Paruošė Laima Krivickienė

PIRMOJI IR VIENINTELĖ LIETUVOJE

     Kauno medicinos universiteto ligoninėje pradėjo veikti nauja moderni autonominė šilumos ir garo tiekimo sistema, padėsianti taupyti energetinius resursus. Ją įrengė Vokietijos bendrovė LOOS. Naujoji sistema leis Kauno ligoninei savarankiškai paruošti karštą vandenį, garą, bet kuriuo metu šildyti patalpas. Vokiški katilai kūrenami gamtinėmis dujomis, kurios šiuo metu yra pigiausias kuras. Naujoji sistema patogi tuo, kad jos priežiūra yra labai paprasta, įrenginiai dirba automatiškai, o esant nukrypimams nuo normos, automatiškai ir išsijungia.

Trokštu!

     Tame pačiame Kauno ligoninės pastate dar stovi 1930 metų gamybos vokiškas katilas, kuris buvo pastatytas, kai vyko ligoninės statyba. Dabar jis liko savotišku eksponatu.

KLIJUOTA MEDIENA - GERA ŽALIAVA STALIUI IR DAILIDEI

     “Utenos agrochemija”, bendrovė investavusi į naująją technologiją per 800 tūkst. litų, pirmoji Aukštaitijoje pasiūlė staliams vietoj medžio masyvo naudoti klijuotą ruošinį. Ši gamyba buvo pradėta daugiau kaip prieš 20 metų pastatytame pirmame šalyje medinių klijuotų konstrukcijų angare. 18 metrų aukščio, daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas, tarytum nesensta. Po pusantrų metų darbo įmonė žada beveik dvigubai didinti gamybą - vietoj 100 kubinių metrų ruošinių kas mėnesį gaminti po 180 kubinių metrų klijuotos medienos. Visa ši produkcija lieka Lietuvoje ir patenka į statomus ir atnaujinamus namus. “Šiuo metu po senovei pjauti medieną naujiems langų rėmams iš vientiso medžio būtų tiesiog neprotinga”, - sakė Utenos įmonės, praktiškai įvertinus naująją technologiją, verčiau atsisakyti tradicinės staliaus žaliavos - pjautos medienos. Jos paklausą vis dar palaiko vienintelis argumentas - mažesnė gamybos kaina.

     Meistras A. Laurinavičius įsitikinęs, kad artimiausiu metu teks gaminti vis įvairesnių klijuotos medienos gaminių. Lietuvių polinkis džiaugtis interjere natūralia mediena yra išugdytas tradiciškai. Šiandieną medžio apdirbėjai gali pasiūlyti naują puikios kokybės medžiagą.

(Lietuvos rytas Nr. 7)

PRAŠOMA PRITARTI

     Mažeikių rajono savivaldybė pateikė Vyriausybės vadovui A. Kubiliui buitinių atliekų perdirbimo gamyklos projekto techninę dokumentaciją, prašydama pritarti įmonės statybai. Šiukšlių, perdirbimo stebuklu tiki ne tik rajono valdžia, bet ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys akademikas V. Kontrimavičius bei Seimo nare K. Prunskienė, tačiau tai netrukdo turėti savo nuomonės Mažeikių moksleiviams ir pensininkams. Būtent šie mažeikiškiai aktyviausiai dalyvavo vietos laikraščio paskelbtame konkurse, kuriame reikėjo išspręsti matematikos uždavinį apie pelną iš šiukšlių.

     Buvo klausiama, kiek iš vienos tonos šiukšlių bus galima uždirbti, jeigu gamyklos samatinė vertė yra 140 milijonų litų, ir ji atsipirks, perdirbus 120 tūkstančių tonų šiukšlių. Pirmasis teisingą atsakymą pateikė trylikametis mažeikiškis Dalius Ribokas, kuris laimėjo prizą - tortą. Įredakciją savo atsakymus atnešė 26 mažeikiškiai, kurių 18 buvo 4- 10 klasių moksleiviai.

     Uždavinio sąlygą pateikę redakcijos darbuotojai mano, kad žiniasklaida, nepaisydama valdžios veiksmų, turi atspindėti tiesą, nes nieko nėra laikiniau už valdžią, net mokiniai netiki tokia stebuklinga šiukšlių ekonomine nauda ir atvirai tai vadina nesąmone.

