ARŪNAS LIULEVIČIUS
Didžiausias pavojus amerikiečiui keliautojui Rusijoje yra šis: po kelių savaičių šiame svetimame pasaulyje jis gali pradėti galvoti, kad supranta rusų gyvenimo aplinkybes ir, grįžęs, jaučiasi sovietinio gyvenimo studijų ekspertu. Tas pavojus kyla dėl to, kad keleivis mato labai mažyti sovietinio gyvenimo gabalėli, ir tai tą, kuris matomas turisto akiai. Ką reiškia gyventi Sovietų Sąjungoje, turistas negali patirti. Kas lieka? Vien įspūdžiai ir anekdotai, kurie tik labai netobulai leidžia paragauti svetimo krašto gyvenimo skonį.
Lėktuvas leidžiasi į Maskvos Šeremetejevo aerodromą. Keleivis nustemba pamatęs, kiek daug miškų prie pat Maskvos. Vingiuoja Maskvos upė, kuri užtvankomis paversta į eilę ežerų. Nusileidus tikrinamos vizos — “Ar turi giminių Sovietų Sąjungoj?” Tarnautojai neranda mūsų pavardžių “In-touristo” sąrašuose, nors prieš kelis mėnesius turėjome siųsti penkias kopijas blankų. Daugybė tarnautojų, kurių kiekvienas atrodo arti desperacijos: daug lakstymų, šauksmų “Saša!”. Jau aerodrome
Dr. Arūnas Liulevičius ši rudenį dalyvavo Tarptautiniame Matematikų Kongrese Maskvoje. Čia jis dalinasi ten patirtais įspūdžiais ir nugirstais anekdotais.
galima pajusti, kad stovėjimas eilėse yra vienas iš pagrindinių gyventojų užsiėmimų.
Maskvos miesto universitetas (žinomas kaip MGU) pastatytas prie Maskvos upės kilpos, ant aukšto kranto. Apylinkė anksčiau priklausė Žvirblių kalnų kaimui — dabar vieta vadinasi Lenino kalnais. Universitetas — didelis, pagrindinis pastatas — apie trisdešimties aukštų dangoraižis, kuris primena kelis kart padidintą Čikagos Wrigley pastatą. Stogai ornamentuoti raudonom žvaigždėm, gigantiškom darbininkų statulom. Pastatas iš toli primena piramidę — cinikai sako, kad tai saugiausia statyba: jei ir kryps, tai vistiek nenugrius. Pastato vidus įdomus savo painia simetrija. Buvo atsitikimų, kad pavargęs Tarptautinio Matematikų kongreso dalyvis vakare grįžo į savo kambarį ir rado, kad jo daiktai pakeisti svetimais. Tik praėjus pykčiui suvokdavo, kad pateko į simetriškai priešingą universiteto sparną.
Ankstyvą rytą pasitinka žvirbliai ir varnos universiteto parke. Maskvos varnos tokios, kokias prisimenu iš vaikystės — visos užsimetusios pilkas skaras. Labai greitai į universitetą atvažiuoja juodais chalatais apsirengusios moterys, kurios blizgina pastatą, beržinėmis šluotomis šluoja kiemą, atidaro laikraščių kioskus, stato vaisvandenio, mineralinio vandens ir alaus butelius prie sumuštinių krūvų bufetuose. Prie durų sargai — irgi moterys. Gatvių taisytojai — moterys. Muziejų sargai — pagyvenusios moterys. Vyrai, tur būt, dirba pramonėje.
Muziejuose daug žmonių, nors įėjimui reikia mokėti net 30 kapeikų. Įdomi impresionistų kolekcija Puškino vardo muziejuj. Tretjakovo galerija skirta naujajam socialistiniam realizmui ir senosioms ikonoms. Baisybė paveikslų ir statulų, kurių tema — Leninas. Leninas su paltu, Leninas be palto, Leninas su darbininkais, Leninas rimtas, Leninas besišypsantis. Nei vieno paveikslo su Stalinu — kažkur turi būti sandėliai su dešimtimis tūkstančių Staliną garbinančių paveikslų. įdomiausi paveikslai iš 1910-14 metų — dailininkai ant ekspresionizmo ribos: drąsios spalvos, abstraktinės tendencijos. Naujausi paveikslai eksperimentuoja ne tema, bet keistomis spalvomis — violetiniais sniego atspindžiais, elektriniais saulėlydžiais.
Miesto centras dar vis yra Kremlius, nuo kurio bokštų nakties metu šviečia raudonos žvaigždės. Dieną auksu blizga restauruoti caro katedrų bokštai. Pats Kremlius atidarytas turistams tik prieš keletą metų — žmonių minios. Turistų grupių vadovai pabrėžia Rusijos istorijos tęstinumą: “Štai čia palaidoti mūsų valdovai, štai čia liaudies menas — carams perlais apsiūtos Evangelijos knygos”. Net ir naujausia statyba — kongresų rūmai — rišami su senaisiais caro rūmais. Vaikščiodamas Kremliuje, prisimeni Gliaudos “Agoniją” ir galvoji apie pastatus su lenktais koridoriais. Prie ministerių rūmų pristatyta daug limuzinų — “Čai-kų”, kurie retkarčiais išvažiuoja — pro pusiau užskleistas limuzino užuolaidas matai stambaus sudėjimo pareigūnus.
