MINDAUGAS BANĖNAS
MĖSA
Nors pagal “Tiesą” (š. m. lapkričio 5), Lietuvoje šiais metais užauginta ir pristatyta valstybei ketvirtadaliu daugiau mėsos, negu pernai, nors tvartai pilni gyvulių, tačiau daugelyje vietų Lietuvoje sunku gauti šviežios mėsos. Mėsos kokybė žema, pasirinkimas mažas. Prie mėsinių, kurių Lietuvoje pagal tą patį pranešimą yra nepakankamai, nuo ankstyvo ryto susidaro eilės žmonių.
“Tuščios pasirodė mano pastangos gauti pirkti avienos Kapsuke (Marijampolėje), Prienuose, Alytuje taip pat teko nusivilti. Apvažiavęs penkis rajonus, jos pagaliau radau Šakiuose.
Pasirinkimu nepaikina pirkėjų ir Kėdainių prekybininkai. Naujosios Akmenės parduotuvėje Nr. 5 patikrinimo metu nerasta mėsos, išskyrus pusę kilogramo lašinių. Ukmergiečiai nusiskundžia, kad jų mieste neretai sunku gauti net paprasčiausios dešros. Ir dargi užsukęs Tauragėn, nors čia pašonėje puikus mėsos kombinatas, ne visada gausi pageidaujamos mėsos ir jos gaminių. Ne visose mėsos parduotuvėse gausi maltos mėsos. O jau paklaustos apie šviežios mėsos pusfabrikačius, šviežias dešras, daugelis rajonų šeimininkių iš jūsų tik pasijuoks — tokių įmantrybių reta.
Štai Jonavos mėsos parduotuvėje ant prekystalio — riebi nepatraukli mėsa. Patikrinus šaldytuvą paaiškėjo, kad turima gražios, šviežios mėsos.
— Kodėl nepardavinėjote?
— Reikia juk ir šitą kaip nors parduoti...
O būna ir taip, kad sandėliuose laikoma pigesnė mėsa bei kiti mėsos produktai, o pardavinėjama tik brangesnė. Taip daroma didesnė apyvarta. Prekybininkams šitokia prekyba naudinga, už ją jie gauna premijas, o pirkėjai skriaudžiami.
Balbieriškio maisto produktų parduotuvėje matėme mėsą atvežtą čia prieš kelias dienas. Pardavėjos skundėsi, kad mėsos nenori pirkti. Žvilgterėjome į mėsą — riebi, jau gerokai susenusi, kaip pasakė viena pirkėja, “labai jau nesimpatiška”. Panašiai yra ir Veiveriuose”.
Kodėl Lietuvos gyventojai prastai aprūpinami mėsa ir jos produktais, jei mėsos gamyba yra pakilusi visu ketvirčiu?! Dalį atsakymų duoda “Tiesa”. Mažai mėsinių, parduotuvėse trūksta šaldytuvų, neužtenkamai dažnas tiekimas, biurokratiškais pagrindais suorganizuotas mėsos apdirbimo įmonių ir parduotuvių tinklas yra nejautrus, o gal ir negali veiksmingiau atsiliepti į žmonių pareikalavimus. Juk svarbiausia gamybą atlikti pagal tam tikrą ideologinį principą, o kad dėl to nukenčia žmonės, tai atrodo yra antraeilis dalykas.
“Tiesa”, žinoma, negalėjo nei iš tolo užsiminti, kad geresnės mėsos sunku gauti dar ir dėl to, kad savo geriausius maisto produktus Lietuva yra priversta eksportuoti “didesniems broliams”.
PRAEITIES RAŠTIJA
“Vagos” leidykla Vilniuje išleidžia Mykolo Lietuvio veikalą “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”. Tai vienas iš įdomiausių XVI amžiaus lietuvių raštijos paminklų, pateikiantis nemaža žinių apie ano meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomeninio gyvenimo sąlygas, totorių ir maskviečių buitį.
Šiuo veikalu, rašytu lotynų kalba (į lietuvių kalbą vertė prof. Ig. Jonynas), pradedama leisti didelė “Lituanistikos bibliotekos” serija, kuri apims reikšmingiausius mūsų praeities raštijos reiškinius — lietuvių kalbos ir literatūros pa-minklus, autorius, rašiusius kitomis kalbomis bei duodančius retų žinių mūsų kultūros istorijai pažinti. Bus publikuojami senieji kitų šalių autoriai, rašę apie Lietuvą ir lietuvius ar paskelbę vertingos storinės bei etnografinės me-džiagos” (“Kultūros Barai”, 966, 9 nr.).
