ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Kalbėdami apie jaunimą, galvoje turime gimnazistų amžių. Nors toks apribojimas yra dirbtinis, tačiau reikalingas, kad nepaklydus į lankas. Lytiniais santykiais laikysime tik tokius, kurie yra biologiškai normalūs tarp skirtingos lyties asmenų, taip kad iš šios kategorijos išjungsime tuos santykius, kurie Vakarų kultūroje įeitų į psichinių nukrypimų sritį. Lytiniu pasimetimu laikysime tokį tarplytinį elgesį, kuris kasdieninėje kalboje aptariamas kaip nedoras ar nemoralus, t. y. kertasi su nustatytomis moralės normomis.
DAVINIAI
Lytinis elgesys yra viena iš didelių problemų ne tik jaunuoliui, bet taip pat jo tėvams, mokytojams ir visiems kitiems, besirūpinantiems jo gerove. Kiekvienas jaunuolis išgyvena lytinį brendimą, kuris, nors laipsniškas, ypač paspartėja apie dvyliktuosius metus pas mergaites ir apie keturioliktuosius metus pas vaikinus. Yra davinių, rodančių, kad pas vaikinus lytinė veikla daugiausia pasireiškia apie aštuonioliktuosius metus, kai tuo tarpu pas moteris tik persiritus trisdešimtuosius. Kadangi ši pastaba tinka ir vedusiems, tuo galima bent dalinai išaiškinti, kodėl merginos paprastai yra laikomos doresnėmis.
Kad jaunimo dorovė yra žemame lygyje arba kad doroviniai principai neatsveria lytinio instinkto ir kitų įtakų svarbos, galime spręsti iš sekančių reiškinių. Įvairios studijos parodo, kad lytiškai aktyvių vaikinų lytinio pasireiškimo vidurkis yra apie tris kartus į savaitę. Santykiai su priešingos lyties asmenimis sudaro didžiausią tų pasireiškimų dalį. Merginų lytinio pasireiškimo vidurkis yra tik penktadalis to, kas minėta apie vaikinus. Kiti daviniai rodo, kad iš gimnazijas ką tik baigusių, bet dar nevedusių ar netekėjusių, nuo 45% iki 60% yra turėję lytinius santykius.
Neturime žinių, kaip mūsų lietuviškasis jaunimas prilygtų vietiniams (pvz. amerikiečiams), tačiau atsitiktinė informacija sako, kad nebe visi, kurie dar apie rūteles ir nekaltus dobilėlius dainuoja, tokie tebėra. Visgi norėtume tikėti, kad mūsų jaunimo dorovė yra aukštesniame lygyje, negu amerikiečių vidurkio.
Kaip ten bebūtų, statistika aiškiai rodo, kad lytiniai santykiavimai tarp jaunuolių dažnėja. Tiesa, statistiniai daviniai yra nebūtinai tikslūs, nes juk nevisada žmonės tiesą sako, nors pats melavimas nebūtinai reiškia paneigimą. Kai kurie jaunuoliai sufabrikuoja nebūtas istorijas apie savo lytinį gyvenimą vien tik kitus užimponuoti.
PRIEŽASTYS
Pažvelkime į keletą priežasčių, paveikiančių jaunimo tarplytinius santykius. Čia pat reikia pastebėti, kad būtų netikslu suplakti priežastis su pateisinimu, kaip neretai pasitaiko net profesinėje literatūroje.
Nors patarlė ir sako, kad blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia, bet prabėgomis pirma norėtume "kaltinamąjį'' pirštą kreipti į kai kurias socialinių mokslų išraiškas.
Algirdas Trinkūnas.JAUNIMAS 1965, Nr. 1 (detalė)
Kaip savo laiku Kopernikas ir Darwinas, taip šio šimtmečio pradžioje Freudas kirto į krikščioniškosios tradicijos šaknis. Grubiai kalbant, Kopernikas žmogų išstūmė iš visatos centro, Darwinas tą žmogų sugyvulino, o Freudas tam žmogiškam gyvuliui atėmė laisvą valią. Galima teigti, kad pastarojo ypatingas lytinio prado žmoguje pabrėžimas turėjo didelės neigiamos įtakos šių laikų žmonių moralei. Jei pereito šimtmečio gale lytinis pradas buvo beveik paneigtas, tai šio šimtmečio viduryje jis yra pervertinamas. Freudo teorijos ir išvedžiojimai turėjo daug įtakos tiesiant gaires vaikų auklėjimui, psichiatriniam gydymui, pedagoginei teorijai ir praktikai, literatūrai ir t.t. Jo teorijų priedangstėje buvo puoselėjama mintis, kad vaikų psichinei sveikatai yra kenksminga moraliniais varžtais ir disciplina juos apvaldyti ir formuoti. Šio krašto pedagoginė sistema irgi persirgo panašiu galvojimu. Tik ne taip jau seniai susigaudyta, kas atsitiko, ir dabar bandoma apie tai tylomis apeiti.
