Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

IŠ AMERIKOS LIETUVA ATRODO TRYPIANTI VIETOJE

     Po penkių mėnesių stažuotės Jungtinėse Valstijose konservatorių valdybos narė Laima Andrikienė teigia suvokusi dar liūdnesnę Lietuvos ekonominę būklę nei atrodo čia gyvenantiems žmonėms.

     Spaudos konferencijoje ji teigė įsitikinusi, kad Lietuva ekonomiškai atsilikusi nuo kitų Baltijos šalių, ypač nuo Estijos, kad visiškai nesirūpinama šalies įvaizdžiu, nepasirengta stoti nei į Europos Sąjungą, nei į NATO. “Lietuva atrodo trypianti vietoje, geriausiu atveju, atsigręžusi į Vakarus”, -sakė L. Andrikienė.

     Ji ypač ragino susirūpinti bankų reikalais, nes, pasak Seimo narės, šalies komerciniai bankai “yra nemokūs”, neatitinka komerciniams bankams keliamų reikalavimų, pilnai neatlieka komercinių bankų funkcijų - neteikia kreditų gyventojams, žmonėms, įmonėms”.

     Ji tvirtino, kad JAV valdžia puikiai žino Lietuvos komercinius bankus, “per kuriuos plaunami pinigai”. Tai, pasak L. Andrikienės, kelia nusistebėjimą Valstijose, nes Lietuva prisijungė prie konvencijos dėl pinigų plovimo, tačiau Vyriausybė, “žinodama faktus, nė piršto nepajudino, kad tokių dalykų nebūtų”.

     Seimo narė teigė, kad šalies komerciniai bankai bando kurti “stambių, patikimų” įvaizdį, kuris “subliūkšta, kai reikia indėlininkams grąžinti indėlius”. L. Andrikienė mano, kad iki rudens indėlius praras dar kelių bankų indėlininkai, o po Seimo rinkimų prognozavo bankų griūtį, už kurią atsakomybę bus bandoma suversti “toms partijoms, kurios laimės Seimo rinkimus”.

     L. Andrikienė sakė įsitikinusi, kad nepasitvirtino nei užsienio reikalų ministro Povilo Gylio “išmislas” dėl užsienio politikos ekonomizavimo, nei Prezidento patarėjo Justo Paleckio “tylioji diplomatija”. Ji tvirtino apskritai negirdėjusi teigiamų atsiliepimų apie ministrą P. Gylį, vien “kartais atviras pašaipas”.

     “Nekaip”, - sakė Seimo narė, - atrodo ir Prezidentas Algirdas Brazauskas. Pasak jos, JAV nuolat primenami Prezidento padaryti pareiškimai, “kad sovietų kariuomenė garantuotų daugiau stabilumo Lietuvoje”.

     Seimo narė pateikė ekonominio ir verslo laikraščio “Financial Times” ekonominių rodiklių lentelę, jog Lietuva nuo kitų Baltijos šalių atsilieka pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, BVP augimo tempus, tiesiogines užsienio investicijas, vidutinį pensijos lygį, vidutinį darbo užmokestį, užsienio prekybos balansą, o pirmauja tik pagal vieną rodiklį - infliacijos lygį.

     Pasak jos, tik pašaipą kėlė Lietuvos politikų nepasitenkinimai dėl Estijos ambicijų greičiau siekti narystės Europos Sąjungoje. “Tai ne Estijos noras, kad ji pirmoji iš Baltijos valstybių taps ES nare. Tai jau tampa ir Skandinavijos valstybių, ir JAV oficialia pazicija”, - sakė L. Andrikienė. Pasak jos, ne kartą buvo pabrėžta, jog nebus grupinio priėmimo nei į NATO, nei į ES ir “nėra jokios grupinės narystės”. Tuo tarpu, kai kiekvienai valstybei reikės pateikti savo ekonominius rodiklius, palyginti su Estija, Lietuva atrodo daug prasčiau.

