Algirdas Trinkūnas. JAUNIMAS 1965, Nr. 3.
VISAIS LAIKAIS meilė ir lytis žmogui teikė daug egzaltacijos, bet taip pat— jam jas iškreipus — gal nė kiek nemažiau vargo. Tos galios, rodos, visada veikė kaip ugnis — žmogų, jo jausmus šildydamos, kaitindamos, bet kartu, kai nekontroliuojamos, degindamos iki nebepakeliamo skausmo. Daug egzaltacijos, bet ir daug vargo jos tebeteikia ir šiandien — šaindien gal dar daugiau, nes dabar labiau negu bet kada į jas žmogus yra sudėjęs didelę savo laimės dalį, o kartais net visą likimą.
Po karalienės Viktorijos laikais paplitusio puritonizmo mestasi į kitą kraštutinumą: išpopuliarintų Freudo idėjų, reklamų ir bendrai atsipalaidavusios visuomenės įtakoje lytis tapo vis daugiau išvilkta į viešumą— be gėdos, bet ir be pagarbos; nustojusi varžtų, bet ir neatgaunanti laisvės. Atsirado naują "lyties revoliuciją" skelbiančiųjų "pranašų"; tik daugeliu atžvilgiu tos revoliucijos idėjos dvelkė jau nuo amžių senu Adomo ir Ievos vaikų aistringumu.
Visgi neneigtina, kad yra teisu persvarstyti požiūrį į lytį. Anksčiau Vakarų pasaulį buvo apėmęs manicheizmo slogutis, kūną sutapatinąs su blogio versme, o lytį su nuodėme. Labai apgailėtina, kad tos mintys buvo skleidžiamos net krikščionybės vardu, nors iš tikro pačioj krikščionybėj tam pagrindo nebuvo. Krikščioniškoji mintis baigė tuo slogučiu atsikratyti (pvz. žr. Vatikano II Suvažiavimo pastoracinės konstitucijos "Bažnyčia Moderniajame Pasaulyje" mintis apie lytį ir šeimą; "L. L.", kovas, 111 psl.), nors jo pasėkų dar negalima taip greitai panaikinti.
Šiuo metu Vakarų pasaulio kraštų (tuo pačiu ir juose gyvenančiųjų lietuvių) plačiąją visuomenę,o ypač jaunimą, veikia dezorientuojanti įtaka, kurios priežastis (bent JAV) išskaičiuoja sociologas E. Burgess savo knygoje "Sexual Behavior in American Society" 26-27 psl.: 1) įvairios skirtingų kultūrų grupės turi skirtingą, o kartais net priešingą pažiūrą į lytį, 2) pereinama iš puritoniškos laikysenos į atviresnį lyties priėmimą ir 3) masinių komunikacijų priemonės lyties temas traktuoja palaidžiau. Dėl šių priežasčių visuomenė, o ypač jaunimas, dezorientuojasi ir lengviau pasimeta.
Tad šiuo metu labai svarbu susidaryti balansuotą, žmogišką ir krikščionišką žvilgsnį į meilę ir lytį. Nuo to didele dalimi priklauso pavienių asmenų, jaunimo, šeimų ir ateisiančių kartų laimė ir gerovė.Šio "L. L." numerio specialiais straipsniais tikimės lietuvių visuomenei bent maža dalimi palengvinti susidaryti teisingą krikščionišką žvilgsnį. Svarstysime, kokia yra dabartinė jaunimo padėtis ir kokios jos psichologinės priežastys (182 psl.), ar galima pasitikėti plačiai išpopuliarinta Kinsey studija apie žmonių lytinį elgesį JAV (185 psl.), kokį sapną mums siūlo reklamos (186 psl.), ką propaguoja ir kaip meluoja lytinę revoliuciją skelbiąs "Playboy" žurnalas (187 psl.), kam yra priešvedybinis laikas (191 psl.), koks yra pozityvus auklėjimas šioje srityje (194 psl.) ir kas tėvams sakytina mažiems vaikams (214 psl.).
Tikimės, kad iš šių rašinių skaitytojams išryškės žmogiška ir krikščioniška pažiūra: lyties negalima nei paniekinti, nei pervertinti. Negalima paniekinti, nes ji yra žmogiška. Negalima pervertinti, nes ji yra tik dalis. Kaipo žmogiškąją dalį, visi— tiek vedusieji, tiek ne — turime branginti. Tačiau naudotis ja gali tik tie, kurie rišasi vedybomis, pastovia konkretizuotos meilės forma, ir savo meilei kūnu išreikšti, ir naujai gyvybei iššaukti. Tik tokia laikysena palenks tas ugningas meilės ir lyties galias esamoms ir ateinančioms kartoms suteikti ne vargo, bet patvaraus ir tobulinančio džiaugsmo.
Kęstutis Trimakas, S. J.