Nors ir nepretenduojant visas priežastis išvardinti, reikia būtinai paminėti įvairią dorovei kenksmingą literatūrą, filmus, reklamas bei kasdieninę spaudą. Detalus intymių santykių pristatymas— o tai kartojasi kasdien — ne tik atbukina jautrią ir imlią jaunuolio dvasią, bet tuo pačiu provokuoja visa asmeniškai patirti. Tam susidaro natūrali galimybė, kai jaunuoliai pradeda poruotis. Kaip žinome, yra didelė mada poruotis, kas paprastai laikoma įvykusiu faktu tarp trečio ir šešto pasimatymo su tuo pačiu asmeniu. Nors poravimasis automatiškai nereiškia vedybų, tačiau nevienas jaunuolis tokiu lūkesčiu gyvena. Šiame krašte 1959 m. vedančio vaikino amžiaus vidurkis buvo 23 metai, o ištekančios merginos —- 20. Daugiau merginų ištekėjo būdamos aštuoniolikos metų, negu bet kurio kito amžiaus.
Priimta sakyti, kad poravimasis turi tam tikrą saugumo elementą. Pagal ritualistinio poravimosi taisykles abi pusės sutinka, kad neskirs pasimatymų su niekuo kitu. Tuo garantuojamas partneris įvairioms pramogoms, kaip šokiams, gegužinėms, išvykoms ir t. t. įdomu pastebėti, kad šių laikų jaunuolių poravimasis (retenybė prieš keturiasdešimts metų) yra labai panašus šio krašto kaimiečių poravimuisi pereito šimtmečio gale. Nors šių dienų poravimąsi automatiškai neseka lytinis glamonėjimasis ar santykiavimas, tačiau ilgiau beužsitęsiantis draugavimas retai teišvengia lytinio eksperimentavimo, nejučiomis išsivystančio į lytinius santykius.
Nors šiame krašte "meilė" ir yra nuolatos peršama prekė, tačiau ne visi į ją vienodai reaguoja. Vieni jaunuoliai įsimyli staiga ir tarsi pasiduoda likimui, kai tuo tarpu kiti išlaiko tam tikrą pusiausvyrą ir išmintingai nukelia vedybas iki vėlesnio laiko.
Peržvelgus atitinkamą literatūrą, galima pasiūlyti sekančius apibendrinimus. Jaunuoliai, kurie save laiko įsimylėjusiais, aktyviai atmeta savo tėvus. Atsitolinę nuo tėvų, jie prisiriša prie priešingos lyties asmens, kad galėtų patenkinti susidariusį emocinį alkį ir parodyti tėvams, kad jie jau nebėra tokie svarbūs jų emociniam gyvenimui.
Antra vertus, jaunuolis, kuris yra išvystęs darnų ir sveikai artimą emocinį ryšį su savo tėvais, ne tiek intensyviai įsipainioja į meilės verpetus. Ankstyvi įsimylėjimai dažnai veda į ankstyvas vedybas. Daviniai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp ankstyvo įsimylėjimo, ankstyvo susiporavimo ir ankstyvų vedybų. Vienos Kalifornijos valstybėje atliktos masinės studijos daviniai parodo, kad 90% su viršum visų gimnazijų turėjo bent po vienerias gimnazistų vedybas. Vien toje valstybėje vienerių metų bėgyje daugiau kaip aštuoni tūkstančiai merginų ir daugiau kaip aštuoni šimtai vaikinų perėjo moterystės luoman dar lankydami gimnazijas.
Yra pastebėta, kad jaunuoliai su žemais siekiais ir su menkavertiškumo tendencijomis anksčiau įsimyli ir turi didesnį patraukimą vestis. Jiems vedybos dažnai reiškia pabėgimą iš mažai žadančios kasdienybės. Taipgi yra patirta, kad anksti ištekančios merginos yra daugiau socialiniai nepritampančios, silpnai mokiusios ir retai galvojusios apie tolimesnį mokslą ar kokį amatą. Vaikinai, kurie veda prieš devynioliktuosius metus, irgi yra charakterizuojami kaip turį sunkumų pritapti, blogai mokęsi ir anksti metę mokyklą.7 universitetus eisiantieji, dar gimnazijoje būdami, rečiau poruojasi kaip jų bendramečiai. Įsimylėjimas kartais atrodo kaip paskutinis šiaudas tiems, kurie jaučia, kad visos kitos galimybių durys jiems yra uždarytos. Jaunuoliai, besiruošią stoti universitetan ir jį baigti, turi atramos tašką ir randa savo tapatybę savo mokslo siekiuose taip, kad jie mažiau tokio atramos taško siekia įsimylėdami. Tapatybės suradimas yra svarbus faktorius bet kieno gyvenime. Tik tuomet, kada jaunuolis jaučia savo tapatybės stiprumą, jis gali brandinti intymumą su kitais, kurie ilgainiui laiduoja jo visapusišką asmeninį subrendimą.
