Sekančia ištrauka iš "Tiesos" (1966. II. 17) nenorime vien parodyti, kad okupuotoje Lietuvoje yra žmonių, nemėgstančių būti kritikuojami ir atsikaršijančių už tokią kritiką. Tokių žmonių pasitaiko beveik visur. Šią ištrauką dedame kaipo vieną iš daugelio gyvų pavyzdžių, kaip ten, viršininkams savavaliaujant, yra susidariusios palankios sąlygos tokiam kerštui įgyvendinti. Kerštaujančio vedėjo rusiška pavardė lyg išduoda "didžiojo brolio" letenišką mūsų tautiečių traktavimą, kuriuo jau nebe pirmą kartą nusiskundžiama tenykštėje spaudoje.
SĄLYGOS KERŠTUI UŽ KRITIKĄ
Atrodė, turėjo būti galas intrygoms. Traktorininkas Vincas Čeponis, pasitelkęs į pagalbą liaudies kontrolierius bei spaudą, surado tiesą. Ignalinos gyvulių priėmimo punkto vedėjas M. Sanikovas buvo priverstas kortas atidengti.
— Taip, paprastus ir griežtus papeikimus ir įsakymą —-Čeponį atleisti iš darbo — rašiau už tai, kad jis mane kritikavo, — prisipažino vedėjas.
Mušėsi į krūtinę, atgailaudami, jog aklai palaikė Sanikovą ir visiškai nesigilino į darbininko įrodinėjimus, ir Vilniaus mėsos kombinato vadovai, profsąjungos vietos komiteto pirmininkas A. Čiurikovas ir juriskonsultas V. Urbonaitis. Negražūs, piktos rankos parašyti įsakymai nekalto žmogaus adresu buvo panaikinti.
Bet Vincas Čeponis, pernelyg gerai žinodamas Sanikovo būdą, punkte ilgiau dirbti nepasiliko. Šito ir užteko vedėjui. Jis, patenkinęs Čeponio pareiškimą, maloniai patrynė rankas ir piktą žvilgsnį nukreipė į darbininką Antaną Juodgalvį.
— Ir jis mane kritikavo! — kartą pasakė Sanikovas kolegoms. — Mano veiksmai, mat, rūpi.
Daug svarbių darbų praėjusią vasarą atliko Antanas Juodagalvis. Beveik vienas javus kertamąja nupiovė. O rudenį, kai buvo skirstomos premijos, vienintelis Juodagalvis jos negavo. O papeikimo susilaukė. Punkto vedėjas Sanikovas viešai pasakė:
— Jis liežuvio nemoka už dantų laikyti. Čeponiui pritaria.
Spalio septintąją, kaip ir paprastai, punkto darbuotojai Tverečiuje supirkinėjo gyvulius... Rytojaus dieną punkto vedėjas Sanikovas ne juokais užsipuolė Juodagalvį:
— Kodėl vakar pavogei kiaulę?
— Kaip tai! — nustėro šis.
Tvarte nieko nustatyti nepavyko. Pasirodė, kiaulių esama net daugiau, negu jų buvo priimta pagal dokumentus. Pora bekonų kriuksėjo visiškai nenumeruoti. Ir Sanikovas tą dieną atlyžo. Tačiau sekančią dieną vėl:
— Jeigu nesugrąžinsi kiaulės, iš darbo varysim. Drožk į Tverečių ir be kiaulės negrįžk!
Ką darys žmogus. Įsakymas yra įsakymas. Dvi dienas, pasitelkęs į pagalbą apylinkės milicijos įgaliotinį, nepažįstamus žmones, Juodagalvis pakelėmis ieškojo dingusios kiaulės. Ieškojo, klausinėjo, pakol susirgo. O kai grįžo i punktą, Sanikovas naują giesmę užtraukė:
— Rašyk pasiaiškinimą, kodėl pravaikštas darai?
Juodagalvis ir šiaip, ir taip aiškinasi. Bet vedėjas ir klausyti nenorėjo. Užpyškino griežtą papeikimą už pravaikštą ir įsakė rašyti naują pasiaiškinimą, kodėl pavogė kiaulę.
— Aš su juo vis tiek susitvarkysiu, — neslėpė jis savo tikslo.
Ir susitvarkė. Parašė rūstų įsakymą, kad darbininką Antaną Juodagalvi atleidžia iš darbo už tą pačią tariamą pravaikštą ir nesąžiningumą. Labai keista, bet tokiam įsakymui po pamokos su Vincu Čeponiu, vėl lengva ranka, nesiteikdami pasikalbėti su darbininku, pritarė Vilniaus mėsos kombinato vadovai ir vietos profsąjungos komitetas.
Juodagalvis vėl — į prokuratūrą, į teismą. Po dvidešimties dienų Vilniaus mėsos kombinato vadovai, gavę Ignalinos rajono prokuroro raštą, vėl ėmė muštis į krūtinę, jog ir ši kartą neapsižiūrėjo, aklai patikėjo Sanikovui. Tačiau dabar jie apsidraudė popierėliais. Parašė raštą Sanikovui, kad tučtuojau grąžintų į darbą Juodagalvį ir iš savo kišenės apmokėtų žmogui padarytą nuostoli. Prie viso šito, dėl šventos ramybės, griežtą papeikimą vedėjui parašė. Ką darys Sanikovas? Ogi rašto, kuriame ėjo kalba apie tai, kad už padarytą darbininkui materialinę skriaudą atskaičiuoti iš vedėjo atlyginimo, jis niekam nerodė. Vietoj atlyginimo, jis punkto raštinėje dar pikčiau pasakė:
— Patikėkit manimi, čia nė vienas kritikas nedirbs! Arba aš — arba jie.
— Nesuprantama, kodėl Vilniaus mėsos kombinato vadovai taip nuolaidžiauja Sanikovui?
Tą patį klausimą ir mes keliame.