Prieš pat Kremlių, Raudonojoj aikštėj kiūkso rudo marmuro mauzoliejus. Čia stikliniam karste guli balzamuotas Leninas. Jo pažiūrėti rangosi žmonių eilė apie Kremlių. Jei esi užsienietis su ekskursija, eilę tvarkantis milicininkas jus įleis eilės priekyje. Jei esi Sovietų Sąjungos pilietis, teks keltis gana anksti, kad galėtum ryto septintą valandą stoti į eilę Aleksandro sode. Eilė pamažu juda — į mauzoliejų ateisi tik apie vienuoliktą.
Gyvendamas Rusijoje, daug laiko praleisi eilėse. Nueini į krautuvę. Stoji į eilę išsirinkti pirkinį. Patarnautoja išrašo tau sąskaitą, kurią nuneši kasininkei apmokėti — aišku, čia irgi eilė. Grįžti su kvitu, kad tavo pirkim suvyniotų — ir vėl stoji į eilę.
Ypač daug žmonių GUM krautuvėje — gal dėl to, kad čia daugiau prekių. Iš viso, Maskvoje prekių daugiau, negu provincijoje, todėl kiekvienas pravažiuojantis čia stengiasi apsipirkti. Rytą prieš krautuvių atidarymą spūstis prie krautuvių durų. Gal tai dėl to, kad prekių yra, tačiau jų skaičius ribotas — pravartu turėti gerai informuotus pažistamus, kurie tau praneš iš anksto, kurioj krautuvėj rytoj bus nailoninių vyriškų marškinių.
Žmonės Maskvoje geriau apsirengę, negu tikėjaisi. Gyventojai sako, kad gyvenimas pagerėjo paskutiniais metais. Aišku, dauguma aprangos yra privačiai siūta, ne krautuvėse pirkta. Sekamos vakarietiškos mados, tik atsiliekant porą metų. Porą kartų jaunus užsieniečius matematikus gatvėje sustabdo juodosios rinkos atstovai ir klausia, ar neturi “button-down” marškinių — už juos siūlo “autentiškas” ikonas. Keliaujantys studentai randa didelį troškimą “blue jeans” gimnazistų tarpe. Patys jauniausieji — dešimties metų vyrukai prieina prie turistų ir užmezga pažintį: “Hello — chewing gum?” Leningrade ekskursijos vadovė aiškina, kad vyriausybė žada šią paauglių problemą išspręsti — ne kramtomąją gumą gaminant, bet juos perauklėjant, kad gumos neprašytų.
Maskva — didelių kontrastų miestas. Švaresnis už Amerikos miestus, tačiau tai gal dėl to, kad popierius per brangus, kad ji gatvėse mėtytum: restorane ant stalo padėta vaza, kurioje servietėlės atsargiai perkirptos į ketvirčius; ant didžiųjų gatvių pastatytos gazuoto vandens mašinos, kurios duoda už dvi kapeikas selterio stiklinę — tačiau tą stiklinę pirmiausia turi išsiplauti, nes visa bendruomenė ja turi naudotis. Labai ištaigingas ir greitas Metro: stotys tiesiog lūžta nuo marmuro. Daug žmonių požeminį traukinį ir naudoja: keleivis niekad neužmirš žmonių srovių, kurias neša nepaprastai ilgi judantys laiptai, nes traukinių tuneliai labai giliai požemyje — karo atveju jie skirti naudoti slėptuvėms.
Sutinki ir Lietuvos vardą Maskvoje. Kongresų rūmų prieangyje matai tarybinės respublikos herbą. Ekonominės pažangos parodoje matai fontaną, apie kurį stovi sovietinių tautų figūros — čia tarp Latvijos ir Estijos stovi ir lietuvaitė. Matai ir buvusį Lietuvos paviljoną, kuris dekoruotas tautiniais motyvais. Oficialioji politika — lietuviai viena iš broliškųjų tautų. Tačiau rusui Maskvos gatvėje lietuviai yra užsieniečiai. Lietuva — gražus kraštas rusui atostogoms praleisti, tik bėda, kad ten rusui sunku susigaudyti: rusų kalba mažai naudojama. Lengviau Latvijoj — tik — pasak vieną Rygos gyventoją rusą — “Ka veikla visi tie latviai mūsų gražiame mieste?”
Lietuva atstovaujama ir matematikų kongrese — didelis būrys lietuvių matematikų. Iš anksčiau esu pažįstamas su dr. J. Kubilium, kuris supažindina su kitais lietuviais. Man įdomu jų matematika, jaunųjų matematikų ugdymas, mokslinės perspektyvos. Iš tikrųjų — ir aš jiems įdomus, nes gyvename už sienos be langų Iš sutiktųjų žvalių vyrų daug gali tikėtis moksliniam darbe. Turiu viltį, kad, metams bėgant, jauniausiems matematikams atsiras galimybės ruoštis profesūrai ir vakarų universitetuose. Ir dabar juos negali apkaltinti atitrūkimu nuo pasaulinės matematikos — dauguma gerai skaito angliškai, seka bibliotekose esančius užsienio matematikos žurnalus. Rusai matematikai taip pat ieško ryšio su užsieniu. Štai kongrese visų rusų matematikų pranešimai turėjo būti rusų kalba — tur būt, užsienio politikos motyvais. Tačiau daugeliu atveju pranešėjas tik kalbėjo rusiškai, o ant lentos rašė angliškai.
(Tęsinys sekančiame numeryje)