Gerbiamoji Redakcija,
Šv. Raštas sako, kad pirmasis Dievo sutvertas žmogus buvo Adomas, o pirmoji moteris — Ieva. Archeologai sako, kad yra iškastų iš žemės žmogaus kaulų arba bent labai panašaus gyvūno į žmogų, kuris gyvenęs žemėje milijonus metų prieš Adomą. Bet, logiškai galvojant, atrodo, kad jeigu Tvėrėjas būtų leidęs žmogui išsivystyti iš žemesnių gyvūnų, tai jis nebūtų tiesioginiai tvėręs pirmųjų žmonių žemėje — Adomo ir Ievos.
Žemesni gyvūnai neturi nemirtingos sielos, dėl to Tvėrėjas pirmuosius žmones sutvėrė tiesioginiai ir jiems davė tai, ko kiti gyvūnai neturi — nemirtingą sielą. Tad iš Adomo ir Ievos prasidėjo žemėje visa žmonija. Šv. Raštas sako, kad Adomas nusidėjo, dėl to buvo siųstas Dievo Sūnus atpirkti žmonijos iš nuodėmės, kurią jai buvo užtraukęs pirmasis žmogus Adomas.
Čia noriu pastebėti, ką mokslininkai apie žmogaus evoliuciją sako. Kaip žinome, 1959 m. rudenį Čikagos universitete įvyko viso pasaulio mokslininkų suvažiavimas paminėti Darwino 100 metų sukakčiai ir jo dviem knygom: “Gyvūnų rūšių išsivystymas evoliucijos keliu” ir “Žmogaus išsivystymas iš žemesnių gyvūnų evoliucijos keliu”. Tame suvažiavime dalyvavo 2,500 mokslininkų. Dalyvavo taip pat ir įvairių religijų atstovai. Ir štai, kas tame suvažiavime įvyko: “Gyvūnų rūšių išsivystymo” knygą visi vienbalsiai priėmė, o antrosios Darwino knygos visai nelietė. Tai taip tie mokslininkai pasielgė su “žmogaus evoliucijos teorija”... įdomu, kad ir žmogaus evoliucijos šalininkai nutylėjo...
Prašyčiau šį mano laiškutį įdėti į “Laiškus Lietuviams”.
P. Deltuva
Gerbiamas Pone Deltuva,
Jūsų laišką spausdiname tik dėl to, kad prašėte. Jame yra daug netikslumų. Kai kurie čia Jūsų paminėti neaiškumai jau buvo praeityje “Laiškuose Lietuviams” išaiškinti. Na, bet šia proga dar kartą trumpai paaiškinsime, kaip suderinti Šv. Raštą su evoliucija.
Charles Robert Darwin gimė 1809 m., o mirė 1882 m. “The Origin of Species” jis parašė 1859 m., o “The Descent of Man” — 1871 m. Tad 1959 m. suvažiavime buvo minima ne 100 metų nuo Darwino mirties, o 150 m. nuo jo gimimo ir 100 m. nuo knygos “The Origin of Species” pasirodymo. Dėl to, manau, Jums paaiškės, dėl ko nebuvo minima jo antroji knyga. Gal ji bus minima 1971 metais, kai sueis šimtmetis nuo jos pasirodymo.
Kalbant apie evoliuciją, reikia pasakyti, kad yra neginčijamas faktas, jog pasaulyje vyko ir tebevyksta nuolatinis keitimasis, vystymasis, evoliucija. Bet kokia yra tos evoliucijos apimtis, nėra jau taip lengva įrodyti net ir didžiausiems mokslininkams. Žinoma, įrodymai imami iš to, kas randama žemės kloduose, kas pastebima įvairių gyvūnų kūnuose, bet tų visų davinių nepakanka išsklaidyti evoliucijos teorijos neaiškumams.
Jūs netiksliai išsireiškiate rašydamas, kad tie žemėje rastieji kaulai yra žmogaus ar kito panašaus gyvūno, gyvenusio žemėje milijonus metų prieš Adomą. O iš kurgi Jūs tiksliai žinote, kada Adomas gyveno? Nei mokslininkai, nei teologai to nežino. Iš Šv. Rašto aprašymų ir iš ten paduotų geneologijų yra visiškai neįmanoma apskaičiuoti nei žemės, nei žmogaus senumo. Atrodo, kad jau iš mokslinių tyrinėjimų pakankamai aišku, jog žmogaus gyvenimo metai nematuojami tūkstančiais, bet milijonais. Tad ir pirmasis žmogus, kuris Šv. Rašte yra vadinamas Adomu, gyveno žemėje prieš milijonus metų.
