Paruošė Marija A. Jurkutė
LIETUVA IR LIETUVIAI RUSŲ AKIMIS
Taip pavadintą žinutę išspausdino “Izvestijo-je”. Joje rašoma, kad pirmą kartą Tarptautinių socialoginių tyrimų centras surengė apklausą, norėdamas išsiaiškinti rusų požiūrį į Lietuvą ir lietuvius. Svarbiausiu apklausos rezultatu galima pripažinti tai, kad sugriautas mitas, esą rusai nemėgsta savo vakarinių kaimynų, kurie, kaip prisimename, labiausiai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Reikia manyti, kad diplomatai ir politologai labai nustebs, sužinoję, kad 30 proc. rusų Maskvos ir Vilniaus santykius laiko draugiškais, 49 proc. - normaliais ir nė vienas aplklaustasis nepavadino jų įtemptais”.
42 proc. apklaustųjų gerbia lietuvius, 24 proc. žiūri su simpatija ir tik 6 proc. yra abejingi. Į klausimą “Koks lietuvių bruožas jums patinka?” 42 proc. atsakė “darbštumas”, 25 proc. - “grožio ir jaukumo siekimas”, 24 proc. - “stilingumas”, 9 proc. “verslumas”.
O neigiamus lietuvių charakterio bruožus išskyrė tik 30 proc. apklaustųjų. Iš jų 23 proc. paminėjo tautinį uždarumą, 4 proc. - išdidumą ir 3 proc. - pasipūtimą.
Klausimas “Ar sutiktumėte vesti lietuvę?” vyrams buvo netikėtas. 67 proc. neatsakė, 24 proc. pareiškė “ne” ir tik 9 proc. “taip”. Moterys buvo konkretesnės: tik 40 proc. nežinojo atsakyti, o 22 proc. pasirengusios tekėti už lietuvio.
61 proc. norėtų aplankyti Lietuvą, tačiau nė vienas nenorėjo likti joje. Absoliuti dauguma (78 proc.) laiko Lietuvą stabilia valstybe ir tik 7 proc. nuomonė priešinga. 53 proc. rusų su nostalgija prisimena Druskininkus ir Palangą bei gailisi, kad “Lietuva, kaip nebrangi kurortinė zona, prarasta”. Tik 10 proc. mano, kad Rusijos ir Lietuvos santykių plėtrai trukdo “psichologiniai Lietuvos ir kitų
Baltijos valstybių atsiskyrimo padariniai”. Dar mažiau tokia kliūtimi laikančių Lietuvos siekį tapti NATO nare.
Lietuva rusams pirmiausia asocijuojasi su kurortais (42 proc.), gintaru (29 proc.), krepšinio rinktine (10 proc.), Trakų pilimi (7 proc.), Kaunu ir Vilniumi ( 3 proc.).
Žinomiausiu Rusijoje lietuviu 20 proc. apklaustųjų pavadino Banionį. Prezidentas Algirdas Brazauskas užėmė tik trečią vietą, antrą - Arvydas Sabonis. Ketvirtoje ir penktoje vietoje - Čiurlionis ir Adomaitis. (Lietuvos aidas Nr. 137)
PIRMĄJĄ METŲ DIENĄ IŠSIMAUDĖ 500 SVEIKUOLIŲ
Sausio 1 d. įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose įvyko pasaulio “ruonių” solidarumo maudynės “Nerkime į Naujuosius metus”, kuriuose dalyvavo per 500 sveikuolių.
Akciją organizavo Lietuvos sveikuolių sąjunga ir 47 jų klubai. Vienu metu 15 valandą į savo eketes visoje Lietuvoje pasinėrė daugiau nei 500 sveikuolių. Daugiausia “ruonių” išnimaudė Kaune - 60, Šiauliuose ir Panevėžyje - po 50 ir 32 sveikuoliai Vilkaviškyje. Lietuvos sveikuolių sąjungos pranešime spaudai sakoma, kad šių maudynių tikslas yra populiarinti grūdinimąsi visuose kraštuose ir atkreipti žmonių dėmesį į šią labai efektyvią, profilaktinę ir sveikatą stiprinačią priemonę. Taip pat pasiruošti didžiausioms pasaulyje “ruonių maudynėms, įvykstančioms Palangoje. (Lietuvos aidas Nr. 3)
PRISIKĖLIMO AIKŠTĖ ŠIAULIUOSE
Aštuoneri metai praėjo, kol Šiaulių centrinė aikštė gavo vardą. Miesto tarybos posėdyje ji pavadinta Prisikėlimo aikšte. Net ir tokį klausimą svarstant, taryboje neapsieita be akibrokštų - prieš balsavimą iš salės išėjo LDDP, socialdemokratai ir liberalai.
Sovietmečio gražiausia miesto aikštė vadinta Pergalės vardu, čia stovėjo paminklas “armijai -nugalėtojai”. Atkūrus Nepriklausomybę, paminklas nuverstas.
