Visi esame lietuviai, bet tik žvilgtelkim į mūsų visuomenini gyvenimą... Kiek lietuviu pliekiasi, kad net plunksnos barstosi!... Ir ne vien plunksnos...

     Kaip yra — bet dar svarbiau — kaip turėtų būti? Ką daryti? Tai klausimai, kuriems ieškojome atsakymo, skelbdami šį konkursą.

     Kad tautietis su tautiečiu sugyventų, kad lietuvis su lietuviu ne kapotųsi, bet darniai dirbtų, išeivijoj lietuvybę ugdydami ir Lietuvos laisvės siekdami... Tai toks “Laiškų Lietuviams” redakcijos tikslas, skelbiant šį konkursą.

     Kitką perdavėm jums visiems — apgalvoti ir, savo idėjas išdėsčius, parašyti... Kitką perdavėm konkurso vertinimo komisijai — atsiųstuosius straipsnius įvertinti.

     Idėja yra gyvybės apraiška. O visa, kas gyva, auga. Ir idėja auga — auga visų bendrom pastangom. Taigi, premijuotus straipsnius atspausdinę, vis vien dar tęsime kalbą šia mums visiems svarbia tema, pritardami, papildydami, gal ir su kai kuo nesutikdami.

Vyr. red. Kęstutis Trimakas, S. J.

     Tėvai Jėzuitai, įsikūrę Čikagoje, lietuvių tautiniame darbe atlieka milžinišką darbą. Jų leidžiamas žurnalas “Laiškai Lietuviams”, plačiai paplitęs laisvajame pasaulyje, yra visų laukiamas svečias. Mano a. a. vyras dr. Antanas, Rudokas rėmė jėzuitų užsimojimus, didžiavosi jų veikla, ypatingai jaunimo tarpe. Todėl aš, tęsdama jo pradėtą darbą, jo šviesiam atminimui skiriu premiją jaunimui... Norėdama, kad jaunimas ir toliau aktyviai reikštųsi spaudos darbe, tokią premiją skirsiu kiekvienais metais.

Stefanija Rudokienė, mecenatė

     Šių metų tema “Tolerancija ir ištikimybė principams, kryžiuojantis pažiūroms ir nuomonėms” parinkta sumaniai ir taikliai. Šiandien viena iš labiausiai pūliuojančių tautinės veiklos žaizdų kaip tik ir yra tolerancijos stoka, stoka pagarbos kitų nuomonėms ir pažiūroms, stoka demokratinių principų supratimo. Visa tai labai apsunkina mūsų lietuviškąją veiklą.

     Iš visų atsiųstųjų straipsnių nebuvo nė vieno, kuriame autorius pripažintų pakankamą tolerancijos lygį mūsų tarpusavio santykiuose arba pateisintų vadovaujančių asmenų elgesį tolerancijos prasme. Priešingai, visi, kaip susitarę, teigė, net ir jauniai, kad mūsų tautinėje veikloje labiausiai trūksta tolerancijos.

     Turiu vis dėlto pastebėti, kad tolerancijos klausimas toli gražu nebuvo išsemtas. Nė vienas straipsnis nebuvo premijuotas vienbalsiai, tai yra, nebuvo straipsnio, kuris būtų patenkinęs visus jury komisijos narius. Straipsniuose buvo pakankama dozė niuansų, rodančių ribotą toleranciją net ir tuose, kurie piršo vienokius ar kitokius tolerancijos receptus. Tikiu, kad ir šįmet, kaip ir praėjusiais metais, išspausdinus pirmąsias premijas laimėjusius straipsnius, kils viešos diskusijos, kuriose bus pažvelgta giliau ir plačiau į šią mus visus žeminančią problemą.    

Anatolijus Kairys, vertinimo komisijos pirmininkas

     Yra teoretikų, kurie tvirtina, jog menas ir muzika gali egzistuoti be žiūrovo ir klausytojo. Bet kas išdrįs tvirtinti, kad rašymas gali būti be skaitytojo... ir be premijų, sakyčiau? Premija yra viena plunksnos darbuotojo pripažinimo forma. O be pripažinimo ir įvertinimo rašymas neįmanomas. Taigi, ši premija ir mane, ir mano kolegas, be abejo, paskatins ir toliau kurti ir skleisti lietuvišką žodį tarp savo tautiečių.

     A. a. rašytojas Jeronimas Ignatonis, priimdamas “Draugo” romano premiją prieš kelerius metus, palygino gyvenimą su viešbučiu. Vieni žmonės įsirašo į garbės svečių aukso knygą ir ilgai atmenami, kiti gi išeina net ir neužsimokėję.

     Man norisi “Laiškų Lietuviams” žurnalo dirbamą darbą palyginti su hidroelektrine. Vanduo, be kurio nė vienas ratukas nesisuks, yra skaitytojai. Jie suka turbinas, laikraščio bendradarbius. Turbinų energiją redaktoriai -dinamos paverčia į elektrą, kurios šviesa apšviečia visą lietuvišką visuomenę. Na, o rėmėjai ir mecenatai yra tas tepalas, be kurio ir turbinos ir dinamos greitai pradėtų girgždėti cypti, o galų gale ir visai sustotų...

     Aišku viena — kad mes negalim būti vieni be kitų: skaitytojai be bendradarbių, leidėjai be rėmėjų, redaktoriai be visų jų... Dėl to aš ir noriu visų laureatų vardu padėkoti skaitytojams, leidėjams, redaktoriams ir, žinoma, savo mecenatams...    

Vytautas Zalatorius

pirmosios premijos laimėtoja,