DANGUOLĖ SADŪNAITĖ

Šviesia srove,
kaip medis
atsistojai tarp mūsų.

Slėpingasai,
Vieninteli.
.......

Tavo ūksmė
laimina mus:
...
(it žėrintis
žalias
povų šokis) ...
užlaiko
Tremtyje.
......

Medi,
o juk vieną naktį
nugriausi mus,
nusineši -
kartu su savim.