TAUTOSAKA
Vilniuje, Antkainio gatvėje netoli šv. Petro ir Povilo bažnyčios randasi Lietuvių Kalbos ir Literatūros Instituto Tautosakos sektorius. Tautosakos rankraštyne šiuo metu randasi daugiau kaip 298.000 Lietuvių liaudies dainų. Čia taip pat saugoma apie 55.000 mūsų liaudies fantazijos perlų — pasakų, sakmių ir padavimų, apie 190.000 liaudies išminties deimančiukų — mįslių, patarlių bei priežodžių ir daug daug kitų tautosakos žanrų kūrinių; iš viso — daugiau kaip 735.000 vienetų. Šie skaičiai kiekvieną dieną vis auga. Kiekvienais metais tautosakos entuziastai ir sektoriaus darbuotojai pasklinda po tolimiausius Lietuvos kampelius, kur dar niekada nėra įkėlęs kojos joks tautosakos rinkėjas. Kaimuose vėl suskamba dainos ir pasakos, pasipila neišsenkantis liaudies sąmojus ir išmintis (“Kultūros Barai, 1966, 8 nr.).
FIZIKA
Svarbiausios fizikos mokslo sritys Lietuvoje yra atomų ir molekulių spektroskopija ir puslaidininkių fizika. Žymūs laimėjimai pasiekti kvantmechaninėje judėjimo kiekio momento teorijoje. Tais klausimais išleistos dvi monografijos, kurių viena išversta į anglų kalbą, o kita verčiama.
Kai kurie eksperimentatoriai Vilniaus valstybiniame universitete tiria spektrinių linijų pločius, rengia metodus, kaip toliau tyrinėti spektrus ir jų medžiagas, kurios labai, reikšmingos maisto ir vaistų gamyboje.
Puslaidininkių fizikai daugiausia reiškiasi eksperimentinėje srityje. Pavyzdžiui, Vilniuje sukurtas naujas atminties elementas, pavadintas junotronu. Taip pat sukurtas iš principo nauja plokščių varžtų, kondensatorių, lygintuvų, diodinių matricjų technologija.
Ypatingų laimėjimų pasiekta branduolinėje metrologijoje. Vilnius yra šios mokslo šakos gimtinė. Lietuvoje yra tiriamos atmosferos fizinės savybės, nustatinėjamas radioaktyvių medžiagų kiekis joje. Rasti būdai atmosferai švarinti nuo radioaktyvių medžiagų. Vilnius yra atomo teorijos ir atominių konstantų visąsąjunginis centras, t. y., iš čia koordinuojami visi šios mokslo šakos darbai. Tas pat su puslaidininkių šakomis, puoselėjamomis Vilniuje.
Mokslininkai iš Lietuvos yra kviečiami dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose. Prof. A. Jucys yra pakviestas į Floridoje įvykstantį simpoziumą atomų molekulių ir kietų kūnų teorijos klausimais 1967 m. pradžioje ir skaityti kursą vasaros mokykloje Prancūzijoje tais pačiais metais. Kitas Lietuvos mokslininkas yra pakviestas į naujai pradedamo leisti “Tarptautinio kvantinės chemijos žurnalo” redakcinę kolegiją.
Lietuvoje fizikai žengia vienose gretose su chemikais ir matematikais. Matematikai užima svarbią vietą tikimybių teorijoje ir matematinės statistikos srityje. Sukurta tikimybinė skaičių teorija, kuria labai domisi visas pasaulis (“Tiesa”, 1966 m. lapkričio 6 d.).
RADIATORIAI
Visur daug stato, stato ir Kuršėnuose. Metų pradžioje į penkių aukštų stambiaplokštį namą susikėlė gyventojai. Džiaugėsi tik pirmą vakarą ir nerūpestingai miegojo tik pirmąją naktį, mat persikraustydami nuvargo. O po to prasidėjo vargų vargeliai. Pasirodo, kad buvo sumontuoti išbrokuoti radiatoriai. Dabar vanduo čia vienam, čia kitam bute čiurkšlėmis trykšta, viską gadina, o kaltininkai...
Namų valdyba: — Mes radiatorių netaisom, nepriklauso!
Statybos aikštelės viršininkas: — Ar iš miego prabudot! Tegu santechnikai.
Santechnikos darbų valdyba: — Brokas? Gal ir brokas. Bet valstybinė komisija priėmė. Tegu ji ir remontuoja. (“Tiesa,” 1966, lapkričio 3 d.).
Kol biurokratai ginčijasi, genda žmonių turtas. Bet ar jiems svarbu, jiems nereikia talškauti per vandenį, jiems ant galvų nelaša...
DŽIAZAS
Džiazas ir siauros kelnės prieš keletą metų Sovietų Sąjungoje buvo smarkiai puolami. Dabar jie jau “įsipilietino”, nors dar ir šiandien vienas kitas senos mokyklos ideologas su nepasitikėjimu ir baime žiūri į juos.
Estai džiaze yra toliausiai pažengę, rengia plataus masto džiazo festivalius, kviečia užsienio atlikėjus. Latvijoje yra išleista šiek tiek džiazo partitūros. “Lietuvoje dar neišleista nė viena estradinės muzikos orkestruotė, o apie džiazo kūrinių leidimą kol kas galima tik svajoti” (Kultūros Barai, 1966, 4 nr.). “Literatūros džiazo klausimais bibliotekose kol kas labai maža. O lietuvių kalba, berods, iš viso nėra? Taip, nėra” (Komp. B. Gorbulskis, “Švyturys”, 1966, 17 nr.).