Šiuo metu Katalikų Bažnyčioje nėra kito tokio opaus klausimo, kaip gimimų kontrolė. Bažnyčia pripažįsta tėvams teisę atsakingai ir išmintingai riboti savo vaikų skaičių. Popiežiaus Pijaus XII potvarkiu, negalima šiam ribojimui naudoti dirbtinių priemonių; tad leistinas tik ritmo arba periodinio susilaikymo metodas, vedybiniai nesantykiaujant vaisingų laikotarpių metu. 1964 m. birželio 23 d. popiežius Paulius VI paskelbė, kad jis, pasiremdamas specialistų komisijos studijomis, tuos potvarkius persvarstys ir netrukus paskelbs savo sprendimą.
Laikas bėga, bet dar nieko nėra nutarta. Popiežius delsia, nes nesutaria jojo studijų komisija. Problema yra tikrai painiai komplikuota. Pirma, reikia išsiaiškinti, koks yra reikalas riboti šeimas. Čia statomasdemografinis klausimas: Ar tikrai žmonijai kelia pavojų "sprogstąs" žmonių dauginimasis (population explosion) taip, kad reikia imtis masinio gimimų ribojimo? Antras klausimas liečia Bažnyčios iki šiol leistą gimimų kontrolės būdą: Kadangi kai kurioms poroms yra sunkumų riboti šeimą periodinio susilaikymo metodu, kaip būtų galima tuos sunkumus pašalinti? Trečias klausimas iš medicinos srities: Koks yra piliulių veikimas? Nuo šio klausimo priklauso jųjų vartojimo moralė. Ketvirtas teologinis klausimas: Ar Pijus XII pasisakė prieš piliulių vartojimą neklaidingu autoritetu, t. y. ar iš viso būtų galima jo potvarkius pakeisti? Čia paminėtinas ir kitas teologinis klausimas: Ar vaikų gimdymo sąlygos turi būti išpildytos kiekviename vedybiniame akte, ar užtenka to iki šiol vadinto moterystės "pirminio tikslo" siekti bendrai visame vedybiniame gyvenime taip, kad atskirame vedybiniame veiksme galima būtų siekti vien kito moterystės tikslo — tarpusavės meilės ir jos išraiškos?
ŽMONIJOS DAUGĖJIMAS. Ar žmonija tikrai "sprogstančiai" dauginasi taip, kad kyla maisto trūkumo pavojus ir dėl to reikia sumažinti žmonijos pertekliaus augimą gimimų ribojimu? Atsakymai įvairuoja nuo aliarmuojančios panikos iki šaltakraujo neigimo, nuo siūlymo vartoti visas gimimų kontrolės priemones iki baksnojimo pirštu į neapgyvendintus pasaulio kraštus.
Kai kurių specialistų tvirtinimu, pasaulio gyventojų "sprogimas" yra isteriškai perdėtas, nes žmonija kasmet tepriauga 2-3%. Visgi proporcingai gausėjantis žmonių dauginimasis yra pastebimas, ypač tuose kraštuose, kur jau ir taip yra daug žmonių ir per maža maisto (žr. "L. L." šio nr. str. "Žmonija auga"). Tačiau ar šią problemą galima išrišti vien tik dirbtine gimimų kontrole? Vargiai. Neseniai Jungtinės Tautos nepriėmė pasiūlymo besivystančiuose kraštuose pravesti dirbtinės gimimų kontrolės programas, nes nėra pakankamai davinių spręsti, ar žmonių augimas trukdo ar padeda krašto ekonominiam vystymuisi. Yra ir kitų priemonių apsisaugoti nuo bado. Studijomis paremtų JT Maisto ir Žemdirbystės organizacijos generalini o direktoriaus Senno teigimu, pasaulyje yra pakankamai techninių priemonių išmaitinti žmoniją su jos gausėjančiu prieauglium. Panašiai teigia ir visa eilė kitų specialistų, kaip W. Winkleris iš Vienos universiteto ir Rusijos ekspertas K. M. Molinas, teigiąs, kad jau vien geresniu žemės kultivavimu būtų galima pagaminti maisto 1 bilijonams žmonių (t. y. dvigubai daugiau, negu dabar pasaulyje); panaudojus gi kapitalą— 130 bilijonams, o pakinkius saulės energiją, cheminius išteklius ir kt. — trilijonams. Visgi, nežiūrint ir šių optimistiškiausių tvirtinimų, žmonijos dauginimasis kelia rūpesčių. Jei ir ne visur žmonių prieauglį būtina reguliuoti, tai vienur tikrai reikia, o kitur galima. Jei taip, tai kokiu būdu?
