Šis “Laiškų lietuviams” numeris iliustruotas nuotraukomis iš Biržų miesto. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir parapija yra pavesta administruoti tėvams jėzuitams. Kitos keturios vietovės, kur dirba tėvai jėzuitai, yra: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Jau esame rašę apie šių vietovių jėzuitų veiklą ir ją iliustravę atitinkamomis nuotraukomis. Dar tebelaukiame nuotraukų ir trumpo aprašymo iš Šiaulių.
Dabar Biržuose apskaičiuojama apie 20 tūkstančių gyventojų. Šio miesto istorija labai sena. Jo apylinkėse žmonės gyveno dar akmens amžiuje. Dokumentų apie Biržų įkūrimo datą neturime, bet galima tvirtinti, kad XIV a. pabaigoje ši gyvenvietė jau egzistavo. Miesto įkūrėjais ir ilgamečiais valdovais turbūt reikia laikyti kunigaikščius Radvilus. Paskutinis Biržus valdęs Nesvyžiaus Radvila, miręs 1813 m., už skolas Biržus užstatė grafui Juozui Tiškevičiui. Nuo šiol Biržų valdovai buvo Tiškevičiai. Jie valdė Biržus iki 1922m., tai yra iki žemės reformos.
Radvilų valdymo metu XVI amžiuje vyko Biržuose milžiniški kariniai inžineriniai darbai. Buvo statoma bastioninė itališko tipo tvirtovė, galingiausia to meto Lietuvoje. 1575 m. buvo užtvenktos per Biržus tekančios Apaščios ir Agluonos upės. Šiam tvenkiniui nebuvo lygių Lietuvoje iki XX amžiaus vidurio. Dabar jis puošia Biržus ir žinomas Širvėnos ežero vardu. Tvirtovę apjuosė gilus griovys ir apsauginiai pylimai, ją gynė išstatytos patrankos. Tvirtovės vidinės aikštės kampuose buvo parako rūsiai ir kareivinės. Tvirtovė tapo pagrindiniu šiaurės Lietuvos atramos centru prieš Livoniją, o vėliau Švediją ir Maskvą.
Pirmą kartą švedai Biržus užėmė 1625 m. Jie apgriovė tvirtovės pastatus ir išvežė apie 60 jos pabūklų. Radvilai vėl atkūrė tvirtovės karinę galią. Vėliau Biržai įvairių karų metu ėjo iš rankų į rankas, miestas buvo sudegintas, tvirtovė sugriauta.
Kaip jau buvo minėta, nuo 1811 m. Biržus pradėjo valdyti Tiškevičiai. Jie negavę leidimo restauruoti Radvilų tvirtovės reprezentacinių rūmų, 1862-1865 m. kitapus Širvėnos tvenkinio, Astravo dvare, pastatė ne tik naujus rūmus, bet ir visą dvaro ūkinių pastatų kompleksą. Paskutinis Biržų valdytojas buvo Alfredas Tiškevičius, daug prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo Europoje.
Biržai ir toliau liko keleto religinių konfesijų miestu. Svarbiausios buvo: katalikų, reformatų, liuteronų, žydų ir pravoslavų. Katalikų ir reformatų dvasininkai labai glaudžiai bendradarbiavo. Jie rūpinosi krašto kultūra ir švietimu bei lietuviškojo mentaliteto išsaugojimu.
1917 m. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija į Lietuvos Tarybą išrinko keturis iš Biržų krašto kilusius žmones. Tai buvo Kazimieras Bizauskas, Alfonsas Petrulis, Jokūbas Šernas ir Jonas Vileišis. Jie pasirašė ir 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Paskelbimo Aktą.
1978 metais pradėtas Biržų tvirtovės restauravimas, trukęs iki 1988 metų. Rūmų restauravimas pareikalavo per tris milijonus rublių. Į šiuos rūmus persikėlė Biržų viešoji biblioteka ir krašto “Sėlos” muziejus, kurio direktoriaus Algimanto Baublio plačiu Biržų mieto aprašymu pasinaudota, ruošiant šį straipsniuką.
Jam nuoširdi redakcijos padėka.
J. Vaišnys SJ