Paruošė Marija A. Jurkutė

KAIP AŠ BENDRADARBIAVAU SU KAGĖBISTU ALIOŠA

     Nuo nepriklausomybės atkūrimo spaudos ypač mėgstama tema - ryšiai su KGB ir kitais negerais organais. Vieni tarnavo, kiti talkininkavo, treti verbavo ar šantažavo. Taip per spaudos puslapius praėjo “Juozas”, “Tomas”, “Vilius Karalius”, ant šluotos pralėkė “Šatrija”. Dar gražiau. Neliko ramybės ir mirusiems. Šita nuodėme apkaltintas net velionis St. Lozoraitis.

     Kadangi žiniasklaidos veikėjai mėgsta knaisiotis po garbingųjų nešvarius baltinius, tai geriau pačiam atlikti trumpą išpažintį.

     Viskas prasidėjo 1984-jų pavasarį, kai sesuo atsiuntė kvietimą pasisvečiuoti į Čikagą. Oi, koks apėmė džiaugsmas! Kas tais laikais nesvajojo pamatyti kapitalistinį pasaulį ir parsivežti gerų daiktų? Energingai puoliaus tvarkyti popierius. Užpildžiau ilgiausią anketą su klausimais, ką aš ir mano giminė veikė prieš revoliuciją ir po. Kur palaidoti mirę artimieji, kur aš norėsiu pasilaidoti ir t.t., ir t.t.

     Darbovietėje part. sekretorius sukūrė charakteristikas. Skaičiau ir stebėjausi, koks aš teigiamas. Nors Lenino ordinui pristatyk. Dar pasitikrinau sveikatą ir viską atidaviau pasų stalo viršininkei. Ji įspėjo, kad dar turėsiu reikalų ir su kitais organais. Ką darysi - nusipirkau arielkos, riebesnių lašinių ir laukiu. Ilgai laukt neteko. Atvažiavo “Volga” apyjaunis vyrukas, prisistatė Aleksiejum. Prisijungė ir part. sekretorius. Valgyklos vedėja įleido į kambarį, skirtą “tik ponams”. Ir prasidėjo... Iš kvapo ir akių bei veido spalvos supratau, kad šitas “organas” nesveikuoja. Pradėjau gydyti. Pyliau kuo daugiau, maitinau kuo riebiau. Pataisęs sveikatą pradėjo studijuoti mano genetinį medį. Iščiupinėjo kiekvieną šakelę, klausinėjo šio bei to, o aš stengiausi, kad taurelė nebūtų tuščia. Netepsi - nevažiuosi. Kai gražiai įraudome, aš jį pradėjau vadinti mažybiniu vardu - Alioša, kadangi Aleksiejus buvo gerokai už mane jaunesnis. Jis - nieko. Dar truktelėjome. Man pasivaideno, kad skrendu pas dėdę Semą, žiūriu, Alioša irgi važiuoja į... Rygą. Paskui atsisveikinome, liepė “turėti viltį”, laukti žinių ir išvairavo į namus... Gegužės pabaigoje gavau žinią: “Aliošai reikia bulvių”. Buvo likę nuo sėklos, tai daviau jau iš naujo derliaus. Bėgo laikas, paseno mano popieriai, nesulaukė tada manęs ir dėdė Semas. Taip baigėsi mano nelaimingas bendravimas su KGB, kainavęs gorčių arielkos, du maišus bulvių ir 5 rublius už kambario “tik ponams” išvalymą. Apvylė Alioša... (A. Žemaitis, Marjampolė. “Lietuvos aidas” Nr. 204)

VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI ĮTEIKTAS GARBĖS LEGIONO ORDINAS

     Prancūzijos ambasadorius Michelis Touraine (Mišelis Turenas) Vilniaus universiteto rektoriui profesoriui Rolandui Pavilioniui iškilmingai įteikė Garbės Legiono kavalieriaus ordiną. 1802 metais imperatoriaus Napoleono I įsteigtą ordiną rektoriui paskyrė Prancūzijos prezidentas Jacąues Chiracas (Žakas Širakas).

     Prof. R. Pavilionis apdovanotas už nuopelnus, skleidžiant prancūzų kalbą ir kultūrą, Prancūzijos ir Lietuvos ryšių stiprinimą. “R. Pavilionis, būdamas atviros politikos šalininkas, prisidėjo, kad Vilniaus universitetas užimtų deramą vietą Europoje”, rašoma prezidento J. Chiraco dekrete.

     R. Pavilionis Vilniaus universitetui vadovauja nuo 1990 m. Atkūrus nepriklausomybę, jis kelias kadencijas buvo Lietuvos ir Prancūzijos asocijacijos prezidentas. 1993 metais Prancūzija jam suteikė “Akademinės palmės” ordiną.

     Garbės Legiono ordino įteikimo iškilmės Prancūzijos ambasadoriaus rezidencijoje Vilniuje vyko jau trečią kartą. Šiuo apdovanojimu jau yra pagerbti: vertėja Ramutė Ramūnienė, buvęs Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Bačkis, kiek anksčiau Garbės Legiono ordiną yra pelnęs ir jo sūnus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis. (“Lietuvos aidas” Nr. 193)

ĮSTEIGTAS DARIAUS IR GIRĖNO ORO UOSTAS

     Kaune įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno oro uostas. Kauno miesto taryba priėmė tokį nutarimą: numatyta oro uoste - naujojoje savivaldybės viešojoje įstaigoje atstatyti dispečerinę, suremontuoti kilimo - nusileidimo taką, lėktuvų peroną, kuro bazę, viešbutį.

