NIJOLĖ JANKUTĖ
Šiame technikos stebuklų amžiuje žmogus labai greitai susigyvena su naujais išradimais ir iš to kylančiu gyvenimo standartu. Nuslūgus pirmajai susidomėjimo bangai, pirmajai nuostabai, kad tai, kas buvo neįmanoma, štai jau įvykdyta, nepaprasčiausi išradimai bei laimėjimai traktuojami kaip savaime suprantama kasdienybė. Tik prisiminkime Apolono skrydžius į mėnulį. Kas dabar apie juos bekalba? Toks trumpalaikis žmonijos dėmesys! Jis dar trumpesnis artimo nelaimėms ir kančioms, o trumpiausias ten, kur reikia kasdieninių pastangų, siekiant Gėrio. Žmonija per greitai ir per lengvai pripranta prie visko: ir prie savo nuostabiųjų laimėjimų, ir prie didžiųjų pralaimėjimų.
Vienas tokių pralaimėjimų, su kuriuo mes, tiesiog paradoksiškai, lengviausiai susigyvenam — tai moralinis nuosmukis. Iš daugelio jo formų ir manifestacijų pagalvokim tik apie vieną — pornografiją, kurią pradedam priimti, tartum savaime suprantamą ir nepakeičiamą mus supančios aplinkos reiškinį, žodžiu — populiariai tariant, gyvenam ir leidžiam gyventi. Tokia jau ta "nauja moralė", ką gi padarysi...
Giedrė Žumbakienė Ofortas (1976)
Apie tai būtų galima daug kalbėti, nes visi esame įsukti į tos pragaištingos "koegzistencijos" ir jos rezultatų sūkurį. Tačiau čia norisi atkreipti skaitytojų dėmesį į pornografiją, kurios objektas nebėra hetero ar homoseksualai ar incesto praktikuotojai (pornografijos biznieriai, atrodo, jau išsėmė šias temas), bet Jėzus Kristus.
Trys ne JAV gamybos filmai, kurie, jei krikščionys tylės, be abejo, užplūs šį kraštą, vaizduoja Kristų kaip garbėtrošką revoliucionierių, apgavystėmis bei narkotikų pagalba darantį "stebuklus" ir "prisikeliantį" iš mirusiųjų. Lyg tokio šventvagiško paniekinimo dar neužtektų, Kristus vaizduojamas seksualiniuose epizoduose kaip homoseksualas. Tų filmų vardai: "The Passover Plot", "The Many Faces of Jesus" ir "The Sex Life of Jesus".
Didelis ir vieningas krikščionių pasipriešinimas galėtų sulaikyti šių filmų pasklidimą po JAV-bes. Reikia išnaudoti laisvo žodžio ir laisvos spaudos galimybes informacijai, pasipriešinimui, reikalavimui atsižvelgti į moralines, o ne tik fizines teises.
Gelbėdami dėl žmogaus teisių kenčiančius lietuvius, esame surinkę tūkstančius parašų. Ar nejaučiame pareigos rinkti parašus, gelbstint mūsų ir visą šio krašto jaunimą nuo tokio grubaus papiktinimo ir dvasinės žalos? Daug stengiantis dėl savęs ir savųjų, reikėtų neužmiršt pasistengti ir dėl Dievo.