- Įsivaizduok sau, mano žmona jau savaitė nėra man pasakiusi nė vieno žodelio. Skirsiuosi!
— Nekvailiok! Tokia žmona - retenybė, tau belieka tik ją branginti.
■■■■
Bernard Shaw (1856-1950) kartą sutiko savo draugą, didelių žemės plotų savininką, kuris turėjo nepaprastą ambiciją būti literatu.
- Atrodai kažkodėl nusiminęs? - pastebėjo Shaw.
- Tam yra rimta priežastis. Įsivaizduok, mano trejų metų sūnelis įėjo į kabinetą, pagriebė nuo stalo mano veikalo rankraštį ir įmetė į ugnį...
- Negalimas daiktas, - suriko Shaw, - trejų metų ir jau moka skaityti bei įvertinti?
■■■■
Jaunas autorius, parašęs scenos veikalą, pasakoja savo draugui:
- Dar nežinau, kaip tą veikalą pavadinti: drama ar tragedija.
- Tragedija, mielasis, tik tragedija!
- Tragedija? O kodėl gi?
- Nejaugi nesupranti? Juk veikalas baigiasi vedybomis.
■■■■
Susiginčijo du parlamentarai. Pagaliau vienas sako antram:
- Nesuprantu, kam tu lindai į tą parlamentą? Juk per trejus metus nė karto nepravėrei burnos!
- Visiškai netiesa! Visada žiovaudavau, kai tik tu pradėdavai kalbėti iš tribūnos.
■■■■
Alkanokas pensininkas, užsukęs į kaimyno namus, suaugusiems negirdint, klausia mažąjį Petriuką:
- Kada jūs valgysite vakarienę?
- Mamytė sakė, kad valgysime tada, kai tik jūs išeisite.
■■■■
Liuksusiniame restorane kalbasi du patarnautojai prie miegančio ant stalo žmogaus:
- Reikės jį vėl pabudinti.
- Kodėl jo neišmetei?
- To tai jau jokiu būdu. Kiekvieną kartą, kai pabudinu, jis iš naujo sumoka visą sąskaitą.
■■■■
Vienas draugas sako kitam:
- Tu anksčiau daug lošdavai. Kodėl dabar nebeloši?
- Nusibodo. Ar išlošdavau, ar pralošdavau, visad būdavo nemalonumų ir barinų namuose.
- Kodėl?
- Labai paprastai. Kai pralošdavau, bardavosi žmona, o kai išlošdavau, ji pagriebdavo pinigus ir išleisdavo prabangai, visai nereikalingiems daiktams.
■■■■