O ar tas pirmasis žmogus buvo tiesioginiai Dievo sutvertas, ar išsivystė evoliucijos būdu iš žemesnės rūšies gyvių, taip pat dar niekas matematišku tikslumu neįrodė. Tur būt, jau nebus nė vieno teologo, kuris galvotų, kad Dievas paėmė molio, nulipdė žmogiuką, įkvėpė jam nemirtingą sielą — ir štai pirmasis žmogus Adomas! Paskui Jis Adomą užmigdė, padarė jam operaciją, išimdamas šonkaulį, padarė iš to šonkaulio moterį, žinoma, įkvėpė ir jai nemirtingą sielą — ir štai pirmoji moteris Ieva! Tokio proceso mes visai nevadintume tvėrimu, nes sutverti reiškia ką nors padaryti iš nieko, o ne iš molio ar šonkaulio! Visagaliui Dievui tokiais lipdymais ir operacijomis visai nebuvo reikalo užsiiminėti. Kai dar nieko nebuvo, kai dar buvo tik Dievas, Jo Visagalybei užteko ištarti “Fiat”, ir prasidėjo pasaulis. Ar jis jau buvo toks didingas, kaip dabar, ar tai buvo tik mažutis atomas ar molekulė, mes tikrai nežinome ir gal niekad šiame gyvenime nežinosime. Bet ar tai jau taip svarbu? Mes žinome, kad viskas yra sutverta Dievo ir kad be Jo nieko nėra sutverta.
Dievas, būdamas visagalis, galėjo tam atomui ar tai molekulei įdiegti tokią galią, kad milijonais metų iš jų išsivystytų įvairios gyvūnų rūšys, kol pagaliau išsivystys toks tobulas kūnas, į kurį Jis įkvėps nemirtingą sielą, ir tas gyvūnas bus pirmasis žmogus. Tad nei Šv. Raštui, nei teologijai neprieštarauja tokios evoliucijos teorijos, kurios pripažįsta Dievą — ko nors tvėrėją iš nieko ir nemirtingos sielos įkvėpėją. Mūsų tikėjimui yra nepriimtinos tik tokios evoliucijos teorijos, kurios sako, kad viskas įvyko savaime, be jokio Dievo, kurio visai nėra.
Bet dėl ko Šv. Rašte pasakojama, kaip Dievas tvėrė žmogų, dėl ko ten minimas molis, šonkaulis ir kitos aplinkybės, kurios, atrodo, nesiderina su evoliucijos teorija? Reikia atsiminti, kad Šv. Raštas yra skirtas ne tik išsimokslinusiam dvidešimtojo amžiaus žmogui, bet visiems visų laikų žmonėms, kurie senovėje buvo toki primityvūs, kad jokiu būdu negalėjo suprasti kokios nors abstraktesnės sąvokos, pvz. ką reiškia tverti, paklusti, nusidėti ir t. t. Jiems reikėjo kalbėti labai konkrečiais, kasdieniškais pavyzdžiais ir vaizdais. Dėl to ir yra kalbama apie molį, šonkaulį, apie medį, nuo kurio negalima skinti vaisių ir pan.
Šie vaizdai buvo suprantami primityviems žmonėms, bet iš jų ir modernusis žmogus gali suprasti dar gilesnę aprašomųjų įvykių prasmę. Kai kas mėgina aiškinti, kad apie molį kalbama dėl to, kad žmogus suprastų savo kūno trapumą. O šonkaulis, gal būt, reiškia tai, kad moteris turi būti šalia vyro.
Kaip mūsų tikėjimo tiesos gali daug padėti mokslui, taip mokslas gali labai daug padėti geriau įsigilinti į Dievo apreikštas tikėjimo tiesas ir į Šv. Rašte aprašytus įvykius. Tad religija ir mokslas nėra priešai, bet geriausi draugai.
Juozas Vaišnys, S. ].
Žr. taip pat: K. Trimakas, S. J., “Pasaulio ir žmogaus kilmės paslaptis” (“L. L.”, 1960, 1 nr., 3 psl.,), dr. P. Celiešius, “Žvilgsnis į modernų Šv. Rašto aiškinimą” (“L. L.”, 1961, 8 nr., 235 psl.) ir K. Trimakas, S. J., “Evoliucija ir Šv. Raštas” (“L. L.”, 1966, 6 nr., 251 psl.).