KAUNO ARKIVYSKUPAS METROPOLITAS IR KITI TREMTYJE ESĄ LIETUVOS VYSKUPAI
VISAM LIETUVIŲ JAUNIMUI 
siunčia sveikinimą ir ganytojinį laiminimą.
 
MYLIMASIS JAUNIME!
 
     Visai mūsų tautai ir Jums sunkiais laikais, tarsi paguodos ir pagalbos ženklą iš Dangaus, Mes pranešame Jums malonią žinią. Šventasis Tėvas PIJUS XII, atsakydamas į Lietuvos Vyskupų ir tikinčiųjų prašymą, paskyrė ir paskelbė neatšaukiamai ir visiems laikams ŠVENTĄJĮ KAZIMIERĄ Ypatingu Danguje esančiu Globėju visam Lietuvių Jaunimui. Tą nesenai gautą žinią šiuo laišku mes Jums skelbiame:
 
PP. PIJUS XII AMŽINAI DALYKĄ ATSIMINTI.
 
     Š v e n t o j e   E k l e z i j o j e  jau senai įsigalėjo tas paprotys, kad Romos Popiežiai tautoms ir atskiroms bendruomenėms skirtų Dangiškus Globėjus pas Dievą, kurie joms šviestų kaip aiškūs krikščioniškojo gyvenimo pavyzdžiai, būtų kartu ir padėtų atsidūrusiems šio nelaimių pilno gyvenimo sunkumuose. Ypač tai turi didžiausios reikšmės šiuo pilnu sumišimo mūsų laiku, kuriame, po žiauriausio karo siautėjimo, Mes matome tarpe kitų ir Lietuvių tautą, o ypatingai jos jaunikaičius ir jaunuolius, prislėgtus neapsakomos nelaimės; kai nesenai visame pasaulyje vyko ginklų kova, visų geriausieji iš to jaunimo narsiai kovojo ir atidavė savo gyvybes už altorius ir šeimų židinius, ar pasmerkti darbams yra ištremti į tolimus ir nesvetingus kraštus; kiti priversti tarnauti svetimose kariuomenėse ne be didelio pavojaus savo tikėjimui ir doros tyrumui; kiti, pasilikusieji tėvynėje, yra suvedžiojami bedievių viliojimais ir gundymais, ypatingai tie, kurie mokosi jaunimui skirtose įstaigose, kad ten giliau persiimtų vadinamo komunizmo mokslu; kiti pagaliau, kurių priskaitoma daugiausia, netekę tėvynės, turį apsigyventi Europos, Amerikos, Australijos kraštuose ar kitose vietose. Taip didelėje tat nelaimėje, už kurią didesnės nėra buvę visoje lietuvių tautos istorijoje, šitos tautos jaunimas, ištikimas savo senam tikėjimui, su didesniu atsidėjimu šaukiasi pagalbos Šv. Kazimiero, trečiojo to paties vardo Lenkijos Karaliaus sūnaus ir Lietuvos Kunigaikščio, kurio garbinimas jau senai pas jį buvo paplitęs.
 
     Šiame rinktiniame Jaunikaityje, kuris sulaukęs vos 25 metų savo amžiaus, baigė visokio šventumo pilną savo gyvenimą, taip skaisčiai pasireiškė ištikima Apaštalų Sosto ir Katalikų religijos meilė, kad jis uoliai stengėsi pašalinti iš Tėvynės atskalos (schizmos) nuodus.
 
     Šventas Kazimieras buvo didelis Dievo Gimdytojos Marijos garbintojas ir jau miręs rastas savo rankose laikąs popierį su įrašyta Jos garbei giesme. Ypatingu gi pagyrimu Šv. Kazimieras yra aukštinamas, kad visą savo gyvenimą išsaugojo save nepaliestą bet kokio skaistybės sutepimo. Jis yra tikrai vertas, kad ir šiais laikais, kada skaistybės dorybė yra puolama visokiais būdais ir priemonėmis, būtų nupelnytai ir teisingai pastatytas Lietuvių Jaunimui, kaip kilnus ir tikras pavyzdys.
 
