— Pasakyk, Pranuk: tavo motina pirko du kilogramus obuolių. Obuolių kilogramas kainuoja 50 centų. Kiek ji užmokėjo už visus obuolius?
— Sunku pasakyti, ponas mokytojau. Ji labai derasi.
♥
— Mano sužadėtinė atsisakė už manęs tekėti. Man tai lygu mirties sprendimui.
— Nenusimink. Geriau mirtis, negu kalėjimas iki gyvos galvos.
♥
Tikybos pamokoje kapelionas klausia mokinį, kaip reikia suprasti šiuos Šventraščio žodžius: "Savo veido prakaite valgysi duoną"?
— Tai reiškia, kad žmogus turi taip ilgai valgyti, kol išprakaituoja.
— Ei, vos tik susituokei, tuoj imi keistis gero-jon pusėn: drabužiai tvarkingi, kelnės išlygintos...
— Brolyti, pirmas darbas, kurį žmona užkrovė — tai išsilyginti kelnes.
♥
Praeivis į žmogų, iššokusį pro langą:
— Kodėl tu šokai pro langą?
— Dėl to kad moteris man pamelavo.
— Manau, kad dėl to nėra jokio reikalo šokti. Ką ji tau pamelavo?
— Ji sakė, kad jos vyras išvažiavęs į kitą miestą.
♥
— Aš visą savo turtą išleidau, sūnų leisdamas į mokslą, o jis man dabar nieko nerašo.
— Aš žinau gerą būdą, kad mano sūnus man rašytų. Jam parašau: "Tau išsiunčiu 100 litų", o iš tikrųjų nieko nesiunčiu. Jis tučtuojau man parašo.
♥
Į duris pasibeldžia elgeta:
— Ar, ponia, neturėtum man gabaliuko torto? Jau antra diena nevalgęs.
— Torto? O duona ar nepakankamai gera?
— Taip, bet šiandien yra mano gimtadienis.
♥
— Ar tavo žmona vis dar tokia graži, kaip prieš porą dešimtmečių?
— O, be abejo. Tik to grožio parodymui ji praleidžia daugiau laiko.
Žmona: "Ar tu nemanai, brangusis, kad vyras vedęs turi daugiau proto?
Vyras: "Taip, bet tai jau per vėlu".
♥
Svečias sako šeimininkui: "Na, drauguži, palydėk mane iki tramvajaus".
— Negaliu, nes kai tik tu išeisi, mes sėsim valgyti.
♥
Šių metų "Lietuvos aide" Nr. 57 Vytautas Mikalauskas pateikia tokią tikrą istoriją:
Tarpukariu nepriklausomoje Lietuvoje buvo lietuvinamos pavardės — dažniausiai atmetant nelietuviškas galūnes arba priesagas.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dekanate kartą susitiko profesorius Levas Karsavinas (1882-1952) ir valstybės veikėjas istorikas Augustinas Voldemaras (1883-1942). Profesorius pajuokavo:
— Žinai, Augustinai, numesk tą nelietuvišką savo pavardės "Volde" pradžią ir tada turėsi tikrą lietuvišką pavardę "Maras".
Voldemaras įsižeidęs atšovė:
— O tamsta atmesk tą savo "Kars" ir būsi "Avinas".