Naująjį vardą aikštei siūlė ir miestelėnai. Galiausiai buvo likę trys variantai: Katedros, Karalienės Mortos, Prisikėlimo. Labiausiai priimtinas buvo Prisikėlimo pavadinimas, siejasi su “Prisikėlimo” apygardos partizanų kovomis netoli Šiaulių.
Aikštę numatoma iš esmės pertvarkyti. Po rekonstrukcijos tikriausiai bus iškelti į Ginkūnus sovietinių karių kapai. Aikštėje gali atsirasti tėvynės laisvės gynėjams skirtas paminklas. Rezistencijos tyrimo centras jam ketina skirti 250-300 tūkst. Lt. (Lietuvos rytas Nr 17)
PATVIRTINTAS ŠAKIŲ MIESTO HERBAS
Prezidentas Algirdas Brazauskas pasirašė dekretą Šakių miesto herbui patvirtinti.
Herbo skydas padalytas vertikaliai pusiau - į raudoną ir sidabrinę dalis, and jų - horizontali žalia juosta. Raudono lauko viršuje pavaizduoti du sidabrinės spalvos susikryžiuojantys linų pėdai, sidabrinio lauko viršuje - šešios išsikišusios iltys -po tris iš kiekvieno šono.
1776 m. Magdeburgo teises gavusio Šakių miesto herbo projektas buvo parengtas dar praėjusio amžiaus viduryje - 1847 m. Tačiau tuomet projektas neįtiko imperinės Rusijos administracijai ir nebuvo patvirtintas. Nesuspėta Šakių herbo patvirtinti ir tarpkario Lietuvos laikais.
1970 m. sovietų valdžia patvirtino Šakių herbą, parengtą dailininkės Astridos Žilinskaitės. Dailininkė rėmėsi Varšuvoje saugotu praėjusio šimtmečio viduryje parengtu herbo projektu. Dabar A. Žilinskaitė kiek pakoregavo tą herbą, ir jis buvo pateiktas Heraldikos komisijai. (Lietuvos aidas Nr 17)
IŠEIVĖS KNYGA RAGINA LIETUVOS JAUNIMĄ KURTI GERESNĮ GYVENIMĄ GIMTINĖJE.
Amerikos lietuvė Raimonda Mikatavage ragina Lietuvos jaunimą neieškoti laimės kitur, o kurti geresnį gyvenimą Lietuvoje. “Senas problemas iškeisti į naujas”, teigia R. Mikatavage savo knygoje “Tavo kelias į sėkmę”, perspėdama apie kultūrinės adaptacijos sunkumus Amerikoje. Investavote daug laiko ir energijos, kurdami gyvenimą Lietuvoje. Galite asmeninę laimę rasti būtent ten, kur dabar esate”, kreipiasi į Lietuvos jaunimą autorė. Knygoje R. Mikatavage 17-30 metų jaunimui duoda patarimų, kaip siekti sėkmės gyvenime. Praėjusių metų rudenį knygą lietuvių kalba 5 tūkst. egzempliorių tiražu išleido leidykla “Šviesa”. Apie 7 litus kainuojančios knygos jau parduota daugiau nei pusė egzempliorių. Anglų kalba knygą Amerikoje pernai pavasarį išleido pačios R. Mikatavage įkurta leidykla “Melodija Books”. Amerikoje knyga kainuoja beveik 15 dolerių. Anot autorės, jau pavyko parduoti pakankamai egzempliorių, kad atsipirktų leidybos išlaidos. Raimondos Mikatavage šeima Lietuvą paliko, kai jai buvo 10 metų. Dabar ji gyvena Hampstede, Merylendo valstijoje. “Ši knyga yra mano įgyvendinta svajonė. Tikiuosi, kad ji padės įgyvendinti svajones ir kitiems”, sakė ji vietos laikraščiui “The Weekly Record”. R. Mikatavage dirba medicinos kompanijoje. Ji yra ištekėjusi ir turi dukterį Brigitą. (XXI amžius Nr. 8)
ĮSTABIAUSIAS KULTŪRINĖS REZISTENCIJOS PAMINKLAS
Kultūros ministerija kartu su Susisiekimo ministerija parems legendinės Vytauto Andziulio spaustuvės-muziejaus aplinkos tvarkymo projektą.
Kauno rajone, Domeikavos seniūnijoje, Salių kaime Vytauto Andziulio įkurtoje pogrindinėje spaustuvėje “ab” sovietinės okupacijos metais buvo spausdinama ir slapta platinama patriotinė bei religinė literatūra. Įstabiausiu kultūrinės rezistencijos paminklu Euoropoje šią spaustuvę yra pavadinę Europos Tarybos ekspertai, dalyvavę praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvos kultūros ministerijos ir Europos Tarybos surengtoje konferencijoje “Valstybės atsakomybė kultūrai”.
Šio metu muziejaus statusą gavusi spaustuvė pagal panaudos sutartį priklauso Vytauto Didžiojo karo muziejui, kuris ją prižūri, padeda įsigyti naujų eksponatų, organizuoja lankytojų priėmimą. (Lietuvos aidas Nr 12).