     Visa tai apsvarstę šios tautos Ganytojai, taip pat daugelio jų vientaučių vardu, per garbingą Brolį Vincentą Padolskį, Larandos Vyskupą, išreiškė Mums prašymą, kad Mes maloningai teiktumėmės paskelbti Šv. Kazimierą Ypatingu Lietuvių Jaunimo Danguje esančiu Globėju.
     Mes gi, visa širdimi apgailestaudami taip skaudžią šios tautos nelaimę, o ypatingai tų iš jos, kurie yra dar jaunystės žydėjime, mielu noru laikėme priimtinais jų pageidavimus, kad minimojo Dievo Tarno garbinimas kasdien vis labiau didėtų ir galėtų duoti vis gausesnius šventumo ir paguodos iš aukštybių vaisius. Todėl Mes, atsiklausę taip pat garbingiausią Mūsų Brolį Klemensą Šventosios Romos Eklezijos Kardinolą Micara, Veletri (Velinterno) Vyskupą ir Šventosios Apeigų Kongregacijos Prefektą, šiuo raštu ir visiems laikams, Mes tai tikrai žinodami ir rimtai apsvarstę bei Apaštalinės galios pilnybe, ŠVENTĄJĮ KAZIMIERĄ IŠPAŽINĖJĄ patvirtiname, paskiriame ir paskelbiame Visos Lietuvių Jaunuomenės Ypatinguoju Danguje esančiu GLOBĖJU pas Dievą, pridėdami visas ir kiekvieną atskirai pagarbas ir liturgines privilegijas, kurios pridera Ypatingiems bendruomenių Globėjams, visai neturint galios tai sukliudyti bet kokiems kitiems dalykams. Tai skelbiame, patvarkome, nuspręsdami, kad šis raštas yra ir pasilieka tvirtas, galiojantis ir visada veikiąs; kad iš jo seka ir įgauna pilnos galios ir nepaliečiamos pasėkos; kad tie, kuriuos tai liečia ar galės liesti, dabar ar ateityje galės pilniausiai tuomi remtis; nuo dabar tampa niekingu ir neturinčiu vertės visa, jeigu šiais dalykais kurio kito autoriteto, žinant ar nežinant, būtų kas bandoma kitaip patvarkyti.
 
     Duota Romoje pas Šventąjį Petrą po Žvejo Žiedu, 11 dieną birželio mėnesio MCMXLVIII, Mūsų Pontifikato dešimtais metais.
 
     Ypatingu Jo Šventenybės įsakymu 
Už Emin. Kardinolą Valstybės Sekretorių L.S.
 
(pas.) J. Bapt. Montini 
Subst. Scr. St
 
MYLIMIAUSIEJI!
 
     Lietuvių tauta ne savo kalte vėlai priėmusi krikščionybę savo Didžiųjų Kunigaikščių — Jogailos ir Vytauto Didžiojo — žodžiu ir pavyzdžiu skatinama, tapo katalikiška. Kartą pažinusi Evangelijos šviesą, mūsų tauta visa siela ir visiems laikams pasidavė Kristui Viešpačiui. Net labai stiprios pagundos iš protestantizmo ir rusiškos stačiatikybės pusės, ne kartą net persekiojimai, nei vieno — kito, kad ir kilmingo lietuvio atkritimas nuo katalikų tikėjimo, tautos daugiau nepaveikė ir nepajėgė jos atitraukti nuo Katalikų Eklezijos. Ilgai trukę sunkūs karų ir 120 metų Rusijos carų vergijos laikai neleido tautai tinkamai įvertinti atskirų tautos asmenybių pasiekto krikščioniškojo tobulumo. Tačiau vienas iš mūsų tautos sūnų, Lenkijos Karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero ir Austrijos Kunigaikštytės Elzbietos sūnus, — Kazimieras Jogailaitis savo asmens krikščionišku tobulumu iškilo taip aukštai, kad jam priklauso vieta tarpe pačių gražiausių Katalikų Eklezijos šventųjų.
 
     Savo Šv. Karalaitį jau senai ir giliai pamilo, jį garbino, jo šaukėsi kaip savo Danguj esančio Gelbėtojo visose sunkiose valandose. Tautos meilę savo Šventajam liudija Vilniaus mieste jo garbei pastatytas gražus šventnamis ir puošni koplyčia Vilniaus Katedroje, kur ilsisi Šventojo kaulai. Šv. Kazimiero šventumo garsas ir jo garbinimas pasklido ir toli už Lietuvos. Jau senais laikais Neapolio mieste Italijoje buvo susikūrusi kilmingųjų jaunuolių sodalicija, kuri savo globėju buvo pasirinkusi Šv. Kazimierą.
 
