■ Lynojimas ir daigai
Jaunimo Kongresas buvo taikliai palygintas su "liepos mėnesio staigiu lietumi" (A. Liulevičius, "Aiduose", 1966, 7 nr., 290 psl.). Panašiai būtų galima palyginti Jaunimo Metus su ištęstu lynojimu...
Kongresas staiga užėjo, stipriu įspūdžiu supurtė... ir praūžė. Jaunimo Metai gi, beveik nepastebimai prasidėję, užvaldė visuomenės dėmesį spaudos pranešimais, aukų rinkimu, pokongresiniais įspūdžių aprašymais, vertinimais, kritika... Ir, kaip lynojimas, Jaunimo Metai pasidarė įprasti, priimti, beveik nebepastebimi.
Beveik nebepamatai, kada nustoja lynoti ir kiek primirko žemė. Taip beveik nebepastebim, kada Jaunimo Metai pasibaigia — mūsų dėmesį taip greitai užvaldo kiti dalykai. Ir gal net nepagalvosime ar net nesistengsime suvokti, kokias žymes tie metai paliko.
Užbaigdami Jaunimo Metus, klausiame, kokius patvarius pėdsakus jie paliks tiems, kuriems jie buvo skirti — jaunimui. Ar bent organizuotoji jaunimo veikla pagyvės? Dviprasmį atsakymą mums nurodo du svarbūs faktai: 1) kad buvo visai nesistengta įgyvendinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pasiūlytos Jaunimo Metų mėnesinių temų programos ir 2) kad dabar rimtai siekiama sudaryti jaunimo komitetus prie Lietuvių Bendruomenės visose gyvose lietuvių kolonijose laisvajame pasaulyje.
Kongresan Čikagoje buvo atvykę veiklių jaunuolių iš įvairių kraštų. Iš jų ypač galima tikėtis pasišventusio darbo tokiuose komitetuose vietinei jaunimo veiklai išlaikyti, vystyti ir plėsti.
Liepos audra praūžė... Baigiasi ir ilgiau užtrukęs lynojimas. Žemė sudrėko. Toliau stengiantis bus daigų.
■ Žygis bus ...
Dar ne su visai aiškiu nusistatymu visuomenė sutinka lapkričio vidury spaudoj Moksleivių Ateitininkų Sąjungos skelbiamą žygį pas šventąjį Tėvą prašant jį leisti steigti lietuvių vyskupijas laisvajame pasaulyje.
"Dar vienas žygis?! Ir kam jo? Jau ir taip jų šįmet buvo per daug". "Ir vėl prašys pinigų..." "Gerai, gerai, tegu tik mūsų jaunimas kruta..." "Bet kam jie vieni pradėjo? Negalėjo pasitarti su kitais?!"
Taip ir panašiai prasitariama apie šio žygio paskelbimą. Iš tikrųjų gi nėra tiek svarbu, kas paskelbė, ar jau daug žygių šįmet buvo ir net ar vėl pinigų reikės duoti. Svarbiausia, ar yra iškeltas svarbus ir įgyvendinamas reikalas...
Atrodo, kad taip. Reikalas yra svarbus. Iš patirties žinome, kad mažumomis retai kada pilnai pasirūpinama — deja, net katalikų Bažnyčioje. Savarankišku valdymusi beveik visada daugiau galima atsiekti, negu iš kitų malonės. Tad iškeltasis reikalas yra mums tikrai reikšmingas.
Kitas klausimas, ar tas reikalas vien žygiu įgyvendinamas. Atrodo, kad ne. Be diplomatinių "žygių" toks žygis vargiai ką atsieks. Tad mūsų įtakingieji turi irgi savo uždavinį atlikti. Šiaip toks žygis — jaunimo delegacijos atsilankymas pas popiežių su peticija — atliktų savo paskirtį — popiežiui parodytų mūsų tvirtą norą ir iškeltų reikalą į viešumą.
Tačiau tai nėra vien ateitininkų reikalas. Žygio skelbėjai irgi taip mano, kviesdami visus. Tikimės, kad visi ir prisidės, o ypač skautai, kurie, pavyzdžiui, ir naująjį lietuvių vyskupą Pr. Brazį, M.I.C., pernai labiau už kitus pagerbė savo gausiu dalyvavimu jaunimo ruoštame priėmime Čikagoje.
■ Ar visuomenė pajėgs?
Vienybėje, Naujienose ir Amerikos Lietuvių Balse pasirodė "žinios" apie lietuvių tėvų jėzuitų "kėslus" užgrobti lietuvių namus, Sao Paulo mieste, Brazilijoj. Patiems apšmeižtiesiems tylint, juos ginti išėjo miesto lietuvių visuomenė, sušaukusi visuotinį susirinkimą. Tos susirinkimo rezoliucijos ir tikrų įvykių aprašymas buvo išsiuntinėtas viso pasaulio lietuvių spaudai.