RITMO METODAS. Iki šiol Katalikų Bažnyčios leistas yra tik ritmo arba periodinio susilaikymo būdas. Šis metodas turi nemaža teigiamų savybių; pavyzdžiui, psichiatras dr. C. J. Trimbos rašo: "Viena geriausių priemonių prieš rutiną (vedybiniame santykiavime) kaip tik yra susilaikymas" (ir. jo knygą "Healthy Attitudes Towards Love and Sex"). Metodas taip pat yra labai patikimas (ir. "L. L." šio nr. str. apie ritmo metodą 101 psl.). Pasitaikančias gi problemas neurologistas dr. Levinas taip aiškina: "Ritmo metodas sukelia problemų, bet priklauso nuo pačių vedusiųjų, ar tos problemos bus didelės ar mažos. Porai, kurių vedybos nelaimingos, ritmo metodas gali sukelti didelių problemų, bet tiems, kurių vedybinis gyvenimas yra laimingas, problemos bus tik mažos. Mano paties praktikoj nebuvo jokių išimčių— pastebėjau, kad be jokios išimties su kiekviena pora, žiūrinčia į periodinį susilaikymą kaip į netoleruotiną naštą, buvo kažkas netvarkoj — abu ar bent vienas iš jų nesubrendęs, egocentriškas, savanaudis". Dr. Levinas pataria tokioms poroms nueiti pas terapistą ar vedybų patarėją pasiteirauti, kas yra blogo su jais pačiais. Jis visgi pripažįsta, kad pasitaiko ir laimingai vedusiųjų, kurie gali turėti didelių problemų dėl ritmo metodo: kažkas juos neramina ir kliudo priimti Bažnyčios mokslą. Pagal jį, tokiems reikia ne daktaro, bet dvasios vadovo.
Visgi tenka pripažinti, kad šalia aukščiau suminėtų problemų kai kurioms poroms sunku naudotis ritmo metodu vien dėl labai trumpo nevaisingumo periodo moteryje. Ateityje tikimasi išrasti tokį vaistą, kuris, nepažeisdamas prigimties, prailgintų nevaisingumo periodą.
PILIULĖS medicinos ir teologijos požiūriu. Kadangi leistasis ritmo metodas nėra visiems pakankamai gera priemonė reguliuoti gimimų skaičių, popiežiaus komisija kaip tik kreipia ypatingą dėmesį į neseniai išrastąsias piliules. Dėl jųjų laikinai sterilizuojančio efekto anksčiau katalikų teologai, o vėliau ir popiežius Pijus XII jų vartojimą paskelbė nemoraliu. Tačiau jau yra išrastų nesterilizuojančių, bet tik ovuliaciją atidedančių vaistų.
Kadangi piliulės buvo visai neseniai išrastos ir tik trumpai išbandytos, kyla klausimas, kaip jos paveiks jas vartojančias moteris, jų vaikus ir būsimąsias kartas. Neigiamų simptomų pasitaiko jau ir dabar pas jomis besinaudojančias moteris. Ar tos piliulės nėra pavojingai žalingos ir jau vien dėl tos priežasties neleistinos?
Šalia šių medicinos klausimų yra grynai teologinių problemų. Pijus XII paskelbė, kad yra nemoralu vartoti sterilizuojančias piliules. Ar būtų galima šį jo nutarimą atšaukti? Priklauso nuo to, kaip autoritetingai jis tuo klausimu kalbėjo. Dauguma teologų mano, kad, sprendžiant iš paskelbimo pobūdžio, šis nutarimas tikrai nebuvo paskelbtas neklaidingu autoritetu. Kiti visgi atsako, kad paties paskelbtojo dalyko svarba rodo šį nutarimą esant kaip ir neklaidingu autoritetu paskelbtą. Tačiau argumentuojama prieš, pasiremiant tuo, jog tokiu atveju popiežius Paulius VI nebūtų galėjęs imtis šio reikalo persvarstyti iš naujo.
Šių problemų akivaizdoje popiežiui Pauliui VI yra labai sunku nuspręsti. Apie tai jis pats užsiminė vienam italų žurnalistui pernai spalio mėnesį: "Pasaulis klausia mūsų, ką mes galvojame, ir mes ieškome atsakymo... Mes turime ką nors pasakyti. Bet ką?... Tikrai reikia, kad Dievas mus apšviestų". Paskutiniu metu popiežius padidino komisiją, pakviesdamas keliolika vyskupų. Kai kurių spėjimu, nutarimas bus paskelbtas birželio mėnesį.
Kęstutis Trimakas, S. J