(Lietuvos rytas Nr. 7)

ILGAKASĖS DĖMESIO CENTRE

     Garliavos kultūros rūmuose vykęs konkursas įrodė, jog Lietuvoje yra dar merginų, nešiojančių ilgas kasas, ir dažniausiai mergaitės, turinčios ilgas kasas, būna dėmesio centre. Gražiausių kasų konkursai vyksta kas ketveri metai. Į šį konkursą susirinko kelios dešimtys mergaičių, tačiau dauguma jų buvo dešimtmetės. Dauguma konkurso dalyvių prisipažino, kad jos vienintelės klasėje, auginančios ilgus plaukus, ir kad kiekvieną rytą jų plaukus tvarko ir kasas pina mamos.

     Autoritetinga komisija, sudaryta iš plaukų grožio specialistų, vertino merginų kasas pagal plaukų ilgį, storį, spalvą. Kai kurios mergaitės į sceną išėjo, apsivilkusios tautiniais rūbais, prie kurių ilgos kasos itin derėjo. O absoliučiomis konkurso laureatėmis tapo dešimtmetė Monika Baliūnaitė bei dvylikametė Agnė Dabrovalskytė. Konkurso dalyvės tikisi, kad toks konkursas bus surengtas ir kitais metais.

(Kauno diena Nr. 3)

Į PASAKŲ ŠALĮ

     Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia vaikus į premjerą - “Dviejų karalysčių kaimas”; tai naujas sceninis veikalas, kurį parašė Herkus Kunčius ir Alvydas Šlepikas. Spektaklio režisierius A. Šlepikas sakė: “Pasaulis pilnas pasakų, nes kitaip būtų niūru ir liūdna. Pasakų knygos snaudžia lentynose, knygų puslapiai slepia pilis ir karalius, mes juos pakviečiame į teatrą, renkamės linksmąsias pasakas, nes liūdesio ir taip pakanka. Linksmi ir šmaikštūs žmonės, nebijantys iš savęs pasišaipyti, yra laimingesni už paniurėlius. “Spektaklio dailininkas - Andrius Žibikas, kompozitorius - Antanas Kučinskas. Scenoje veiks šmaikštūs herojai - Karaliai ir karalaitės, Bobos ir Laumės raganos, karžygiai Nežinau ir Pamiršau, Velniukas Rudis, gaidys muzikantas. Spektaklio kūrėjai įsitikinę, kad jų įkūnyti personažai suteiks nemažai džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

(Lietuvos žinios Nr. 5)

M.K. ČIURLIONIO METAI

     2000-ieji M.K. Čiurlionio metai. 1999 m. pabaigoje prisiminėme vieną iš aktyviausių šio menininko kūrybos skleidėjų, jauniausią kompozitoriaus seserį - Jadvygą Čiurlionytę. Jos gimimo 100-ioms metinėms buvo skirtos dvi konferencijos. Kitas neatsitiktinis įvykis - Lietuvoje koncertavo M.K. Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas su žmona pianiste Sonata Deveikyte - Zuboviene.

     Pirmą kartą R. Zubovas savo rečitalį skambino M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje. Menininkų rūmuose rečitalį parengė S. Deveikytė-Zubovienė. Sausio 7 d. abu pianistai su Vilniaus kvartetu koncertavo Nacionalinės filharmonijos scenoje.

     Šįmet 35 metų sukaktį minintis Valstybinis Vilniaus kvartetas savo jubiliejiniam sezonui parengė unikalų ciklą “visi L. van Beethoveno styginių kvartetai”. Šią programą Vilniaus kvartetas atliks Vilniaus arsenale, Taikomosios dailės muziejuje, veikiančios parodos “Krikščionybė Lietuvos mene” metu. Numatyti aštuoni koncertai. Taip pat Vilniaus kvartetas dalyvaus M.K. Čiurlionio jubiliejui skirtuose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje. Neseniai Lietuvos kultūros ministerija ir Kompozitorių sąjunga patvirtino įdomų projektą - Lietuvoje rengti naujų kūrinių, skirtų kompozitoriaus gimimo 125-osioms metinėms, konkursą. Vasarą premijuoti kūriniai skambės Pažaislyje, Palangoje, rugsėjo mėnesį - Vilniuje ir Kaune. Šie kūriniai skambės ir kai kuriuose Čikagos universitetuose, ir Lietuvių centre. Koncertų metu Rokas Zubovas skambins kompozitoriaus fortepijoninius preliudus, Vilniaus kvartetas Styginių kvartetą.

