(Iš "Tarybinės Moters", 1972 m., Nr. 5)
E. VIDMANTIENĖ
Mūsų ekonomistai dažnai pamėgsta kokį nors žodį, kaip jaunimas—naują dainelę. Ir niūniuoja — atsiprašau, kartoja jį įvairiais balsais ir įvairiausiomis progomis. Kur tik įmanoma, nors ir visiškai nebūtina.
Pavyzdžiui, žodis p a k l a u s a . Svarus, didelės reikšmės terminas. Gamybininkams, kurie sumanytų nepaisyti paklausos, anksčiau ar vėliau gresia stambūs nemalonumai. Šitaip įklimpo avalyninkai, prigaminę gausybę batų, kurių net negalvojame pirkti. Nebėra paklausos griozdiškam apavui, yra paklausa dailiam, elegantiškam. Ir štai kaltininkai jau stengiasi, jau pasirodo vienas, kitas ir trečias puikus modelis. Paklausa — galinga valdovė. Todėl jos nuotaikas ir svyravimus reikia jautriai sekti.
Bet kai iš paklausos darome problemą ten, kur jokios problemos nėra, o yra tik paklausa, aiški kaip ant delno — iš tiesų apima apmaudas. Kai didelės įmonės vadovas, kalbėdamas apie naują įmonės produkciją — virtuvės įrankių komplektą, — spaudoje išreiškia mintį, kad reiktų ištirti šių įrankių paklausą, norisi paklausti, ar kartais iš mūsų nesijuokiama! Per metus Lietuvoje susikuria apie 30 tūkstančių jaunų šeimų (tiek pat jaunų šeimininkių) pastatome apie 35 tūkstančius naujų butų (tiek pat naujų virtuvių). O kiek vyresnių šeimininkių, kurios daug metų tų įrankių parduotuvėse nerasdavo.
Jeigu taip, tai gal ir tragikomišką gėlių prekybos padėtį Vilniuje galima paaiškinti tuo, kad atitinkamos organizacijos niekaip nebaigia tirti gėlių paklausos! Bijo vargšelės: ims, priaugins gėlių, o niekas jų nepirks!...
Kažkurią dieną "Ievos" parduotuvėje, kuri labai garsiai skelbiasi, esą, čia v i s k a s m o t e r i m s, paprašiau moteriškos pižamos. Pardavėja žvilgtelėjo į mane, tarsi būčiau pareikalvusi tigro kailio: "Tokio daikto niekada neturėjome". Tai gal, paklausiau ją, galėčiau gauti naktinius marškinius ne iš trikotažo, o tokius iš paprastutės medžiagos, su kuriais daug jaukiau ir higieniškiau miegoti. "Tokių neturime. Ieškokite patalynės skyriuose".
Tačiau parduotuvėje Dzeržinskio gatvėje, kur raidės ant sienų tvirtina "v i s k a s p a t a l y n e i ", nei pižamos, nei naktinių marškinių taip pat negavau. Marškinių kartais atveža. Bet moteriškos pižamos niekas nėra matęs ant prekystalio. Pardavėja man pasigyrė namie turinti porą užsieninių...
Gal, pagalvojau, pižama dėl kokių nors priežasčių mūsų moteriai nepatartina. Gal "miesčioniška", kas ten žino! Dėl visa ko nusprendžiau išsiaiškinti.
Laiptelis po laiptelio, aukštyn, žemyn: iš prekybos valdybos į porą ministerijų ir vėl atgal į valdybą, ir toliau — į Kauno kurčiųjų gamybinį kombinatą, kuris vienintelis respublikoje išleidžia "tokią" produkciją.
Pasirodo, pižamų moterims niekas nesiuva. Nėra joms net valstybinių standartų. Gal ir vertėtų siūti, bet niekas nežino, ar bus paklausa. O kadangi nėra prekės, tai kaip tą paklausą tirti!
Ką gi, palikime abstrakcijas nuošaly, imkimės konkrečių, apčiuopiamų daiktų, kuriuos siuva, kuriuos galime nusipirkti. Naktinukai moterims, pižamos vyrams. Lovos skalbiniai suaugusiems, vaikams ir mažyliams. Visų šių siuvinių paklausa yra tokia pat nuolatinė, neginčijama ir pastovi, kaip, pavyzdžiui, pieno, lėkščių ar gėlių paklausa. Gal nebereikia aiškinti ir to, kodėl šie daiktai turi būti patogūs ir dailūs, kodėl norime jų nevienodų, įvairesnių.
Deja. Nors gamyba čia tokia paprasta, kad paprastesnės ir būti negali, šitų prekių vis trūksta. Labai gerai pasiūti, skoningai peltakiuoti — siuvinėti "Vilnelės" užvalkalai antklodėms ir priegalviams niekada nelaukia pirkėjų. Juos kaip mat išperka ir klausia: kada bus vėl? Kauno kurčiųjų gamybinio kombinato išleidžiami užvalkalai yra kuklesni, kasdieniški, bet kadangi daug jų siuvama iš margintos drobelės, kuri ir akiai maloni, ir lengvai skalbiama — juos mielai perka ir vis klausinėja pardavėjų: kodėl nėra?
Pabuvojus abiejų įmonių techniniuose kabinetuose, atsiranda nauji "kodėl". "Vilnelėje" paruošti gamybai keli nauji, gana vykę vaikiškų antklodėlių ir vokelių pavyzdžiai. Bet šį pusmetį jų tebus pagaminta keturi tūkstančiai. Nėra paklausos! Juk Lietuvoje kasmet gimsta apie 55 tūkst. vaikų. Žinoma, daug jaunų motinų pačios siuva, siuvinėja, puošia ir margina savo mažylių patalėlius, bet ar ne geriau pasinaudoti pramonės paslaugomis, o tuo metu verčiau šį tą pasiskaityti apie kūdikio auklėjimą! Minėtame Kauno kombinate guli ir laukia spintose keli visai mieli moteriškų naktinukų modeliai. Kainų komitetas prie LTSR MT keturis mėnesius niekaip negalėjo patvirtinti jiems kainos. Be kita ko, čia siuvamos ir prijuostės. Vienas modeliukas — šone užsegama kartūninė suknelė - prijuostė labai patogi šeimininkaujant (kaina 2,50 rb.), tačiau prekybininkų šiemet neužsakyta. Gal jie paaiškins, kodėl?
Dabar — trupinėlis kasdieniškos paprasčiausios logikos. Kauno kurčiųjų gamybinis kombinatas per metus pasiuva 250 tūkstančių užvalkalų antklodėms: pusę baltų, pusę — iš margintos drobelės. Pirmieji užsiguli, pastarieji kaip mat išperkami. Ar negalima būtų siūti iš margos drobelės daugiau, baltų ir tikrai prastokos išvaizdos užvalkalų sąskaita! "Mielai siūtume, — sako kombinate, — ir fasonus paįvairintume, ir net pakomplektuotume: užvalkalą antklodei, užvalkalus priegalviams ir naktinius marškinėlius — iš tos pačios drobulės. Jei gautume atitinkamai žaliavos fondų..."
Mes, moterys, būtume už tai tikrai dėkingos. Galų gale, mes, tur būt, turime teisę ir pareikalauti iš mūsų pramonės visų minėtų daiktų. Ir kad jie būtų dailūs, kad mus puoštų!
Gal tada galėsime pasvajoti ir apie pižamą su mezginėliais?