KAS GALI AUKLĖTI
Paskutiniu laiku mūsų spaudoje dažnai rašoma apie vaikų ir jaunimo auklėjimą. Gerai, kad rašoma; gerai, kad steigiami darželiai, kad tik viskas lietuvybės labui eitų. Tačiau tarp tų raštų yra daug nepraktiškų patarimų ir net kartais juokingų faktų. Maloniai prašau, kad apie jaunimą ir vaikus laikraštyje - žurnale rašytų tėvai ir auklėtojai, o ne tie, kurie šeimos niekad neturėjo ir jos vargų bei rūpeščių nepakėlė. Vienas dalykas yra daug kalbėti, kitas yra gyvenimą išgyventi. Mes tėvai norime, kad ir darželių vedėjai būtų tėvai bei šeimos nariai, o ne viengungiai. Čia nenoriu toliau kalbėti, bet į tai tikrai verta dėmesį atkreipti.
Balys Brazdžionis, Čikaga
Nors šį laišką įdedame, tačiau jo turiniu kiek suabejojame. Patirtis, šeimoj auklėjant savo vaikus, auklė tojui yra tikrai labai naudinga, tačiau ji nėra nei vienintelė, nei absoliučiai būtina sąlyga tapti auklėtoju. Šeima duoda progą, bet ne patį sugebėjimą auklėti. O progų galima rasti ir kitur — organizacijoj, vaikų daržely, ne savo šeimoj ir t.t. Jei p. Balio Brazdžionio teigimas būtų tikslus, tai, rodos, visi tėvai turėtų būti geri auklėtojai ir nei vienas nevedęs geras auklėtojas. O tačiau praktika rodo ką kita: kad kartais tėvai nesugeba auklėti savo vaikų ir kad kartais nevedęs sugeba "prie vaiko prieiti". Pastaruoju atveju gal daugiau kalbama apie išimtis, tačiau ten, kur yra išimčių, negalima visuotinai nei teigti, nei neigti. Tas pats dėsnis taikytinas ne tik auklėjimui, bet ir rašymui kaip auklėti. — Red.
ATITAISYMAS
"L. L." vasario nr. 58 psl., 2 kolonoj, 12 eil. atspausdinta klaidingai: "Tuo tarpu kun. A. Bučinskas iš Australijos rašo". Turėtų būti: "Tuo tarpu A. Bučinskas iš Australijos rašo".
UŽLEIDO VIETĄ
Arso klebonas šv. Jonas Vianney gyvenime visada buvo nuolankus, ir užleisdavo geresnę vietą kam kitam. Tai jis daro irmiręs: paskutiniam "L. L." numery užleido savo vietą šv. Jonui Bosko. (žr. balandžio nr. 164 psl.).