     Skeptiškai ji įvertino ir aukštų NATO pareigūnų palankius atsiliepimus apie Lietuvą. Pasak Seimo narės, grįžę į Valstijas, tie patys pareigūnai pastebi, kad Lietuvos kariuomenei vadovauja daug buvusių sovietų karininkų, ir Lietuva nepajėgi apsiginti. “Jeigu mes patys nesugebėsim pasipriešinti, nėra ko svajoti apie ‘NATO skėtį’ ar saugumo garantijas”, sakė Seimo narė. (Lietuvos aidas Nr. 106)

DEŠIMTMETĖS DAILININKĖS DEBIUTAS

     Pro stiklines Kauno apygardos archyvo duris iš autoportreto su musmirėmis žvelgia susimąsčiusi mergaičiukė. Piešinyje užrašyta: Man jau 10, mano paveikslai archyvo galerijoje”. O juos prieš Tarptautinę Vaikų gynimo dieną, mažosios tapytojos, Milikonių vidurinės mokyklos trečiokės Marijos Dabrišiūtės gimtadienio išvakarėse iškabimo tėveliai, nes mergaitė dar gulėjusi ligoninėje. Ji tesuskubo ateiti į atidarymą, kai domėjosi spauda, filmavo televizija.

     “Jei manęs paklausia, kuo aš būsiu, tai dažniausiai atsakau: būsiu dailininke. O kartais viena pagalvoju, o gal man būti aktore arba dainininke? Tada man pasidaro gaila tos dailininkės, kuria aš nebūsiu”, - sako Marija. Iš tiesų - vaikai pirmieji pamato savo svajonę ir neša ją ant delnelio tol, kol būdami jau suaugę, pasiekia tai, kuo jie turėtų būti.

     Vaikų gynimo dieną Kauno Vytauto parke mažieji laukė 400 kg Vaišnavų iškepto torto, o prie karuselių stumdėsi beglobiai ir “valdiški” vaikai iš internato, nes popiet ir atrakcionai turėjo būti nemokami...

     Marijai Dabrišiūtei šiuo atžvilgiu pasisekė. Ji lanko Dailės mokyklą. Jos jaunesnioji sesutė Elena irgi piešia, kaip ir jų tėvelis, Gintautas Dabrišius, piešė jaunystėje, o dabar jis poetas; mama Aušra-poetės S. Nėries giminės atšaka. Marija piešia nuo šešerių metukų. Dar rašo eiles. Parodoje yra ir eilėraštukas “Ąžuolas”.

     - O eilėraščius rašau, įsilipus į savo mylimą medį “Aušrinę”, - sako Marija. Galerijoje buvo galima pamatyti ir tą nupieštą medį, ir daugiau paveikslų - “Mamytę”, “Čigoną””, “Policininką”, “Miegančią žuvį”...

     Tą vaikų šventės dieną spaudoje buvo rašyta, kad ir kitai Lietuvos jaunajai poetai Neringai Černiauskaitei, neseniai išleidusiai savo knygą - taip pat tik 10 metų (XXI amžius Nr. 45)

BROKONIERIAUTI - BRANGUS MALONUMAS

     Tuo įsitikino “Rusnės žvejo” bendrovės vyrai P. Mišeikis, I. Bendrius, A. Kudzmanas ir R. Norkus, kai juos brakonieriaujačius sulaikė Aplinkos apsaugos ministerijos inspektoriai ir “Aro” rinktinės kariai. 50 metrų ilgio tinklu Nemuno žemupyje, Skirvytės upės atšakoje prie Briedžio salos, jie ištraukė valksmą. Tinkle spurdėjo 40 karpių, 38 sterkai, 54 karosai, 87 kuojos, 2 lydekos. Visas laimikis svėrė apie 100 kilogramų.

