo parašus po paveikslu?
— Kad žmonės žinotų, kur paveikslo viršus, o kur apačia.
♪
— Aš taip ir žinojau, Jonai, kad tu šiandien ateisi, — sako panelės Onos broliukas.
— Kas tau pasakė? — klausia Onos gerbėjas.
— Niekas nesakė, bet aš mačiau, kad Ona nuo stalo paslėpė pono Grikio fotografiją.
♪
— Apie ką reikia kalbėti su moteria, jeigu norima jai patikti?
— Apie jos grožį.
— O jeigu ji negraži?
— Tada apie kitų moterų bjaurią išvaizdą.
♪
— Neseniai pasakiau įpykęs savo žmonai vieną žodį, tai ji su manim nekalbėjo visą savaitę.
— Brangus drauge, pasakyk man, koks tas žodis!
♪
— Tau Petraitis siunčia daug linkėjimų.
— Ačiū, bet aš jokio Petraičio nepažįstu.
— Toks nedidutis, storas, plikas... Sakė, kad judu buvote vienoje klasėje.
— Mūsų klasėje plikių nebuvo!
♪
Patekęs į Baltuosius rumus geros valios pilietis, pastebėjęs bevalantį savo batus prezidentą Linkolną, sušuko:
— Jūs valote savo batus!
— O kieno batus aš turėčiau valyti? — atsako prezidentas.
♪
Rašytojas Vaugham sako, kad šių dienų žmogus mieliau priima savo moralės kritiką, negu kritiką, kad jis blogai vairuoja automobilį.
♪
— Kodėl jus savo šuniui nukirtote uodegą?
— Tai dėl uošvės, kad ji nematytų, jog kas nors džiaugiasi, kai ji pas mus ateina.
' ♪
Vienas asmuo paklausė savo artimą, kaip bausti liežuvautojus, tikėdamasis atsakymo, kad jiems reikėtų nupjauti liežuvį, bet paklaustas atsakė:
— Reikia nupjauti ausis tiems, kurie tų šmeižtų klausosi.
♪
— Jeigu tamsta butum nustojęs gerti prieš keletą metų, tai būtum galėjęs sulaukti 70 metų amžiaus, — sako gydytojas pacientui.
— Kaip gaila, kad aš to nežinojau anksčiau, dabar jau per vėlu, nes jau esu 72 metų, — atsako pacientas.