(Lietuvos aidas Nr. 12)

ĮTEIKTA RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS PREMIJA

     Devintą kartą per Tris karalius Rašytojų sąjungoje buvo įteikta metų literatūros premija. 2000-ųjų laureatu tapo poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas. Premija jam skirta už pernai Rašytojų sąjungos išleistą eilėraščių knygą “Aštuoni gėli vakarai”. 1991 metais įsteigta Rašytojų sąjungos literatūros premija kasmet skiriama už didelės vertės literatūros kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus ir įteikiama per pirmąją metų šventę -Tris Karalius. Laureatą renka penkių rašytojų vertinimo komisija, kurią kiekvienais metais sudaro sąjungos valdyba. Premijos laimėtojas apdovanojamas dviem tūkstančiais litų ir dar tūkstančiu už kūrybos skaitymą vakaro metu. Poeto pagerbimo vakare dalyvavo rašytojų sąjungos vadovai, kolegos, bičiuliai, ankstesnių premijų laureatai. Pasveikinti V. Kukulo tradiciškai užsuko Trys karaliai su visa svita.

(ELTA)

LABDARA KAUNO ŠIMTAMEČIAMS

     Kauno mieste, pagal 1998 m. statistinius duomenis, gyveno 415.7 tūkst. gyventojų, iš jų 91 proc. lietuvių, 5 proc. rusų, 0,6 proc. lenkų, 0,5 proc. baltarusių. Šio miesto gyventojai sudaro 11,2 proc. visos šalies gyventojų. Iki šiol mažai kas žinojo, kad Kaune gyvena 36 asmenys, kurie peržengė 100 metų ribą. Dauguma senolių, dar nepasiligoję, gyvena normalų gyvenimą, gali daug ką įdomaus papasakoti.

     Prieš Naujuosius 2000-uosius metus Kauno Rotušėje vyko jau tradicija tapęs labdaros balius. Jo metu surinkti pinigai buvo skirti pagyvenusiems žmonėms ir juos globojančioms organizacijoms paremti. Kauno miesto meras kartu su socialinės rūpybos skyriaus darbuotojais aplankė miesto šimtamečius ir visiems įteikė po 500 litų.

(Kauno diena Nr. 4)

DUONELĖ NEMOKAMAI

     Samariečių bendrijos Kauno skyrius jau daugiau kaip pusmetį vargingiausiai gyvenantiems tautiečiams padeda nemokamai apsirūpinti duonos ir pyrago gaminiais. Du kartus per savaitę prie samariečių bendrijos skyriaus išsirikiuoja ko ne pusės tūkstančio kauniečių eilė. Žmonės čia susirenka iš įvairiausių miesto kampelių ir kai duonelės atkeliauja daug, visi jos laukiantieji parsineša namo pilnus krepšius. Samariečiai porą metų varguoliams vežę padėvėtus drabužius, keliasdešimčiai žmonių padėję apsirūpinti pigesniais maisto produktais, susipažino su kelių duonos kepyklų savininkais, kurie sutiko iki realizavimo termino pabaigos parduotuvėje neparduotą duoną ir batonus atiduoti labdarai. Taip, nuo praeitų metų birželio mėnesio, kepyklų Gardėsis, Gudobelė, Nemuno kraštas duonos gaminiai, Dviprevos, Vildadros maistelis vaikams patenka ant skurstančiųjų stalo. Galima sakyti, kad samariečių bendrijoje stokojantys padeda stokojantiems. Dauguma bendrijos narių - vargo ar skausmo patyrę vidutinio amžiaus žmonės.

     “Gyvendamas turi skubėti daryti kitiems gera, - tokia samariečių bendrijos nuomonė, - padėdamas kitiems prasmingiau gyveni”.

(Kauno diena Nr. 4)

NAUJAMETINĖ DOVANA "AVIABALTIKAI"

     Nelengvi, bet prasmingi nueinantys metai buvo kauniškei UAB Aviabaltika. Neseniai bendrovė priimta į Tarptautinę Centrinės ir Rytų Europos aviaremontininkų asociaciją. Kauniečiai tapo laukiami svečiai prestižiniuose pasauliniuose aviasalonuose, kaip, LE BURZE(Prancūzija), MAX(Rusija), DUBAI-200 (JAE), LANGAL(Malaizija). Iš tarptautinių parodų kauniečiai parsiveža bendradarbiavimo sutartis, sudarytas su kolegomis Europoje, Azijoje, Afrikoje. Aviabaltikos remontuojami MI-8 ir MI-17 malūnsparniai turi gerą paklausą pasaulyje. Bendrovėje jau veikia šiuolaikinė remonto bazė, naujausia diagnostikos aparatūra, dirba kvalifikuoti specialistai, ir kompanija gali, kaip lygiaverčiai partneriai, konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

(Kauno diena Nr. 6)