Jaunuoliui augant tokioje aplinkoje, kur nuolatos yra perdedama meilė ir lytis, susidaro vaizdas, kad įsimylėjimas ir vedybos yra raktas į subrendimą ir suaugusių pasaulį. Jam ieškant savo tapatybės, priešingos lyties asmuo pasirodo kaip aiškus atsakymas. Toks savyje nešioja iliuziją, kad lytinis santykiavimas sustiprina vyriškumo ar moteriškumo pajautimą. Trokšdamas kuo nors tapti, jis per greitai tampa vyru (o ji— žmona), tam, kad lengvai atsakytų į klausimą: "Kas aš esu?"
Nors lytinis patraukimas ir yra stiprus savyje, tačiau nevisada jis esti svariausiu akstinu, vedančiu į lytinį santykiavimą. Spaudimas prisitaikyti prie grupės normų kartais būna taip pat labai stipriu varikliu. Jaunuoliui, aktyviai ieškančiam tapatybės ir manančiam, kad ji jaurasta priklausant grupei, dažnai iškyla stiprus konfliktas tarp jo turimų moralinių vertybių ir troškimo išlaikyti savo trapią tapatybę. Iškilus reikalui arba prisitaikyti prie grupės normų, tuo užtikrinant didesnį grupės pripažinimą, arba išlikti ištikimu turimiems principams, principai dažnai pralaimi.
Kiti lytiškai pasantykiauja, gal bandydami sukurti niekada nepajustą ar neturėtą tėvų meilę ir nepatirtą fizinį kontaktą, kuris taip svarbus kūdikiams. Dar kitiems lytinis santykiavimas išplaukia iš nesugebėjimo savęs suvaldyti. Pastarieji turi sunkumų su bet kokiu palūkėjimu. Jie jau nuo mažens yra įpratę gauti viską, ko norėjo ir kada norėjo. Priešingos lyties asmuo jiems tėra tik objektas, turįs atitinkamus lytinius organus. Šalia jau minėtų priežasčių reikia paminėti ir žingeidumą, t. y., geismą patirti naujus pergyvenimus.
IŠVADOS
Kaip jau buvo užsiminta, jaunimo lytinis elgesys yra ir visuomenės problema. Nereikia pamiršti, kad lytinis pasireiškimas tebėra saistomas įvairių įstatymų, tradicijų ir dorovės principų, kuriuos visuomenė rado reikalo nustatyti. Į visapusiško dvasinio-socialinio darnumo sąvoką įeina asmeninis visuomenės nustatytų gairių persiėmimas. Nustatytų gairių paneigimas ar atmetimas neretai iššaukia stiprius asmeninius konfliktus, tuo žalojant asmens našumą. Statistiniai daviniai neturėtų būti laikomi sektinu pavyzdžiu. Šių laikų jaunuoliai, kurie nevaržomi bendrauja, daugiau negu bet kada anksčiau yra reikalingi asmeninių gairių, kurios jiems padėtų įvertinti savo jausmus ir dvejones. Vienas iš labiausiai jaunuolius interesuojančių klausimų sukasi apie meilę, jos atpažinimą ir prideramą išreiškimą. Tikras vargas, kad šie klausimai kaip tik dažnai yra tie patys, kuriais tėvai nedrįsta kartu su savo vaikais išsikalbėti. Rodos, prisibijoma, kad jaunuolis dar nėra tam pakankamai priaugęs ir subrendęs. Deja, pakartotini apklausinėjimai parodo, kad didelė dauguma jaunuolių spėja save "apšviesti" iš draugų, spaudos ar asmeninio patyrimo, nors ir kaip tamsus ir subanalintas tas "apsišvietimas" būtų. Tėvai tesudaro tik nežymų apšvietos šaltinių nuošimtį. Mums rodytųsi, kad geriau būtų jaunuolį deramai su šiais klausimais supažindinti kad ir metus per anksti, negu valandą per vėlai.
Redakcijos pastaba:"L. L." balandžio numery pasirodžiusio Romualdo Kriaučiūno straipsnio antroji dalis bus atspausdinta birželio numeryje.