     Aleksote esantis oro uostas įsteigtas dar 1915 metais ir buvo skirtas karo bei civilinės aviacijos reikmėms.

     Dabar nacionalinės reikšmės istorinio paminklo statusą turinčiame S. Dariaus ir S. Girėno oro uoste veikia Kauno aeroklubas, policijos nuovada, sukarintas priešgaisrinės apsaugos dalinys, įvairios aviacijos visuomeninės organizacijos.

     Pirmaisiais veiklos metais oro uostui miesto merija skirs 570 tūkst. litų, o vėliau - sustiprėjus techninei materialinei bazei, įstaiga išsilaikys savarankiškai. (“Lietuvos aidas” Nr. 206)

SUSIRINKO ILGAKASĖS

     Jau antrus metus “Genio” žurnalas skelbia ilgakasės konkursą ir spausdina ilgus gražius plaukus turinčių mergaičių nuotraukas. Kai kurios ilgaplaukės prisipažino, kad turėti tokius plaukus anaiptol ne tik džiaugsmas: juos nelengva prižiūrėti, būni ir pašiepiama, keistuole pavadinta.

     Kad ilgos kasos - didelis, grožis, mergaitės puošmena, buvo galima įsitikinti Keistuolių teatre “Genio” redakcijos organizuotame renginyje, į kurį susirinko gražiakasės iš visos Lietuvos. Jame buvo pristatytos drabužių vaikams kolekcijos, dainavo Neda Malūnavičiūtė, B. Dvariono vaikų muzikos mokyklos grupė.

     “Mergaitės, neskubėkite kirptis plaukų”, - su tokiomis mintimis dauguma tądien skirstėsi iš Keistuolių teatro. (“Kauno diena” Nr. 249)

ŠIURPŪS SKAIČIAI IR FAKTAI APIE LIETUVOS VAIKUS

(Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys apie vaikus)

1.    Lietuvoje gyvena 945,2 tūkst. vaikų iki 18 metų.

2.    Mokymosi įstaigose mokosi 688 tūkst. vaikų.

3.    145 tūkst. vaikų gyvena su vienu iš tėvų.

4.    1997 m. viduryje vaikų globos įstaigose gyveno 15.149 vaikai, iš jų - 5657 našlaičiai arba netekę tėvų globos vaikai.

5.    Šeimose globojami 6337 vaikai.

6.    42 šeimynose buvo globojama 314 vaikų.

7.    Nėra nė vienų globos namų, kuriuose vaikui išlaikyti būtų skiriami 2 tūkst. Lt.

8.    Praėjusiais metais užsienio piliečiai įvaikino 108 vaikus, iš jų devyni — Izraelio piliečiai.

(“Lietuvos aidas” Nr. 226)

PARODA BAŽNYČIOJE, KUR KUNIGAVO MARTYNAS MAŽVYDAS

     Buvusioje Ragainės (Nemano) bažnyčioje veikė “Atminties” plenero dalyvių darbų paroda. Šį plenerą, skirtą Martyno Mažvydo katekizmo 450-osioms metinėms, organizavo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, Draugija užsienio lietuviams remti ir Lietuvių jaunimo bendrija “Lituanica”. Plenero rėmėjai — Lietuvos kultūros ministerija, “Šviesos” leidykla, “Comliet” ir “Sonex” firmos.

     Į Ragainės plenerą buvo atvykę dailininkai iš Vilniaus ir Kauno, taip pat Karaliaučiaus srities vaikai. “Atminties” plenero tikslas - atkreipti Lietuvos ir Karaliaučiaus srities visuomenės dėmesį į apverktiną Ragainės bažnyčios būklę. O juk šioje bažnyčioje daugelį metų kunigavo ir čia palaidotas pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. (“Lietuvos aidas” Nr. 101)

IŠLUKŠTENO...

     Nežinoma, apie ką galvojo trys Ukrainos gyventojos, važiuodamos į Lietuvą traukiniu ir kramsnodamos graikiškus riešutus, kai jų mintis nutraukė Kenos geležinkelio posto muitinės pareigūnai. Juos labiausiai nustebino viešnių dosnumas: trijulė lauktuvėms vežė... 16 maišų graikiškų riešutų. Jau ir išgliaudytų, kad lietuvaičiams vargti nereikėtų. Tik bėda ta, kad moterys lauktuvių gabeno gerokai daugiau (už 8400 LT) nei leidžiama įvežti į Lietuvą maisto prekių (už 200 Lt vienam asmeniui). Be to, augalinės kilmės produktams įvežti reikia atitinkamos žinybos leidimo. Todėl muitinės pareigūnams teko dar kartą riešutus “išlukštenti”, šįsyk... iš traukinio, kartu su keleivėmis. (“Lietuvos aidas” Nr. 229)