DEL PREMIJŲ
Man buvo gėda... Kai aš paskaičiau apie “Laiškų Lietuviams” konkursą sukurti Jaunimo Metų Mišias, mano pirmoji reakcija buvo labai didelis džiaugsmas. Kiek aš žinau, daugiau negu vienas jaunas lietuvis ateina į lietuvišką bažnyčią tiktai dėl jo širdžiai artimo giedojimo (nors kartais mums labai nusibosta vis tų pačių giesmių kartojimas). Todėl jūsų idėja duoti progą sukurti ką visai naujo ir vis-tiek lietuviško gali būti skaitoma tarp didžiausių Jaunimo Metų įvykių. Gal būt, tik jums nereikėtų tų Mišių taip daug riboti: jei kas nors parašys puikias Mišias tik su kanklėmis ir be modernių priemonių, mes giedosime visi ir pakviesime tą dieną parapijos choro narius prie mūsų prisidėti. Jei kitas parašys chorui su simfoniniu orkestru, mes rinksime pinigus orkestrui užmokėti. Kiekvienas yra labai laukiamas! Svarbu tiktai, kad tos Mišios būtų tikrai puikios ir tikrai lietuviškos. Ir religingos.
Bet kai aš paskaičiau apie premiją... Aš truputį žinau apie muziką ir žinau, ką reiškia parašyti pilnas Mišias. Nenoriu jums minėti, kiek būtų tinkama paskirti, bet neseniai skaičiau dideles Jaunimo Metų sąskaitas. Tam, kuris apie jas žino, jūsų premija atrodo kaip... geriau aš nesakysiu... O aukos Šiluvai?
Ar negalėjo šalia jūsų ir dar dviejų aukotojų būti daug daugiau aukotojų, kunigų? Ir ypatingai mūsų pačių, kuriems tos Mišios skiriamos. Ar jų jūs nesuradote ar neieškojote? Čia norėčiau pasakyti vieną dalyką: vyresnieji kartais smerkia jaunimą, kad jis nenori aukoti. Bet man atrodo kad daug iš mūsų tiktai nedrįsta ateiti tarp tų, kurie aukoja tikrai daug. Mes jiems esame labai dėkingi, bet mes patys su keliom išimtim daug pinigų neturime.
Į mažas aukas niekas nekreipia dėmesio: dar klausia, ar negali daugiau? Jei jūs mums duotumėte progą ateiti ir su mažomis aukomis, mes, gal būt, parodytume jums, kad mums lietuviška kultūra ne mažiau rūpi kaip vyresniems. Ypatingai aš tikiu, kad žinia, jog prašo pagalbos religiniam Jaunimo Metų atšventimui, kai Lietuvoje niekas Mišių parašyti negali, būtų tikrai palietusi ir jaunimo kišenes.
Gali būti jau per vėlu. Bet jeigu jūs priimsite, aš įdedu savo auką jūsų Jaunimo Metų Mišių premijoms pakelti. Aš prašau man dovanoti, jei ji bus nedidelė. Aš neseniai pabaigiau studijas ir turiu skolų. Bet jei bus padaryta proga, aš galvoju, kad dar duos ir kiti.
Aš prašau man dovanoti, kad neparašau savo vardo. Aš nenoriu pasidaryti “didvyris”: mes visi tokie. Ir aš noriu būti krikščionis. Kas pastatė senas prancūzų katedras?
Lietuva Kristui!
(Priedas — 20 dolerių.)
Prieš paskelbiant tą konkursą, buvo atsiklausta visos eilės nusimanančių žmonių, jų tarpe ir pačių kompozitorių, ne tik dėl sąlygų, bet ir dėl premijų didžio. Redakcija norėjo skirti 300 dolerių vienai premijai, tačiau daugumas atsiklaustų asmenų pasisakė tokią premiją esant ne tik pakankamą, bet ir didoką, ir todėl 300 dol. skeltinus į dvi premijas. Taip ir buvo galutinai padaryta.
Redakcija visgi taip pat mano, kad premijų sumos yra kuklios. Todėl mielai kels jų didį, jei atsiras daugiau aukojančiųjų.— Red.
Statement of circulation: In the preceding 12 months “Laiškai Lietuviams” averaged a press run of 4016 copies each issue (single issue nearest to filing date, 3925 copies) of which 3593 (3590) were distributed to paid individual subscribers by mail, 20 (25) sold through dealers; total paid circulation being 3613 (3615); free distribution by mail, carriers ar other means 321 (206). Left-over: 32 (104).