     Sodalicijos centras buvo senas, vadinamas “Didesnysis” Šv. Jurgio dievnamis, kuriame buvo graži, erdvi koplyčia, dedikuota Šv. Kazimiero garbei. Joje stovėjo nedidelė medinė paauksuota Šv. Kazimiero statula, kurios krūtinėje tilpo Šventojo relikvija — piršto narelis — gauta iš Vilniaus Vyskupo Jurgio Tiškevičiaus. Paskutiniojo Bavarijos karaliaus statytoje pilyje audiencijų salę ir koplyčią taip pat puošia gražūs Šv. Kazimiero paveikslai. Kada Rusijos carų valdžia Lietuvoje kliudė Šventojo garbę, visaip iškreipdami istorijos faktus, niekino lietuvių akyse Šventojo protėvius—Didžiuosius Lietuvos Kunigaikščius, tai Lietuvos katalikiškos liaudies vaikai, atsidūrę svetimuose kraštuose, ypač Vidurinės Amerikos šalyje, labai ryškiai parodė, kaip lietuvis visur vertina savo Šv. Karalaitį. Ten atsirado ne tik dievnamiai jo garbei, jo vardu parapijos, bet jo vardu susikūrė ten ir vienuolija, įvairios draugijos ir mokslo įstaigos.
 
     Dievo Apvaizdai sutvarkius ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir laisvę, buvo jaučiama tautoje noro ir pasiryžimo kuriuo nors ypatingu įvykdytu sumanymu pagerbti savo Šv. Karalaitį, kuris jau ilgus amžius buvo lyg tikrasis vadas visų kovojančių už Dievą ir Tėvynę. To noro ir ryžtingumo daugiausia rodė laisvosios Lietuvos jaunimas Tėvynę ištikusi neapsakoma nelaimė sukliudė sumanymo vykdymą, bet patį reikalą padarė dar aktualesniu ir pagyvino pasiryžimus.
 
     Lietuvos Vyskupai, matydami visai tautai, o ypatingai jaunimui gręsiančius pavojus, norėdami pagyvinti lietuvių pasitikėjimą savo šventuoju Globėju ir duoti jaunimui krikščioniško gyvenimo vadą klaidų pilname pasaulyje, ryžosi prašyti Šventąjį Tėvą Pijų XII, kad jis savo apaštaline galia teiktųsi paskirti Šv. Kazimierą viso Lietuvių Jaunimo Ypatingu Globėju pas Dievą. Gavus tokiam žygiui Šventojo Tėvo pritarimą, buvo kreiptasi į Lietuvius, kuriuos aplinkybės leido pasiekti, kviečiant juos prisidėti prie Vyskupų prašymo. Daug Lietuvių katalikų—subrendusių ir jaunimo parašų buvo atsiųsta Vyskupams, kurie kartu su prašymu buvo įteikti Šventajam Tėvui. Į tą Vyskupų ir tikinčiųjų prašymą Šventasis Tėvas atsakė čia skelbiamu raštu.
 
     Mes Lietuvos Vyskupai, pranešdami Jums šią Šventojo Tėvo malonę, pareikštą mūsų tautai ir ypač Jums, Lietuviškasis Jaunime, turime vilties, kad Jūs ypatingu būdu teiksite garbę ir dėkosite Visatos Viešpačiui, kuris Lietuvai ir visiems Lietuviams yra davęs taip garbingą šventą Globėją, kurio užtarymu Jis jau senai padėjo Lietuvių tautai, padės jai ir šiais sunkiais laikais ir ateityje.
 
     Mes tikimės, kad Jūs, nors išblaškyti visame pasaulyje, kuris šiandien taip apsikrėtęs stabmeldiškais nedorais papročiais ir visokiomis klaidomis, mokėsite parodyti dėkingumą ypatingam Jūsų Šv. Globėjui, jį garbindami ir sekdami jo ištikimybę Dievo įsakymams, evangeliniam tobulumui, meilę Švenčiausiajai Marijai, uolumą ginti Katalikų Eklezijos mokslą ir jos teises, brangindami sielos ir kūno nekaltybę, pasekdami teisingą pasaulio tuštybės supratimą ir kitas jo dorybes, pelniusias jam amžiną laimę ir dangiškąją garbę. Eidami jo eitu gyvenimo keliu, ir Jūs būsite vis vertesni didesnių Dievo malonių, vis gražiau išgarsinsite Jūsų vardą, kaip lietuvių katalikų, visur, kur teks Jums gyventi, visų tarpe, su kuriais Jums teks susitikti. Tuo keliu eidami, Jūs būsite vis tvirtesnis tautos gyvybės ir tvirtybės pagrindas.
 
