Paruošė inž. Viktoras Jautokas
Bedūmis dizelio variklis
Dizeliniai varikliai yra didžiausi oro teršėjai. Juos naudoja didieji sunkvežimiai. Jie važiuodami, o ypač pradedant važiuoti ar keičiant bėgius, išleidžia visą debesį tirštų tamsių dūmų. Naujieji oro taršos įstatymai privertė bendroves ieškoti naujų būdų, kad sumažinus dizelinių variklių išmetamų dujų kenksmingumą.
Prieš kelerius metus Nevistar bendrovės inžinieriai suprojektavo ir pagamino pavyzdinį dizelinį variklį, kurio išmetamos dujos yra ir nejuodos ir nekenksmingos. Inžinieriai šį variklį pavadino bedūmiu dizelinių varikliu 21-ajam šimtmečiui.
Naujasis variklis, atrodo, sumažins oro taršalus, kaip angliavandenilį, nitrogeno oksidus ir anglies viendeginį. Tada žmonės turės galimybę daugiau kvėpuoti gryną orą, pagerinant jų sveikatos būklę ir apsaugant nuo nemalonių ligų.
Širvėnos ežero užtvanka. V. Smito nuotr.
Lentos iš kviečių šiaudų
Medžio išdirbinių pareikalavimui didėjant (ypač statyboje), miškų kirtimas sumažino medžio išteklius. Dėl šios priežasties jau kuris laikas pradėta gaminti medžio pakaitalą, kuris dažnai naudojamas statyboje.
Vienas iš tokių medžio pakaitalų yra kviečių šiaudai. Jie sumalami, sumaišomi su cheminiu skysčiu ir tada iš šio mišinio gaminamos lentos. Tokios rūšies lentos labai tinka virtuvės spintelių gaminimui. Dirbtinės lentos taip pat gali būti gaunamos ir iš cukrinių nendrių atliekų, pagaminus cukrų.
Naudojant šiuos naujus lentų gaminimo būdus, atsiželgiama į miško žaliavų naikinimą, nes žinome, kad medį užauginti trunka daug metų.
Jei daugiau iš įvairių atliekamų medžiagų būtų gaminamos naudingos medžiagos, gamta taptų švaresnė, nereikėtų tiek daug sąvartynų.
Kilnojama ryšių stotis
Danija savo kariams, tarnaujantiems Bosnijoje, nupirko iš vienos švedų bendrovės kilnojamą satelitinę ryšių sistemą. Bosnija esanti kalnuotas kraštas, kur civilinis karas sunaikino daug ryšių stočių, todėl su užsieniu susisiekti sudaro daug keblumų. Pasinaudodami šia satelitine ryšių sistema, Danijos kariai gali lengvai susisiekti su savo daliniais, išdėstytais įvairiose vietovėse, o taip pat ir su centru, esančiu Kopenhagoje.
Viena kilnojama ryšių stotis sveria nuo 7 iki 110 svarų, galima ją lengvai sumontuoti. Švedų bendrovė garantuoja, kad karys, pasiėmęs atsiųstą aparatūrą, pasiskaitęs instrukcijas, be jokio vargo gali stotį lengvai susistatyti ir pradėti naudoti -nereikia net 15 minučių.
Galingas teleskopas
Manau, kad daugelis iš mūsų yra girdėję ir skaitę apie Hubble teleskopą, kurį 1990 JAV erdvių administracija (NASA) paleido į erdvę. Teleskopas pavadintas astronomo Edwin P. Hubble vardu, kuris 1929 metais nustatė, kad visata nuolatos plečiasi. Teleskopas per savo penkerių metų (iki 1995) gyvenimą surado šimtus naujų radinių, kurių dešimt svarbiausių yra šie:
• pateikė galutinius įrodymus, kad esama juodų skylių (black holes), kurios yra masyvios, kietai suspaustos, net ir šviesa negali atsipalaiduoti nuo jų gravitacijos traukos.
• davė primą vaizdinį įrodymą, kad visata išsivystė, kaip buvo numatyta “Big Bang” teorijoje;
• parėmė “Big Bang” teoriją, patobulinus deuterio apskaičiavimą;
• surado, kad daug kvasarų (quasars) neapsistoja galaktų centre, bet būna įvairiose visatos vietose;
• pašalino žvaigždes (Red Dwarf), kaip kandidates į visatos “dingusią masę” (“missing mass”);
• išsprendė tarpgalaktinio vandenilio debesų paslaptį ir įrodė, kad tai yra tik mižiniškas tarp galaktų spindesys;
• surado įrodymus, kad planetų, o gal ir gyvybių, gali būti gausybė;
• pateikė svarbias detales ir stebinančius radinius apie nepaprastą kometą Shoemaker-Levy 9 susidūrimą su Jupiteriu 1994 metais;
• atskleidė dinamišką oro pasikeitimą beveik visose planetose tokiu aiškumu, kurį anksčiau buvo galima gauti tik iš satelitų, praskriejančių pro planetas.
Šis sąrašas parodo, kad ateityje iš Hubble teleskopo galima tikėtis dar daugiau įdomių radinių, kurie patvirtins dabartines teorijas apie galaktikos išsivystymą. Mokslininkai mano, kad Hubble teleskopas padės nuspręsti pasaulio amžių, jo dydį, o gal ir pasaulio pabaigą. Vienas mokslininkas pasakė: “įdomiausias dalykas apie Hubble, kad mes nežinome, ką jis vieną dieną sugalvos, ką naujo atras”.
Šūvio garso suradimas
Trilon Technology b-vė suprojektavo ir jau bando viename Kalifornijos mieste sistemą, kuri suseks iššautą iš šautuvo ar revolverio garsą ir nustatys iššovimo vietą. Ši sistema susideda iš aštuonių garso jautiklių (acoustic sensors), įmontuotų ant namų stogų vienoje kvadratinėje mylioje. Akivaizdu, kad kiekvienai kvadratinei myliai reikia aštuonių garso jautiklių, kurie, susekę iššautą garsą, paverčia į elektros pulsus ir siunčia į policijos greitosios pagalbos 911 centrą. Centre esąs kompiuteris turi šiam tikslui parašytą programą, išanalizuoja garso jautiklių garsų pulsus ir kompiuterizuotame žemėlapyje parodo, kur buvo paleista kulka. Nuo iššovimo iki parodymo žemėlapyje neužtrunka net vienos minutės.
Nurodytos vietos tikslumas dabar yra vidutiniškai apie 15 jardų arba 45 pėdų. Bendrovė užtikrina, kad ateityje.tikslumas bus pagerintas.
Ši sistema bus labai pravarti miestuose, kur vyksta gaujų susišaudymai, dažnai paliečią visiškai nekaltus žmones.
Patogesnis elektrinis automobilis
Anksčiau elekriniai automobiliai buvo tik vienos rūšies, bet šiandien elektra varomus automobilius jau galima pirkti įvairių spalvų, turinčius visus vidaus patogumus, apsaugą. Jie nesiskiria nuo benziną naudojančių automobilių. Įmanoma pasiekti 70 mph greitį. Akumuliatoriai pakraunami per 6-14 valandų, įjungus į 110 ar 208 V elekros srovę.
(“Technikos žodis”, 1996, Nr. 3-4)