■ Tautinė drausmė
Aukščiausiųjų lietuvių politinių ir visuomeninių veiksnių, VLIKO, ALTO ir PLB, atstovai, susirinkę Clevelande I 22-23 d. aptarti laisvųjų lietuvių bendravimą su okupuotąja Lietuva, tarp kitko pareiškė:
Kadangi "Sovietų Rusija, Lietuvos respubliką laikydama okupuotą ir paverstą Sovietų Rusijos dalimi,... sudaro kliūtį laisviesiems lietuviams normaliai bendrauti su Lietuva" ir, be to, "siekia laisvųjų lietuvių bendravimą su pavergtaisiais savo broliais paversti talkininkavimu okupacijai ir Lietuvos inkorporacijai į Sovietų Rusiją", tai "visų lietuvių yra tautinė pareiga vengti bet kurių veiksmų, kurie galėtų kenkti Lietuvos respublikos tęstinumui ir tiesiog ar netiesiog talkintų okupantui įteisinti savo agresiją prieš Lietuvą... Tautinė drausmė reikalauja, kad tol, kol Sovietų Rusija Lietuvą laikys okupuotą ir paverstą Sovietų Sąjungos dalimi, laisvieji lietuviai ribotųsi privačiu bendravimu".
■ Taikos korpas ir lietuviai
Jaunojo JAV prezidento Kennedžio taikos korpo idėja, prigijusi, plinta toliau. Štai keletas žinių.
Vakarų Vokietijoje, jau 1963 m. įsteigtame taikos korpe priimti tik atskirų sričių specialistai. Atranka labai didelė: iš šimto kandidatų užsienin išvyksta tik vienas.
JAV taikos korpo vadovybė pasisiūlė priimti seminaristus ir jaunus vienuolius, kurie galėtų porą metų pašvęsti kilniam darbui, o taip pat praplėsti savo akiratį.
Veikia ne tik tarptautiniai, bet ir vietiniai taikos korpai. Niujorke ir Hartforde Atgaivinimo Korpo nariai, kurių tarpe yra ir gydytojų, mokytojų, šeimininkių ir net vienas buvęs kalinys, padeda neturtingiems vaikams paruošti pamokas, pataria kaip rinktis profesiją, organizuoja sporto šventes, pagelbsti protiniai atsilikusiems vaikams, senukams ir svetimšaliams suaugusiems. Čikagoje vykdomas CALM projektas: universiteto studentai pašvenčia vieną vakarą savaitėje padėti neturtingiems vaikams paruošti pamokas.
O kaip lietuvių tarpe? Tėvams jėzuitams paprašius, amerikiečių taikos korpo vadovybė leidžia lietuviams jaunuoliams, norintiems padirbėti lietuvių tarpe Pietų Amerikoje, pasinaudoti bendrais parengiamaisiais kursais. Svajonė yra tapusi galimybe. Kada ji taps realybe? Laukiame pirmųjų jaunų savanorių.
■ Jaunos šeimos Čikagoje
Šeimoms kasdien susiduriant su krikščioniško gyvenimo, lietuvybės ugdymo ir kitomis vedybinio santykiavimo bei vaikų auklėjimo problemomis, sveikintinos yra pastangos jas bendrai rišti.
Vienur kitur ima burtis lietuvių šeimų rateliai. Nuo šių metų pradžios ir Čikagoje kas mėnesį antrą sekmadienį susitinka pasitarti jaunų šeimų būrys, talkinamas neseniai iš Europos grįžusio jauno jėzuito G. Sabataičio.
■ Ekumeniniam lauke
— Krikščionių vienybės savaitei sausio 18-25 d. buvo išleistos maldos, patvirtintos JAV katalikų vyskupų ir protestantų bei ortodoksų bažnyčių tarybų.
— Kovo 7 d. spaudoje pasirodys knyga Documentsof Vatican IIsu Bažnyčios Susirinkimo tekstais ir 30 katalikų, protestantų bei ortodoksų teologų komentarais. Knygą redaguoja jėzuitas Walter M. Abbot, o spausdina katalikų ir YMCA spaudos bendrovės (Guild Pressir Association Press).
— Kardinolas Cushingas New Haveno ekumeniniam susirinkimui pasakė: "Mes turime paimti šią ekumeninę dvasią iš mokslininkų ir perkelti į liaudį".
— Jeruzalėje steigiamas naujas ekumeninis institutas. Šį institutą steigia viso pasaulio katalikų universitetų sąjunga. Akademinę instituto tarybą sudaro katalikų, protestantų ir ortodoksų teologų grupė, kurių tarpe yra Congar, Cullman, Outler, MacAfee Brown, Benoit.