     Žuvienės brakonieriams ragauti neteks. Teks sumokėti 6230 litų už žuvų ištekliams padarytą žalą, o dar atskirai baudas: grandininkui P. Mišeikiui 500 Lt, kitiems trims po 300 Lt. Iš viso brakonieriavimo malonumas kainavo 7630 litų. Prie “išlaidų” teks priskaičiuoti konfiskuotą valtį bei tinklą. Ir dar svarstomas klausimas: ar iš viso leisti šiai “Rusnės žvejo” grandžiai žvejoti. (Lietuvos aidas Nr. 110)

MOTINOS LAIŠKAS PREZIDENTUI

     Į prezidentą kreipėsi 1991 metų sausio 13-ąją žuvusios L. Asanavičiūtės motina.

     “Pastarosiomis dienomis masinės informacijos priemonės paskelbė apie pil. Valerijaus Ivanovo pasisakymus Maskvoje dėl mano dukters Loretos Asanavičiūtės žuvimo 1991 m. sausio 13 d. aplinkybių, — rašo S. Asanavičienė laiške prezidentui. - Šmeižikiški ir užgaulūs V. Ivanovo prasimanymai aitrina ne tik mano, kaip motinos, negyjančią žaizdą, jie išniekina visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Todėl reikalauju pil. V. Ivanovą patraukti baudžiamojon atsakomybėn”.

     “Jedinstvos” lyderis V. Ivanovas Rusijos Dūmoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad “visi lavonai, kurie buvo užfiksuoti Sausio 13-osios naktį, tai ne lavonai žmonių, žuvusių nuo susidūrimo su sovietų armija”. V. Ivanovas sakė, kad nuo tokių žaizdų, kaip Loretos Asanavičiūtės, niekas nemiršta ir joks tankas per ją nepervažiavęs.

     Tautininkų sąjungos pirmininkas R. Smetona pasiūlė “nedelsiant imtis teisinių, įstatyminių priemonių deportuoti V. Ivanovą iš Lietuvos”. V. Ivanovas yra Rusijos pilietis. (Dienovidis Nr. 24)

G. LANDSBERGIENĖ REMIA 208 NAŠLAIČIUS

     Šiauliuose lankėsi visuomenės veikėja, Našlaičių globos komiteto Čikagoje atstovė Lietuvai Gražina Landsbergienė. Jos viešnagės tikslas buvo išdalyti labdarą 27 šeimose gyvenantiems našlaičiams ir 17 daugiavaikių šeimų.

     Paaiškinusi, kodėl užsiima tokia veikla, nors yra ir labai užimta, ir pati turi nemažą šeimą, ponia Landsbergienė kalbėjo: “Sutelkti žmones, kad būtume dvasingesni, — toks mano tikslas. Kokia graži buvo Nepriklausomybės atkūrimo pradžia! Kodėl jos tęsinys negalėtų būti toks pat? Kad žmonės pradėtų matyti vienas kitą, jausti artimo rūpesčius, bėdas. Kas gali būti gražesnio už visai svetimo mažo žmogaus globą?”

     Labdaros į Šiaulius atvežta išties nemažai. Dideliuose paketuose su adresais ir pavardėmis — rūbai, ant savivaldybės salės scenos buvo išdėlioti batai, žaislai. Ponia Landsbergienė sakė nežinanti, kiek šitas turtas galėtų būti įvertintas pinigine išraiška, tačiau kiekvienam jį gaunančiam tai tikrai reali pagalba. Tarp labdaros aukotojų —Japonijos Taikos moterys, ponas Lasys ir ponia Aleknienė bei Prunskienė iš JAV, Maltos taryba.

     G. Landsbergienė papasakojo, kad Lietuvoje iš viso remia 208 šeimose gyvenančius našlaičius, tokia labdara užsiima nuo 1991 m. pradžios. Visiems globotiniams kartą per ketvirtį į sąskaitas pervedama apie 37 dolerius, daug jų yra aplankiusi asmeniškai, žino jų gyvenimo sąlygas, stengiasi jas visapusiškai pagerinti. Šiaulių našlaičiai taip pat jau gauna piniginę paramą, tačiau susitikimas buvo pirmasis.