Aplinkraštyje sakoma, kad tėvai jėzuitai "buvo specialiai pakviesti į Sao Paulo lietuvių koloniją lietuviškam - kultūriniam bei religiniam darbui dirbti, o neįsibrovė čia klastingai kieno nors turto užgrobti"; kad jie "gavo Lietuvių Sąjungos Brazilijoje pasiūlymą pasinaudoti lietuvių mokyklų pastatais" ir kad buvo pasirašyta 30 metų sutartis. "Bet nelaimei, naujai išrinkta Sąjungos valdyba pradėjo... tėvus jėzuitus iš tų rūmų krapštyti. Susirinkimas viešai ir griežtai smerkia kelių asmenų sistematingą veiklą prieš lietuvius tėvus jėzuitus... ir išreiškia vilti, kad Sąjunga, gerbdama šį visuomenės nusistatymą,... leis (jiems) ir toliau naudoti... rūmus", nes to pageidauja visuomenė. "Lietuvos ir vietos lietuvių aukomis įgytas turtas (rūmai)... nėra kieno nors monopolis, bet yra visos lietuvių kolonijos turtas.
Šis skaudus epizodas rodo, kaip saujelė valdžios viršūnėse įsitvirtinusių žmonių, užsimaniusių "pavaldyti", o ne bendro gėrio siekti, kenkia visai bendruomenei. Ar juos pajėgs sutvarkyti bendruomenė? Atsakymo tenka dar palaukti.
■ Mišios namuose
Vienas naujų bandymų Bažnyčioje yra Mišios privačiuose namuose, kur jose dalyvauja kunigas, namų šeimininkai ir jų kaimynai. Kam tai? Kaip miestuose, taip ir didelėse parapijose žmonės vienas kito nepažįsta ir lieka svetimi vieni kitiems. Tokios Mišios, anot Lansingo vysk. Aleksandro Zaleskio (jis jas įvedė savo vyskupijoje), padeda dalyviams "pilniau suprasti jų, kaipo Dievo Šeimos narių, ryšį vienas su kitu", o taip pat sukelia Mišių, "kaipo šeimos puotos su Kristumi, artumo dvasią".
■ Doros gairės filmuose
Amerikos Filmų Sąjunga (Motion Picture Association of America) išleido naujas etikos gaires, kurių turės laikytis filmų gamintojai. Tarp kita ko jose sakoma: "Bus rodoma pagarba pagrindinei žmogaus gyvybės vertei. Bus laikomasi nuosaikumo vaizduojant, kaip gyvybė atimama. Blogis, nuodėmė, nusikaltimai, piktadarystės nebus pateisinamos. Bus laikomasi ypatingo nuosaikumo, vaizduojant nusikaltimus ir antisocialius veiksmus, kuriuose dalyvauja ar yra įpinti nepilnamečiai. Nebus rodoma detalizuotų ir ištęstų brutalių, žiaurių veiksmų, fizinio smurto, kankinimų... Nebus rodomas nepadoriai apnuogintas žmogaus kūnas. Neleistini lytiniai santykiai nebus pateisinami. Nebus vaizduojamos lytiškai intymios scenos, laužančios bendrus doros dėsnius... Religija nebus paniekinama. Nebus vartojami žodžiai ar simboliai, niekinantys rasines, religines ar tautines grupes, kad nebūtų keliama neapykanta".
Šios pozityvesnės ir platesnio pobūdžio gairės pakeičia ankstyvesnį kodeksą, kuriame buvo daugiau specifiškų nuostatų, nurodančių, ko privaloma filmuose nerodyti.
JAV vyskupų komiteto filmams pirmininkas arkivysk. J. J. Krol pagyrė šį naują kodeksą, tačiau kartu pareiškė, kad "kai kurie filmų pramonės padaliniai yra užsitarnavę plataus masto nepasitikėjimo... Visgi be piktos valios mes prisimename, kad ir kitos deklaracijos buvo paskelbtos, bet tuoj pat jas paskelbusiųjų ir pamirštos... Todėl, nenorėdami suklaidinti tėvų, kad jie per daug nepasitikėtų nauju kodeksu, mes visgi negalime nusigręžti nuo šioj deklaracijoj padaryto užsiangažavimo. Dėl to tą deklaraciją ir kodeksą priimame kaip iškilmingiausią pažadą šio krašto žmonėms".
■ Seselės prie Mikrofono
Kad kompozitorė sesuo Bernarda pagroja vargonais, tai "suprantama", ypač jei vargonai randasi bažnyčioje. Kad sesuo Mercedes tapo švelnių spalvų derinius drobėje, tai dar "leistina", jei tik neeikvoja dažų "nešventoms" paveikslų temoms... Bet kad seselės viešai pasirodytų scenoje, tai tikrai "neįtikėtina".
Senelių namų statybai Putname paremti Čikagoje suruoštoje vakarienėje Jaunimo Centre sesuo M. Jurgita (Saulaitytė) paskaitė savo lyrinio žodžio kūrybos, o keturios seselės padainuodamos pamokė publiką naujų iš Sibiro atvežtų dainų.
Maloni ir švieži staigmena... Kai kas tik tos vakarienės metu įsitikino, kad Bažnyčia tikrai atsinaujina.