Bernadeta Miliauskaitė-Harris

    Marija yra apsireiškusi įvairiuose pasaulio kraštuose: Šiluvoj, Fatimoje, Liurde ir kitur. Apie vienus apsireiškimus žinome daugiau, kitus mažiau, o apie Marijos apsireiškimą Meksikoje, kurioje paliko ir savo apsireiškimo ženklą, gal daugelis esame ir visai negirdėję, bet jis yra labai įspūdingas.

Guadalupės Marija.

    1531 metais, ankstų gruodžio 12-os dienos rytą, 57 metų indėnas Juan Diego skubėjo į šv. Mišias. Išgirdęs nuostabią paukščių giesmę, sustojo apsižiūrėti, iš kur. Nuo Tepeyac kalno, šių dienų Meksikos Miesto, išgirdo šaukiantį savo vardą. Užlipęs į kalną, pamatė gražią moterį, kuri prisistatė kaip Švenčiausioji Mergelė Marija, dangaus ir žemės Viešpaties Motina. Prašė, kad Juan nueitų pas vyskupą paprašyti, kad jis pastatytų bažnyčią šioje vietoje, kur ji stovi, kad visų gailestingoji Motina galėtų išklausyti verksmus, šauksmus, tų žmonių, kurie ją myli, ir palengvintų jų sopulius bei sunkumus.

    Juan tuoj pat vyko įvykdyti Marijos prašymą. Atsiradęs vyskupo Zumarraga rūmuose, ilgai laukė, iki jį įsileido. Vyskupas, išklausęs Juan istoriją, netikėjo. Nuliūdęs grįžo pranešti Marijai ir prašyti, kad ji susirastų tinkamesnį pasiuntinį. Ji tvirtai atsakė, kad tik su jo pagalba jos noras galės išsipildyti.

    Kitą dieną Juan sugrįžo pas vyskupą ir pakartojo Marijos prašymą. Šį kartą vyskupas prašė ženklo įrodyti, kad tai tikrai Marijos žodžiai. Pranešęs Marijai vyskupo žodžius, Juan pažadėjo sugrįžti kitą rytą, nes Marija parūpins jam ženklą.

    Sugrįžęs į namus, Juan rado savo dėdę, Juan Bernardino, su kuriuo kartu gyveno, arti mirties. Prašė Juan, kad iškviestų jam kunigą. Anksti rytą Juan išskubėjo kunigo. Priartėjęs prie kelio, kuriuo turėjo eiti, susirūpino, kad Marija jo nepamatytų, nes nenorėjo trukdyti laiko belaukiant ženklo. Pasuko į kitą kelią. Ten rado Mariją belaukiančią. Paklausė, kas atsitiko, kur jis eina.

    Juan išsigando, nuliūdo ir puolė ant kelių. Paaiškino savo padėtį ir prašė, kad jis turėtų kantrybės iki jis sugrįš. Išklausius Juan, Marija tarė: “Klausyk, mano brangiausias sūneli, įsidėk į savo širdį, kad tavo rūpestis yra niekas. Nusiramink. Nebijok dėdės ligos ar net bet kokio skausmo. Ar aš, kuri čia esu, nesu tavo Motina? Ar tu ne po mano šešėliu ir mano globa? Ar aš ne tavo džiaugsmas? Ar tu nesi mano rankose? Ar reikia dar ko daugiau? Nesirūpink. Tavo dėdė jau pasveiko”.

    Šie gailestingumo kupini žodžiai apramino Juan. Jis prašė Marijos kuo greičiau nors kokio parodomo ženklo, kurį galėtų nunešti vyskupui. Marija liepė jam užlipti į kalną ir nuskint ten žydinčias gėles. Užlipęs Juan nustebo pamatęs tiek įvairių gražiausių gėlių, nes buvo gruodžio mėnuo. Nusiskynęs sugrįžo atgal pas Mariją, kuri gražiai sudėstė jas į jo apsiaustą ir išsiuntė pas vyskupą.

