KĘSTUTIS GAIDŽIŪNAS

Vienišas lapas
krenta,
plaukia vėju,
keliauja laiku
i rytojų
tūkstančiu aušru.

Vienišas lapas
skelbia
dovaną vakarykščio palikimo
pamirštų, neskaičiuotų lapų,
kurie buvo . . .
            siluetas,
           krentąs
           šešėlyje
           būsimų medžių.