     Jūsų Broliai, kenčią Lietuvoje ar esą šiaurės tirono tremtyje ir kalėjimuose, negalės kol kas nei šios naujienos išgirsti nei už ją padėkoti Šventajam Tėvui. Mes tikimės, kad Jūs iš visų pasaulio kraštų atsiliepsite ir anų Jūsų Brolių vardu, išreikšdami Šventajam Tėvui dėkingumą už parodytą meilę ir užuojautą Lietuvių Jaunimui, ypatingai šiose sunkiose mūsų tautai valandose. Mes tikimės, kad tas dėkingumas bus ne vieno karto, ne laikinas, o amžinai atsimintinas, kol gyva bus Lietuvių tauta.
 
     Nuo dabar Lietuvių Jaunimo tarpe visuose pasaulio kraštuose turi prasidėti ypatingesnis Šventojo Globėjo garbinimas, atsimenant jį kasdieninėje maldoje, įvedant jo garbei atskiras valandas ir dienas. Sekdami seną, Lietuvių tautoje savo laiku prigijusią tradiciją, mes randame, kad Lietuvių Jaunimui būtų tinkamiausia švęsti metinę savo Ypatingojo Globėjo šventę — Šv. Kazimiero relikvijų perkėlimo dieną, kuriai yra paskirtas pirmas sekmadienis po oktavos Švenčiausios Marijos Dangun Ėmimo (sekmadienis po 22 rugpiūčio). Ta šventė jau buvo Jums priminta 1946 metais, ir daug kur Jūsų ji jau buvo švenčiama. Derėtų, kad jau šiais metais pasiruoštumėte tai šventei visas Lietuvių Jaunimas kartu — pradedant mažiausiais ir baigiant užaugusiais. Amžiumi vyresnieji turite parodyti daugiau inicijatyvos ir uolumo tiek šventę garsinant, tiek ją ruošiant, tiek vadovaujant jaunesniesiems. Prieš šimtus metų už tikėjimą persekioti airiai, pakrikę po platų pasaulį, savo tėvynės Globėjo Šv. Patriko šventę padarė tarsi tautine švente viso angliškai kalbančio pasaulio. Jų pavyzdys tepaskatina Lietuvių Jaunimą Šventojo Kazimiero — Ypatingojo Lietuvių Jaunimo Globėjo šventę ruošti su visu širdies atsidėjimu, su visu pasiryžimu, kad ji taptų viso bet kur esančio Lietuvių tautos Jaunimo šventė.
 
     Visagalis Viešpats Dievas, kuris yra neišsemiamas malonių šaltinis, tebūna gausus Jums, Mylimiausias Jaunime, savo malonėmis, tesustiprina Jus šventame tikėjime, Jūsų viltyje į geresnę visos tautos ir Jūsų ateitį Jūsų krikščioniškoje doroje, o ypatingai meilėje: meilėje Dievo, meilėje Šventos mūsų Motinos Eklezijos, meilėje Švenčiausios Marijos, kurią taip ypatingai garbino Šv. Kazimieras, meilėje visiems mūsų Broliams.
 
     Visagalio Viešpaties Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios palaiminimas tenužengia ant Jūsų ir tepasilieka visados.
 
Juozapas J. Skvireckas 
Kauno Arkivyskupas Metropolitas
 
Vincentas Brizgys 
Kauno Vyskupas Pagelbininkas
 
Vincentas Padolskis 
Vilkaviškio Vyskupas Koadjutorius
 
Z A M S, 1950 metų Kristaus Prisikėlimo dieną.

P. S. Kas iš kunigų norėtų gauti Šv. Kazimiero Relikvijų Perkėlimo šventės Mišias, tesikreipia į tremtyje esančius Lietuvos Vyskupus.