DANGUOLĖ SADŪNAITĖ
Šviesia srove,
kaip medis
atsistojai tarp mūsų.
Slėpingasai,
Vieninteli........
Tavo ūksmė
laimina mus:...
(it žėrintis
žalias
povų šokis) ...
užlaiko
Tremtyje.......
Medi,
o juk vieną naktį
nugriausi mus,
nusineši -
kartu su savim.