Lėktuvas ir ledai

    Šiaurinės Amerikos valstijos, o taip pat ir kitos valstybės, esančios šiaurėje žiemą turi sunkumų išleisti lėktuvus skrydžiams, nes dažnai lėktuvai būna ledinuoti. Žinome, kad ledai privalo būti nutirpdyti, prieš lėktuvui pakylant. Dabar ledų nutirpdinimui naudojami chemikalai (glycol), kurie kenkia gamtai, užteršia kanalizacijos vamzdžius, kurių išvalymas daug kainuoja. Kad vieno šešiaviečio lėktuvo ledus nutirpdintum, reikia mokėti 1600 dol. Žinoma, kaina priklauso nuo kiek galionų chemikalų sunaudojama.

    1995 metais Process Technologies bendrovė (Buffalo, NY) pradėjo statyti ir įrengti naują būdą ledų pašalinimui. Šiais metais jau užbaigė statybą ir įrangą. Bendrovė panaudojo gamtines arba skysto propeno dujas. Dujas pavertė į infraraudoną spinduliavimą. Kaip žinome, infraraudoni yra šiluminiai spinduliai. Jų bangų ilgis lengvai sugeriamas lietaus ar sniego, todėl ir ledai lengvai ištirpinami. Angare įtaisyta įranga, kuri vadinama tirpykla. Lėktuvą įveža į tirpyklą, infraraudoni spinduliai nutirpina ledus. Įdomu, kad aplinka palieka neužteršta, nes ledai pavirsta į gryną vandenį, neturintį jokių chemikalų. Naujasis būdas kainuoja tik 700 dol. už tokio pat didumo lėktuvo ledų nutirpinimą.

    Šią sistemą patvirtino FAA (Federal Aviation Administration) ir davė leidimą dideliems keleiviniams ir kariškiems lėktuvams statyti tirpyklas. Šiuo ledų pašalinimo metodu susidomėjo ir kitos valstybės. Metronics Plast & Miljo AS (Oslo, Norvegija) gavo leidimą parduoti šią sistemą kitoms valstybėms. Bendrovė jau pasirašė sutartis su Norvegija, Švedija, Suomija ir Islandija. Kitos Europos, Kanados ir Azijos b-vės taip pat pareiškė norą susipažinti su šia sistema.

Ateities namai

    Vienoje inžinierių apklausoje, liečiančioje ateities namų patogumus ir jų įtaką į aplinkos švarumo išsaugojimą, dalyvavo apie šimtas inžinierių. Nuostabu, kad daugiausia buvo kreiptas dėmesys į vandens panaudojimą ir jo pašalinimą.

    Inžinieriai sakė, kad ateityje kiekviename name bus vandens švarinimo nedidelė įranga, kuri perdirbs naudotą vandenį, paskirstydama jį dviem tikslams: vieną žolės laistymui, o kitą - išvietei. Sanitarinė kanalizacija veiks vakuumo principu, kas pareikalaus daug mažiau vandens. Kiti net teigė, kad rūbus plaus ultragarsiniu būdu, visiškai nenaudojant vandens. O šaligatvių cementas bus pagamintas toks, kad per jį persisunks vanduo ir susigers į žemę. Šiuo būdu bus mažiau nutekamo vandens, kuris neapsunkins kanalizacijos sistemos.

    Kita sritis - energijos tiekimas taip pat buvo gana plačiai diskutuojama. Sakė, kad stogai bus padengti saulės celėmis, kurios gamins elektrą namų poreikiams. Papildoma elektros energija bus gaunama iš vėjo malūnų. Energijos sutaupymui kompiuteris valdys visą namo įrangą: reguliuos kambario temperatūrą pagal žmogaus pareikalavimą; patamsins arba pašviesins langus, atsižvelgiant į saulės stiprumą; užėjus šąlančiam lietui, įsijungs šaligatvio šiluma, kuri nutirpins ledą. Maisto šaldytuvai praneš, kurio maisto stinga ir jau laikas jį užsakyti. Taip pat pasakys, kuris maistas per ilgai stovi šaldytuve ir turi būti pašalintas, nes nebetinka valgymui.

    Daug inžinierių mano, kad namų statybos medžiagos pasikeis. Medis bus pakeistas sintetine medžiaga, pagamintas iš perdirbtos medžiagos (šiukšlių). Tai visa sumažins miškų iškirtimą ir sąvartynų perpildymą.

    Ar šios inžinierių svajonės išsipildys? Tik ateitis parodys.

Technikos žodis 1997 Nr. 4

■■■■■■

□ Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos (ALRKF) Dainavos jaunimo stovyklai sukanka 40 m. Šiai sukakčiai paminėti kovo 21 d. Dainavos meno ansamblio vyrų oktetas, vadovaujamas muz. Dariaus Polikaičio, atliko koncertą Čikagos Jaunimo centre. Tai Dainavos “augintinių” padėka.