CHIARA LUBICH

     "Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tq mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu"(Jn 14,21).

     Meilė reiškė pagrindą Jėzaus atsisveikinimo žodžiuose: Tėvo meilę Jo Sūnui, Jėzui, kuris tuo būdu vykdė Jo įsakymus.

     Tie, kurie klausėsi Jėzaus, lengvai galėjo atpažinti Jo žodžiuose Išminties Knygoje minimą panašumą.

     Meilė yra pagrindas Jėzaus atsisveikinimo žodžiuose: Tėvo meilė Sūnui Jėzui, kuris tuo būdu vykdė Jo įsakymus. “Mylėdami ją, vykdome jos įsakymus” (Išminties knyga 6,18) ir “Ji yra lengvai suprantama tų, kurie ją myli” (Išminties knyga 6,12). Ypač apreikšdama save tiems, kurių meilė randa panašumą Senovės žydų Biblijos Išmintyje, Išmintis 1,2, kurioje pasakyta, kad Viešpats save apreiškia tiems, kurie juo tiki.

     Žodžiai kuriuos mes patariame, reiškia tai, kad Tėvas myli tuos, kurie myli Jo Sūnų, ir Sūnus myli tuos, kuriems save apreiškia.

     “Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu” (Jn 14,21).

     Tačiau Jėzus reikalauja, kad kiekvienas mylėtų. Mes negalime suprasti krikščionių, kurie neturi tokio pasiryžimo, tokio pareigos supratimo mylėti visa širdimi.

     Kai laikrodžio baterija išsekusi, tada jis nerodo ir laiko.

     Panašiai yra ir su krikščionimis. Jei jie nesistengia nuolatos mylėti, nėra verti būti laikomais krikščionimis.

     Tam yra pagrindas, kad visi Jėzaus įsakymai gali būti susumuoti viename: meilėje Dievui ir meilėje artimui, kuriame atpažįstame ir mylime Jėzų.

     Meilė iš tikrųjų nėra tik jausmas; ji turi būti reiškiama konkrečiais veiksmais, kai padedame žmonėms, ypač su kuriais bendraujame, net ir mažiausiuose reikaluose, teikdami visokią pagalbą nusižeminę.

     Charles de Foucauld kartą sakė: “Kai jūs mylite kokį asmenį, esate jame su savo meile, nes negyvenate tik sau, būdami neprisirišę prie savęs, tik būdami šalia savęs”.

     Tas asmuo buvo paminėtas 1975 “Living City” žurnale Romoje.

     Kai mes mylime, Jėzaus šviesa mus paliečia, kaip Jis yra pažadėjęs: “Aš apreikšiu save tam, kuris mane myli”. (Jn 14,21) Meilė yra šviesos šaltinis. Mylėdami mes turime geresnį supratimą Dievo, kuris yra pati Meilė.

     O tai padeda mums labiau mylėti ir gerinti mūsų santykius su tais, su kuriais palaikome ryšius.

     O toji Dievo meilės šviesa taipgi padeda mums visuomet nuoširdžiai mylėti. O mes galime tai patirti įvairiais būdais, nes šviesa veikia kiekvieną mūsų ypatingu būdu. Bet ji taip pat turi paprastą ir bendrą charakteristiką, kuri padeda mums suprasti Dievo valią ir duoda mums taiką ir ramybę, ir visuomet naują Dievo Žodžio supratimą.

     Tai yra širdį šildanti šviesa, kuri mus drąsina eiti gyvenimo keliu su augančiu pasitikėjimu ir ryžtingai. Kai gyvenimo šešėliai daro mūsų gyvenimą netikrą, kai tamsa mus verčia sustoti, šie Evangelijos žodžiai primins mums, kad šviesa grįžta mylint net mažu ir nuoširdžiu pasielgimu. Tada malda, žodis ir šypsulys duos mums užtenkamai šviesos eiti pirmyn.

     Kai kurie dviračiai turi priekinę šviesą, kuri veikia, kol tu su kojom mini pedalus. Bet jei tu sustoji, tuoj atsirandi tamsoje, o kai vėl pradedi minti pedalus, šviesa tuoj grįžta, kurios tau reikia važiuojant.

     Pavyzdžiui, gimnazistai pradeda pergalvoti, ko jie buvo mokomi kaip vaikai. Aš patyriau kliūtis savo tikėjime, kai pradėjau skaityti Švento Rašto Pradžios Knygą. Kai buvau maža, tikėjau viską, ką Šventame Rašte pasakojo, pažodžiui. Bet pasimokius gamtos mokslų ir pasaulio vystimasi, pamačiau, kad Dievas negalėjo sukurti visko per septynias dienas. Tai nesąmonė. Ar Šventas Raštas meluoja? Adomas ir Ieva tikriausiai nebuvo istoriški žmonės, kurie, gundomi gyvatės, suvalgė uždraustą obuolį.

     Mes tai galime pritaikyti savo gyvenimui: mums reikia tik atnaujinti veiklią ir nuoširdžią meilę, kuri nelaukia atlyginimo, atnaujina ir apšviečia mūsų tikėjimą ir viltį.

     “Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu”.