Danguolė Sadūnaitė
APSILANKYMAS CAPE COD RUGPJŪČIO MĖNESĮ
Ir kai pamačiau
tą paslaptingą sodą jūros,
besidalinantį dovanomis
su paslaptingu sodu dangaus . . .
nieko daugiau nenorėjau matyti
tą rytą.
KARŠČIAVIMASIS LIETUMI
Ir jeigu būčiau norėjusi
vaikščioti saule, laukuose?
— — — — — —
Tiktai tavo sausra verčia mane
išsitiesti— upe;
karščiuotis,
visą dieną karščiuotis lietumi.
Ir kaip išgirsiu tave,
sakyk, kaip išgirsiu -—
anksti rytą, vasara,
paukščių čiulbėjime?
Kaip matysiu,
dienai skylant į violetinį vakarą?
* * *
Toks jau yra mano gyvenimas . . .
tai Vėjo žaidimas su smėliu.
Tu— Vėjas.
Aš — smėlio baltas grūdelis,
Viešpatie!
Ir jokia užtvara, jokia siena,
kurią mes, žmonės, vadiname mirtimi,
negali juk šio žaidimo nutraukti.
* * *
Žerdama ant manęs,
kaip lietų,
savo auksinę šviesą:
žemės vieškelyje
įsišaknijusi,
forsythia žydi. . .
pietų vėjui pučiant.
Vladas Šlaitas
DAUGIAU NEGU POEZIJA
Kad negalėčiau niekur pabėgti,
metalinis stiklo gobtuvas mane laiko
užvožęs prie žemės paviršiaus.
Galiu lakstyti.
Bet tiktai tiek,
kiek leidžia gyvenimo siūlas.
Metams bėgant,
gyvenimo siūlas eina trumpyn.
Atėjus laikui,
laikas paliks mano liemenį vėjo, lietaus
ir rudens malonei.
Tai agnostiko kelias.
Štai kodėl reikia kasdieną prašyti malonės,
nes be Dievo malonės gyvenimas veda
į mirti.
Tai didaktiškas
ir,
kasdieniškai šnekant,
visai neraliuotas eilėraštis.
Bet gyvenimas tūkstantį kartų gražesnis
už patį gražiausią eilėraštį
ir už pačią gražiausią poeziją.
Aleliuja ir Amen.