Romas Malinauskas

     Ar vestuvių dieną jau įkopiama į laimės viršūnę, pasiekiamas tas garsusis happy-end, kuriuo taip mielai užbaigiami filmai ir romanai? Klystate! Yra gyvenime ir daugiau viršūnių. Meilė yra vien laimės prielaida, tikrą laimę reikia susikurti šeimoje. Kaip pakilti iki šios laimės, kaip ją surasti?

     Atsiminkime, nėra skirtinos meilės tėvams, kaimynams, Dievui, vyrui, jaunikiui, nuotakai. Visų rūšių meilės esmė ta pati. Meilė yra gero linkėjimas mylimam žmogui. Meilė yra davimas. Meilė, visų pirma, yra veikla darbas, žygis. Mylėti - tai aukotis kitam, siekti padaryti jį laimingą, apsaugoti, aprūpinti. Meilė — gero darymas kitam. Tai laiko, darbo, minčių, gyvenimo dovanojimas kitam žmogui. Nuoširdžiai vienas kitą mylėdami ir vienas kito mylimi, mes augame ir išsiugdome gebėjimą mylėti kitus. Mažas vaikas ar paauglys, augęs be meilės ir neišmokęs mylėti, neretai priekaištingai klausia: “Ką man duoda gyvenimas?” Mokantis mylėti žmogus paklaustų: “Ką aš duodu kitiems? Kuo aš galiu padėti. Kaip aš galiu ištiesti pagalbos ranką?” Mokantis mylėti žmogus nuolat užduoda sau klausimus: ar aš atsikeliu anksčiau, jei būtina, ar randu švelnumą, ar paskambinu, kai vėluoju, ar pasakoju apie savo viltis ir rūpesčius, sėkmes ir nesėkmes, ar išklausau (kai neįdomu), ar pagiriu, ar padrąsinu, ar nuraminu, paguodžiu?

     Jeigu tėvai myli vienas kitą, jie mylės ir savo vaikus. Savo vaikus galima išmokyti nuoširdžiai mylėti, jei šeimoje jie matys tikrąją meilę, jei vienas kitam būsime atidūs, pagarbūs. Neslėpkime nuo vaikų savo meilės vienas kitam. Iš kur jie žinos, kad mylime, jei nematys meilės apraiškų (nekalbame apie glamonėjimą). Vaikas elgsis taip, kaip mato elgiantis savo tėvus. Motinos meilė išmoko vaiką suvokti, kad jis yra vertas meilės, kad jis gali būti mylimas. Tėvo meilės vaikas turi nusipelnyti, ką nors padaręs ar ko nors pasiekęs. Tėvo meilė padeda suvokti, kad, sutelkus visas jėgas, norus, galima meilės pasiekti. Tai yra labai svarbus suvokimas, kuris išugdo tolesnį žmogaus supratimą apie meilę. Žmogus, kuris šeimoje išmoko mylėti ir pajuto, kad kiti jj myli, kad jis reikalingas, užaugęs taip pat mylės savo šeimą, vaikus, artimuosius. Žmogus patyręs ir suvokęs, kad tėtis jį myli, labiau pasitikės savimi. Priešingu atveju, gali atsirasti sunkumų: arba jis kaip lepšis lauks, kad kiti jį mylėtų, arba nepažins ir atstums kito žmogaus meilę, nes jam atrodys, jog tokio nevykėlio padorus žmogus tiesiog negali mylėti.

     Kad vaikas neišaugtų egoistas ar lepūnas, reikalinga pusiausvyra tarp meilės ir griežtumo. Ir nereikia nukrypti i kraštutinumus.

     Dievas sukūrė du, kad būtų viena. Jis sukūrė šeimą. Vyro ir moters ryšiu vainikavo visatą, harmoningą savo kūrinį, kad ateisiančios šeimos savo harmonijos taip pat ieškotų šeimoje. Žmogus, kaip asmuo, nepradingsta šeimoje. Jis ieško papildymo, bet ne sunaikinimo. Šeimos paskirtis yra šeimos narius tobulinti, ne vien tik naują gyvybę pažadinti ir auklėti. Šeima vaikams yra tarsi patvirtinimas, kad jie nebus kur nors pamesti. Čia nuo pat mažens tėvai vaikui yra tarsi tvirta siena, į kurią, dar mažas bei netvirtas būdamas, gali atsiremti negandos prispaustas mažasis žmogus.

■    Lapkričio 19 d. Vatikane įvyko istorinis pop. Jono Pauliaus II ir Kubos prez. Fidel Castro susitikimas. Beveik neabejojama, kad po šio susitikimo įvyks popiežiaus vizitas Kuboje, vienintelėje Lotynų Amerikos šalyje, kurioje jis dar nėra lankęsis.

■    Devintasis tarptautinis katalikų kalėjimo kapelionų komisijos kongresas įvyko rugsėjo 7-12 d. Varšuvoje. Iš 50 kraštų dalyvavo 140 kapelionų. Lietuvai atstovavo kun. Jaunius Kelpšas, dirbąs kapelionu Alytuje. Kongrese buvo nagrinėtos dvi svarbios temos: “Kapelionas, kalinys ir kryžius” ir “Nešiokime vieni kitų žaizdas”.