     Artimiausiu metu G. Landsbergienė žada pasirūpinti Vilnijos krašto našlaičiais. Ruošiasi ir į Švenčionis, kur ji remia 30 vaikų. (Lietuvos aidas Nr. 106)

MENAMA ŠALTINIO PRIE KATEDROS MĮSLĖ

     “Greitai turėtų paaiškėti, iš kur teka ir kur nuteka vanduo”, — sakė archeologas Gintas Rackevičius, vadovaujantis žvalgyvos darbams Katedros aikštėje. Jie buvo pradėti po to, kai praėjusių metų gruodį prasiveržė vanduo ir užtvindė Katedros aikštę. Geologai buvo išgręžę keturis gręžinius ir bandė vandenį nudrenuoti. Archeologas G. Rackevičius pasakojo, kad netoli vandens šaltinio XIX a. buvo pastatytas vandens kolektorius, tačiau ar vanduo veržiasi iš kokio vamzdžio, ar iš šaltinio, archeologas nespėliojo. “Labai mažai išliko Vilniaus komunikacijų planų”, — apgailestavo.

     Pasak archeologo, šioje vietoje sensacingų radinių nesitikime, nors geologai yra pranešę, jog šioje vietoje kultūrinis sluoksnis siekia 6 metrus. Jau dabar perkasoje randama keramikinių šukių, Renesanso epochos plytų. (Lietuvos aidas Nr. 106)

TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS: STUDIJUOTI GALIMA VISĄ GYVENIMĄ

     Vilniaus universiteto teatro salėje vienų metų sukaktį paminėjo Trečiojo amžiaus universitetas. Šio universiteto studentai — vyresnio amžiaus žmonės. Vyriausiam studentui Jonui Balčiūnui jau sukako 90 metų.

     Iš viso pirmąjį kursą baigė 535 klausytojai, daugelis jų yra baigę aukštąsias mokyklas. Klausytojais tapti gali visi norintys. Už mokslą mokėti nereikia. Universitete yra aštuoni fakultetai — sveikatos, kalbų, kultūros ir meno, psichologijos, turizmo, namų ir žemės ūkio, ekonomikos ir politologijos, religijotyros. Daugiausia studentų — maždaug po 100 — kalbų ir turizmo fakultetuose. Psichologijos fakultetą lanko 25 klausytojai. Paskaitos vyksta įvairiose Vilniaus universitetų auditorijose. Dėstytojai ateina iš kelių universitetų, dirba be atlyginimo. Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis sakė, jog Trečiojo amžiaus universiteto studentai nuo jaunų studentų skiriasi tuo, kad jaunieji skuba kuo greičiau baigti 5 kursus. Trečiojo amžiaus universitete nėra kursų. “Galite čia būti, kol jūsų dvasia to siekia”, - sakė R. Pavilionis.

     Iškilmingą pirmo kurso baigimo ceremoniją jį baigusieji pradėjo studentų himnu “Gaudeamus”. Po to pirmą kartą buvo sugiedotas Trečiojo amžiaus universiteto himnas, kuriam žodžius parašė universiteto klausytoja Alicija Barienė, muziką -kompozitorius Faustas Latėnas.

     Universitetą įkūrė Seimo narys, docentas Medardas Čobotas, jis yra šio universiteto rektorius. M. Čobotas sakė, kad svarbiausias universiteto tikslas - padėti žmonėms įgyvendinti neišsipildžiusias svajones. Jau veikia filialas Klaipėdoje. Artimiausiu metu žadama atidaryti universiteto filialus Kaune ir Šiauliuose. (Lietuvos aidas Nr. 109)