— Prancūzijos katalikų, protestantų ir ortodoksų vadai patvirtino bendrą prancūzišką "Tėve Mūsų" maldos tekstą.
— Britanijoje katalikai ir anglikonai tariasi dėl bendro "Tėve Mūsų" ir "Tikiu" vertimo, kuris būtų naudojamas abejų liturginėse apeigose.
■ ... O lietuvių tarpe?
Suminėjus visą eilę ekumeninių žestų ir veiksmų kitose tautose, kyla klausimas: o kaip lietuvių išeivių tarpe?
Pas mus yra dar beveik visiška tyla. Praeity mūsų "bendravimas" (jei taip galima iš viso pavadinti) pasireikšdavo vien minėjimų invokacijų perskaitymu, jei rengėjai rasdavo reikalą pakviesti du dvasiškius — katalikų ir protestantą. Neieškodami priežasčių, tetvirtinsime: mes iki šiol vieni kitus beveik visai ignoravome. Tiesa, netolimoj praeity jau ne iš blogos valios: tik kad vieni ir kiti sukomės savo uždaruose ratuose.
Krikščionių vienybės savaitėje sausio 23 d. Čikagoje mažas lietuvių protestantų ir katalikų būrelis vienbalsiai išreiškė norą, kad pagal Kristaus troškimus jau yra pribrendęs laikas, kaip kitose tautose, taip ir lietuvių visuomenėje skleisti krikščionių vienybės mintį. Nėra bent dabar įmanoma atsiekti visapusiškos vienybės, tačiau bendrauti yra galima ir privalu.
■ Bažnyčios Amerikoje
Šių metų pradžioje Krašto Bažnyčių Taryba (NCC) paskelbė JAV bažnyčių narių statistiką. 1964 m. JAV buvo 250 religinių bendruomenių ir 123,307,000 joms priklausančių krikščionių: protestantų — 68,229,000, katalikų — 45,641,000 ir ortodoksų — 3,166,-715. Nuo 1963 m. per metus krašto žmonių skaičius paaugo 1.5%, ortodoksų — 2.3%, protestantų — 2% ir katalikų 1.7%. Antrojo pasaulinio karo gale bažnyčioms priklausė 50%; dabar gi — 64.4%. Pamaldose reguliariai dalyvauja 44% suaugusiųjų; prieš metus — 45%; prieš dešimts metų — 49%.
Keičia vardą — plečia darbą
JAV katalikų filmų vertinimo įstaiga Krašto Doros Legionas (NationalLegion of Decency)keičia savo pavadinimą į Krašto Katalikų Įstaigą Filmams (National Catholic Office for Motion Pictures).Vardas keičiamas, nes įstaigos darbas išsiplėtė: anksčiau tik klasifikavusi filmus doros atžvilgiu, dabar ji, šalia to, rūpinasi brandinti žiūrovų skonį bei skatinti gerų filmų gamybą.
■ Premija lietuviškajam filmui
Tarptautiniame jaunimo kino filmų festivalyje Kanų mieste, Prancūzijoje, lietuviškajam filmui "Mergaitė ir aidas" pilnametražinių meninių filmų kategorijoje paskirta didžioji premija' (qran pii)"už poetišką požiūrį į pasaulį ir už filmo idėjų, auklėjančių jaunimą, moralinį tyrumą".
Filmo kūrėjas A. Žebriūnas, džiaugdamasis premija, pareiškė: "Kanų prizai brangūs ne tik kiekvienam kinematografistui, bet ir kiekvienai nacionalinei kinematografijai. Džiugu, kad ir lietuviškoji jau laureatų tarpe".
■ Pirkėjų auklėjimas
Ką man pirkti? Kaip pirkti? Kokią įtaką man daro reklamos? Taip ar panašiai savęs klausia išmintingas pirkėjas šiame pirkimo-pardavimo amžiuje.
JAV kai kuriose vidurinėse mokyklose jau įvedami pirkėjų auklėjimo kursai. Amerikos Reklamavimo Federacija ėmė kaltinti tuos kursus vienašališkumu, kad jie "sukelia abejones ir įtarimus dėl šio krašto biznio firmų ir jų reklamavimo sąžiningumo".
Kyla klausimas, ar tas busimųjų ir esamųjų pirkėjų auklėjimas yra tikrai vienašališkas, ar tik atskleidžiąs kai kurių biznio bendrovių nesąžiningumą. Kaip pardavėjai turi teisę teisėtai parduoti prekes, taip ir pirkėjai žinoti, kokias prekes jie perka.