Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Linksnių vartojimo klaidos

     Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais: būti, pasitaikyti, rastis, atsirasti, įvykti, pasiekti, daugėti, mažėti, kiltiir pn. Pvz.: Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgai(= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje būna kokios problemos (= kokių sunkumų). Mūsų laikais tokios nelaimės (= tokių nelaimių) pasitaiko vis dažniau. Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų). Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse. Esant tokiam nepastoviam orui, padaugėjo įvairios epidemijos (= įvairių epidemijų). Pasitarime iškilo nauji klausimai (- naujų klausimų).

     Vardininkas nevartotinas kreipiniui reikšti: Pranešėjas(= Pranešėjau), jums liko dešimt minučių. Priedėliu einančio daiktavardžio ponasvardininkas - ne klaida: Ponas pirmininkearba Pone pirmininke.

     Geriau vartoti ne vardininką, bet kilmininką įvairiems pavadinimams reikšti, pvz.: Sporto klubas“Žalgiris” (= “Žalgirio" sporto klubas). Žurnalas “Laiškai lietuviams” (= “Laiškų lietuviams” žurnalas).

     Galima vartoti vardininką arba galininką laiko tarpui arba kartojimuisi reikšti: Ketvirti metai (Ketvirtus metus) jis čia gyvena. Jis pradėjo mane lankyti kas vakaras(kas vakarą).

          Galima vartoti vardininką arba galininką ir beasmeniniuose sakiniuose bendraties veiksmo objektui reikšti: Pienas (Pieną)gerti sveika. Būtų geriau viskas (viską) pamiršti. Reikia darbas (darbą) dirbti.

Kilmininkas nevartotinas:

     1. veiksmo objektui reikšti: prieiti ko (= prieiti ką, prie ko). Pvz.: Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados). Priėjo bendros nuomonės (= bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės); siekti ko (= siekti ką); Žuvies svoris siekė kilogramo (= kilogramą). Jo ūgis siekia dviejų metrų (= du metrus).

     2.    skaitvardžių kilmininkas lyginamajai kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais daugiau, mažiau, pvz.: Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu šimtas, daugiau nei šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu penkis puslapius).

     3.    su galininkiniais veiksmažodžiais, kai kalbama apie abstrakčius daiktavardžius, turinčius pažyminių: Jo paskaita sukėlė didelio susidomėjimo (= didelį susidomėjimą). Maistas daro didelės įtakos (= didelę įtaką) žmogaus sveikatai. Jo elgesys visiems padarė gero įspūdžio (= gerą įspūdį). Reiškiu nuoširdžios užuojautos (= nuoširdžią užuojautą).

     Kai kalbama apie visumą, iš kurios kas nors išskiriama, galima vartoti arba kilmininką, arba prielinksnį su kilmininku: Tai yra vienas geriausių (vienas iš geriausių) šio autoriaus veikalų. Tai yra vienas pavyzdingiausių (vienas iš pavyzdingiausių) mokinių.

     4.    kai kalbama apie asmenį, kuriam kas nors ar atsitinka: Mašina nupjovė jo (= jam) pirštą. Paspausk jo (=jam) ranką. Motina paglostė vaiko (= vaikui) galvą, kad neverktų.

     5.    mėnesio dienai žymėti: Šiandien yra penkto liepos (= liepos penkta, penktoji). Kelinto (= Kelinta) šiandien? Šiandien yra dvidešimt penkto (= dvidešimt penkta).

Naudininkas nevartotinas:

     1. su veiksmažodžiais atitikti, būti panašiam, pasitikėti, piktintis (pareikšti pasipiktinimą), prisitaikyti, tikėti. Pvz.: Nuorašas atitinka originalui (= originalą). Vaikas yra panašus savo tėvui (= į savo tėvą). Daugelis pareiškė pasipiktinimą jo elgesiui (= elgesiu). Reikia prisitaikyti pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms (= prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų). Tikėk man (= manimi), kad iš tikrųjų taip buvo.

     2.    po slinkties veiksmažodžių tikslui reikšti: Tuoj važiuosime atostogoms (= atostogų, atostogauti). Šeimininkė visus kvietė pietums (= pietų, pietauti). Jau visi renkasi posėdžiui (= posėdžio, į posėdį, posėdžiauti). Jis ten nuvyko praktikos įsigijimui (= įsigyti praktikos). Prezidentas atvyko oficialiam vizitui (= oficialaus vizito, su oficialiu vizitu).

     3.    su neigiama bendratimi: Išėjusiems negrįžti (= Išėjusieji negrįš). Jam bausmės neišvengti (= Jis bausmės neišvengs). Vaikui tokio darbo neįveikti (= Vaikas tokio darbo neįveiks).

     4.    ten, kur užtenka bendraties, nevartotinas veiksmažodinio daiktavardžio tikslo naudininkas: Namas yra visai netinkamas gyvenimui (= gyventi). Priimami taisymui (= taisyti) visokių rūšių laikrodžiai. Duok vandens nusiprausimui (= nusiprausti).

     5.    naudininkas su bendratimi nevartotinas tikslui reikšti su abstrakčiais, priemonės nereiškiančiais žodžiais (po kurių negalima įterpti “skirtas”, “tinkamas”, “kuris galėtų”): Jis neturėjo leidimo šautuvui laikyti (= laikyti šautuvo). Davė įsakymą tiltui statyti (= tiltą statyti). Jau vykdo nutarimą miškui kirsti (= mišką kirsti).

     Šiuose sakiniuose po žodžio “leidimo” negalima įterpti skirto, tinkamo, kuris galėtų; po žodžių “įsakymą” ir “nutarimą” negalima įterpti skirtą, tinkamą, kuris galėtų.

     Naudininkas nelabai tinka nusakyti ir tam tikram pradžios, dabarties, pabaigos momentui: Programos pradžiai (= Pradėdami programą), duosime klasikinės muzikos. Šiam momentui (= Dabar, šiuo metu) pateiksime įvairių žinių ir pranešimų. Pabaigai (= Baigdami) pranešime ateinančios dienos programą.