— Tęskite savo pasakojimą apie žvaigždes, —nekantravo berniukai,— nes jau tuoj nušvis aušra, ir tada nebus taip įdomu.
—Ką padarysi, pasižadėjimą reikia ištesėti, — atsakė kapelionas ir pradėjo kalbėti apie žvaigždes.
— Jūs žinote,—kalbėjo jis,— kad ir saulė yra žvaigždė. Be jos dar šviečia begalinė daugybė kitų žvaigždžių, kurių didumas yra labai įvairus. Gryna akimi astronomai jų priskaičiavo apie 6000, bet iš tikro jų apskaičiavimu yra apie 30 milijardų žvaigždžių. Kai kurios jų yra tūkstančius kartų didesnės už mūsų saulę ir skrieja per erdvę dideliu greičiu. Kai kurios jų yra taip toli nuo mūsų, kad tas nuotolis mums galvas apsuka. Artimiausia mums žvaigždė, mokslininkų pavadinta Alfa Centauri, yra 41 bilijoną km. nuo mūsų. Lėktuvas, nudūzgiąs per valandą 300 km., ją pasiektų tik po 15 milijonų metų. Bet žvaigždėms šis matavimo būdas netinka. Jų nuotoliams matuoti astronomai vartoja šviesmetį, t.y. 300.000 km. į sekundę, kurį padaro šviesos spindulys. Metai turi virš 30 milijonų sekundžių. Padauginkim šį skaičių iš 300.000 ir gausim tą nuotolį, kurį nukeliauja šviesos spindulys per metus: maždaug pusdešimto bilijono km. Tokiu greičiu pas savo Alfą būtume už keturių metų ir keturių mėnesių. Prie Sirijaus “Didžiajame Šunyje” privažiuotume po aštuonių su viršum metų, o pasiekti “Erelio” žvaigždę Altą ir reikėtų virš penkiolikos metų. Bet tai yra tik menkniekis, dar didesnių nuotolių pamatysime. Pavyzdžiui. “Didžiojo Lokio” septynias žvaigždes nuo mūsų skiria šie šviesos skaičiai: 59, 72, 86, 80, 62, 74 ir 204.
Visa tai jums atrodo begalybė ir jūs klausote nekvėpuodami. Bet tai tik prajovų pradžia. Vien tik Paukščių Kelias turi tūkstančius milijonų žvaigždžių, kurios vidutiniškai viena nuo kitos atsitolinusios per 5-10 šviesos metų. Daugelis jų yra dvigubų, trigubų... iki šešiagubų žvaigždžių, t.y. viena žvaigždė keliauja apie kitą, ta apie trečią ir t.t.
Amžinoj tyloj ir nesikeičiančioj ramybėj šviečia dangaus žvaigždės mėlynuose skliaustuose. Bet tai tik mūsų akis apgauna. Jau prieš du šimtu metų žymus anglų astronomas E. Halley Įrodė, kad dangus keičiasi, nes žvaigždės neapsakomu greičiu keliauja per erdvę. Mes to nepastebime dėl milžiniško nuotolio pačios erdvės, per kurią šios žvaigždės skrenda, ir dėl atstumo tarp žvaigždžių. Tik gal už kokio šimto tūkstančių metų dangaus paviršius mums atrodys kitoks. Žvaigždžių skridimas per erdvę yra Įrodyta, fotografuojant Įvairiais laiko tarpais tą pačią dangaus dali ir leidžiant šviesos spindulį per spektrą, t.y. suskaidant jį į septynias pagrindines spalvas.
Gal jums įdomu žinoti, kiek žvaigždės nuskrenda? Mums jau pažįstamas Sirijus į sekundę nuskrenda apie 16 km. Bet tai labai lėta žvaigždė, yra tokių, kurios nušvilpia nuo 500 iki 1000 km. per sekundę.