    Nuvykęs pas vyskupą, Juan papasakojo apie gėles. Tuo momentu, kai atsegė savo apsiaustą, gėlės išbiro ant grindų. Marijos atvaizdas, kaip ji buvo pasirodžiusi Juan, dabar toks pat pasirodė ant apsiausto. Pirma buvo pastatyta koplytėlė ir apsiaustas pakabintas joje. Juan apsigyveno gretimai esančiam kambarėlyje ir paaukojo paskutinius 17  gyveno metų Marijai.

    Kasdien nepavargdamas pasakojo lankytojams apie jos apsireiškimą. Mirė 1548 metais, sulaukęs 74 metų. Popiežius Jonas Paulius II 1990 m. gegužės 6 d. jį paskelbė palaimintuoju. Tai gražus evangelizacijos pavyzdys. Jo šventė yra gruodžio mėn. 9 dieną.

    Apsiaustas yra išlikęs iki šiandien ir kabo Guadalupės bazilikoje, kurią aplanko apie 15.000 žmonių per dieną. Žmonės neša didžiules gėlių puokštes, kiti, ant kelių eidami, skuba padėkoti Marijai už jos pagalbą ar prašyti jos užtarimo.

    Apsiaustas kabojo 116 metų be jokio apsaugos stiklo nuo degančių žvakių, lūpų, rankų, rožinių ir kitų dalykų, kuriuos žmonės palietė prie jo. 1780 metais vienas daktaras pakvietė geriausius indėnų audėjus išausti tokius apsiaustus ir ant kiekvieno nudažė Marijos paveikslą. Pakabino juos įvairiuose pastatuose netoli bazilikos, kad tas pats klimatas ir sąlygos galėtų juos paveikti. Po 7 metų spalvos nubluko, dažai nukrito ir medžiaga sudilo.

    1921 metais bomba, paslėpta gėlių puokštėje, ant altoriaus po apsiaustu sprogo. Didelis bronzinis kryžius buvo sulenktas, bet paveikslo stiklas nesutrūko. Nežiūrint, kokia temperatūra aplink paveikslą, Marijos atvaizdas visada būna 98,6 laipsnių, normalios kūno temperatūros.

    Daug kartų padidinta Marijos akių nuotrauka parodo Juan Diego ir vyskupą jose, tuo momentu kai jos atvaizdas pasirodė ant apsiausto. Pažvelgę į Marijos akis, pajuntame jos motinišką meilę. Tai meilė, kuri atvertė Meksikos indėnus nuo jų brutalių papročių. Per metus aztekai nužudydavo 1.000 žmonių, vaikų, kad galėtų juos paaukoti saulei. Išvydę nuostabų Marijos atvaizdą, kurioje ji užstoja saulę, jie susiprato, kad tai yra ženklas sustabdyti nekaltųjų žudymą, ir atsivertė.

    Mūsų laikai ne mažiau pavojingi. Savo norų tenkinimas privedė prie abortų, eutanazijos, skyrybų. Puikybė privedė prie niekinimo Bažnyčios mokymų ir Naujojo Amžiaus idėjų įsitvirtinimo. Išvykdamas iš Meksikos 1999 m. sausio mėnesį, Šventas Tėvas pavedė Meksiką ir visą Ameriką Guadalupės Marijos globai. Marija išgelbėjo indėnus. Prašykime, kad per jos užtarimą būtų išgelbėtas ir šių dienų pasaulis nuo visokių nelaimių ir kad žmonės atsigręžtų daugiau į Dievą. Guadalupės Marijos šventė švenčiama gruodžio mėn 12 dieną.

■ Kaišiadorių vysk. J. Matulaitis, vysk. P. Baltakio pakviestas, grįždamas iš Romos, rugsėjo 19 d. atvyko į JAV, Putname vedė lietuviams kunigams rekolekcijas, dalyvavo kai kuriuose susitikimuose ir renginiuose. Rugsėjo 30 d. grįžo j Lietuvą.