DANGUOLĖ SADŪNAITĖ
IŠ TAVO RANKOS—-
1.
Iš Tavo rankos
išaugo tulpės:—
Dideli, juodi garlaiviai.
Saulės ir salos ---------
ir mūsų mintys -----
iš Tavo rankos --- ---
2.
Kur bestovėtum:—
tarp saulių ir salų,
tarp tulpių ir miražų
jos kyla .
nuolat kalbina Tave --- ---
kaip šiurkščios žolės. --- ---
Danguolė Sadūnaitė-Sealey yra vaizdo - jausmo - nuotaikos poetė. Josios kūrybos pasirodė dviejuose eilėraščių rinkiniuose bei periodinėje spaudoje.
Iliustracijos — Giedrės Žumbakienės.
1.
Sausra.—-
Smiltynai.
Manyje
nė žodžio.
Nuleisk tinklus!
2.
Ai!
ne vieną dainą
auksaburnę pagavau, —
bet, tris.
Ne tris, bet dešimt. —
3.
Įmesk tinklus!
O manyje nė žodžio.
Į šiaurę ir pietus
išplauksiu
burlaiviu—
Į jūrą —
Tavąjį aruodą. —
TU ESI SNIEGE - 1.
Tu esi sniege
ir virš sniego—
Kai esi sniege
kalbi
apie grožį. —
Baltą laukų
žydėjimą--
2.
Pilkąjam
medy
matau Tave
kantrų ir ištikimą—
Naktį
esi pravažiuojantis
traukinys ——
3.
Tu šūktelėji man
per plokščias lygumas—
(tylus atgulus
iš visų pusių) —
paliesdamas namus
jaukumu.
DIENOS
Veista iš Philipo Laikino eilėraščių linkinio "THE WHITSUN WEDDINGS".
Kam yra dienos?
Dienose mes gyvenam.
Jos ateina,
prižadina mus— kas rytas.
Dienos yra duotos
mums, kad būtumėm laimingi.
Kurgi kitur išsiteksime jeigu ne dienose?
A,................
šitam klausimui išspręsti
atskuba gydytojas ir klebonas:
ilguosna paltuosna įsisupę
atlapnoja jie per laukus.