Jaunimas mėgsta keliauti, nerimsta, kai reikia būti vienoje vietoje. Nenusiminkite, jūs kasdien keliaujate ir kasdien atliekate ilgesnę kelionę, negu iš Amerikos Į Europą. Žemė su saule drauge keliauja į begalines erdves po 20 km. į sekundę, t.y. 730 milijonų km. į metus. Drauge su milijonais dangaus kūnų skriejam per erdvę pirmyn. Kaip laikas negrįžta atgal, taip ir perkeliautos dangaus erdvės; niekuomet neatsirasim toj pačioj vietoj.
Blanksta žmogaus protas, galvojant apie Kūrėjo galybę, kuris vienu žodžiu, vienu savo valios aktu sukūrė tokias erdves ir neišmatuojamus dangaus kūnus. Milijardai dangaus kūnų eina Jo nurodytais keliais. Tik protingasis Dievo kūrinys žmogus išdrįsta nepaklusti savo Viešpačiui ir kelti prieš Jį savo silpną ranką, užuot jį mylėjęs ir garbinęs, stebėdamas Jo pilnus išminties ir galybės darbus.
Dar neišsėmėme Dievo visagalybės, kalbėdami apie dangaus žvaigždes. Kad ir netobuli prietaisai stebėti dangaus kūnams, vis dėlto nuostabiai jie mums atskleidžia šiuos gražiuosius pasaulius. O kas bus, kai po kelių šimtų metų mokslas dar daugiau pažengs ir pasieks mums nesvajotų ir negirdėtų išradimų! J.A.V. Mt. Vilson Hooker teleskopas bus bene didžiausias pasaulyje: jo veidrodžio skersmuo yra virš pustrečio metro, o sveria jis 4500 kg. Su šiuo milžinišku prietaisu pasisekė nufotografuoti milijonus žvaigždynų. Apskaičiuota, kad jie nuo mūsų yra nuo 10 milijonų iki 170 milijonų šviesmečių. Jie skrieja pirmyn begaliniu greičiu —- iki 35000 km. į sekundę. Milijonai metų praslinks ir jiems vietos užteks, o jų kelias nesibaigs, iki Aukščiausiojo ranka juos sustabdys. Skersmeniui nuo vieno visatos krašto iki kito mokslininkai duoda apie 400 milijonų šviesmečių. Gal jums atrodo, kad toks nuotolis pasiekia Dievo visagalybės ribas? Ne, tai tik šešėlis, tai tik Jo begalybės pėdsakas. Čia ir žmogaus protas gali išmatuoti, o Dievo galybę, išminti ir meilę tik Jo paties protas gali suprasti.
Visa tai Amžinoji Išmintis ir Meilė sukūrė žmogui. Dievas nori, kad stebėdami mus tiesiog apkvaišinančias dangaus grožybes ir didybę, garbintume Jo visagalybę ir gerumą, nes iš mūsų meilės visa tai Jis padarė. Nusilenkdami Kūrėjui, pripažinkime savo menkumą ir ieškokime tik Jo vieno garbės. Po tylinčios nakties dangumi sudūžta į skeveldras žmogiška puikybė. Štai esame pilni pagarbos ir stebim Dievo didybę. Nutilote, pasidarėte lyg nebyliai prieš Dievo garbę skelbiantį dangų. Kartokime su poetu:
Liepsnodamos žvaigždės tai šen tai ten keliauja, ir mėnulis remiasi ant sidabrinio debesėlio.
Kada mus, gerasis Viešpatie, pasišauksi pas save, kad garbintumėm Tave, kaip šios tylios naktys.
Visi apsidžiaugė tokiu Dievo galybių paskelbimu. Netrukus jie sveikino raudonskruosčių debesėlių apsuptą saulutę, pasipuošusią auksinėmis spalvomis. Bent valandėlei šios jaunos širdys buvo toli nuo žemės ir jos vargų. Pamatė, kad kartais yra gera pakilti nuo šios ašarų pakalnės į mėlynas dangaus aukštybes ir verta savo gyvenimą padaryti lyrą, kaip tos nuostabios žvaigždės ir liepsnojantį Dievo meile, kaip skaisčioji saulutė.
J. Sukackas, S.J.