Visapusiškas vyro ir žmonos subrendimas yra būtinas tam, kad vedusieji pajėgtų vienas prie kito prisiderinti. Juo aukštesnis subrendimo laipsnis, tuo daugiau galimybių laimingoms vedyboms.
Štai šeši pagrindiniai subrendimo pažymiai, galioja įvairiems atvejams:
1. Sugebėjimas laisvai, be vaikiškų rezervacijų, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
2. Savivalda, be kurios žmogus negalės būti ir atsakomingas, nes nepajėgs prisiversti atlikti įsipareigotų uždavinių.
3. Emocinis suaugimas. Emociniai vaikiškas žmogus, vaikiškai reaguoja į įvairius gyvenimo sunkumus.
4. Jautrumas visuomenės reikalavimams. Nepaisąs visuomenės, nepajėgs gerai tvarkyti ir kasdieninių savo šeimos reikalų.
5. Vis augantis žmogaus individualumas. Jei jo nėra, taikymasis prie kaimynų gali pasiekti kraštutinių proporcijų.
6. Žmogaus asmeninė pilnuma (integrity), kurią sudaro jo sąžiningumas, teisingumas ir ištikimybė. Ji įtaigoja pasitikėjimą vieno kitu ir yra kertiniu laimingų vedybų akmeniu.
Ir štai keletas vedybinei darnai reikalingų subrendimo pažymių:
1. Sugebėjimas pilnutiniai suprasti ir priimti savo rolę šeimoje — vyro, ar moters. To nepajėgiančios padaryti moterys pasimeta tarp žmonos ir motinos rolių, o vyrai apleidžia vyro ir tėvo atsakomybę. Natūralaus vaidmens prisiėmimas svarbus kūrybingų lytinių santykių išvystymui. Kai vyro ir moters rolės susikeičia, būna sunku pasiekti tobulą lytinį susiderinimą.
2. Noras ir sugebėjimas suprasti priešingos lyties psichologiją. Šalia specifiniai lytinius santykius liečiančių psichologinių reikmių vyras pvz. turi suprasti, jog jo žmonai būtinai reikalingas bendravimas. Jai neužtenka pasikalbėti su vaikais ir kaimynėmis. Jos pirminis troškimas yra pasidalinti savo jausmais, mintimis ir pergyvenimais su juo pačiu.
Žmona turi suprasti, jog jos vyras turi dvi meiles — savo šeimai ir savo profesijai. Bendra laimė reikalauja, kad ji nepavydėtų vyrui jo profesinių užsiėmimų. Vyras yra įpareigotas atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp šeimos ir profesijos.
3. Subrendę vedybų partneriai pripažįsta vyro-žmonos santykiams pirmenybę, o tė-vų-vaikų santykiai lieka antroje vietoje. Nei vyras, nei žmona neturi atsikreipti į valkus savo jausmų patenkinimui. Tą patenkinimą turi rasti vyro-žmonos santykiuose.
PAGARBA KITAI LYČIAI
Ką turėtų tėvai specifiniai daryti, kad jų vaikai įgytų sveikas pažiūras ir pagarbą priešingos lyties asmenims? Pirmiausiai yra nepaprastai svarbu, kad jaunuoliai savo brendimo amžiuje patirtų daug dėmesio iš priešingosios lyties tėvų. Tur būt, pats patikimiausias reiškinys, nurodantis jaunuolio lytinį-moralinį brendimą, yra toji tarplytinė pagarba, kurią parodo viena generacija kitai. Jaunuolis, kuris jaučia nuoširdžią pagarbą savo motinos moteriškumui, rodo, jog jis bus pajėgus pagarbiai elgtis ir su savo draugėmis, sužieduotine ir žmona. Mergina, kuri sugeba gerbti savo tėvą ne tik už jo tėvystę, bet ir už jo vyriškumą, mokės gerbti ir savo draugus, sužieduotinį, vyrą.
Jei toji draugystė tarp jaunuolių ir tėvų laiku neįvyks, gali atsitikti taip, kad vėliau motina savo sūnuje tebemylės mažą berniuką, o nenorės jame pamatyti subrendusio vyro. Tėvas tebematys savo dukteryje mergytę, bet neleis sau nei pagalvoti, jog ji jau moteris.
Paruošė Gintarė Ivaškienė