Paruosė GEDIMINAS VAKARIS
ŽIEMA LIETUVOJE
Virš proskynos sidabruotomis arkomis nuo sniego naštos palinko beržai, lyg stygos įsirėžę į balzganą dangų pušys. O žemčiūgai kone visai užsnigti. Kadagiai panašūs į fantastinius šaltakailius žvėris, nežinia, iš kur atklydusius į žiemos mišką. Net ir senas pakelės kelmas prisidengė sniego kepure, virto lyg kažkokia paslaptinga būtybe.
O nuostabiausiai atrodo eglaitės. Nuo jų, sniegu apkritusių, spinduliuoja švelniai mirganti žiemos šviesa. Rodos, dar kiek ir atgis pasaka, pro snieguotas šakas pasimatys Raudonkepuraitė, ateis našlaitėlė, viduržiemio pamotės išvaryta parinkti žemuogių. Ta maža, atokiau stovinti eglaitė — ar tik ne gulbė, sparnus išskėtusi? Ko gero, ims ir suplasnos, nuskris brolelių ieškoti.
Anapus miško dunksančio eglyno spindinčios piramidės pakylėja akiratį. Gal ten ne eglaitės, o remiasi padangėn kuorai baltaliemenės pilies, kur gyvena burtininkas, ledo karste miega užburtoji nuotaka.
Pasakiškas žiemos miškas. Atsidūręs jame, kartais jau nežinai, kur baigiasi tikrovė ir prasideda pasaka. Ir realybė, ir svaja, ir pasaka. Fantazija susilieja į baltą tylą, sniegynų blizgesį.
Bet žiema atnešė ir daug netikėtumų. Gilus sniegas ir žvarbus lietus, viesulais nusiritę vėjai ir spiginantys šalčiai sukėlė žmonėms daug sunkumų ir net nelaimių.
Užpustyti laukai ir miškai. Po giliu apledėjusiu sniego patalu slepiasi keliai ir takeliai. Sunku žvėrims ir paukščiams susirasti maisto. Sekliuose ežeruose gresia dusimas žuvims.
LIETUVOJE DAUG SNIEGO
"Tiesoje” miško darbuotojas A. Milkus rašo: "Jau ilgus metus dirbu miškininku, bet šitiek sniego dar nebuvo. Geras pusmetris užklojęs žemę. O kur pripustyta — kalnai. Pusnis dar galima įveikti, bet blogiausia, kad žemė visiškai neįšalusi. Po sniegu vanduo. Kelius galima prasivalyti, bet jais važiuojant mašinos nuklimsta.
Po pirmos pūgos Vilniuje daug kur nebuvo galima įsibrauti į troleibusą ar autobusą. Žmonės ėjo pėsti į darbą. Į krautuves nebuvo atvežta maisto. Ne visi respublikos keliai ir miestų gatvės buvo greitai nuvalytos. Sniegas kai kur buvo valomas faneriniais kastuvais, kuriuos jau ir be sniego sunku pakelti. Kotai greitai nulūžta. Šluotos tuojau pat išyra. Tai buvo tikras vargas. Gatvėse žmonės griuvinėjo, o gydytojai nespėjo siūti žaizdų, gipsuoti kojų ir rankų”.
Mažai kas prisimena tokią pūgą, kuri Lietuvoje siautė sausio pradžioje. Ši žiema išbandė darbo žmonių kantrybę. "Tiesoje” daug kas pasakoja savo nuotykius. Vienus žmones pūga užklupo kelyje prie Vilkijos. Negalima buvo pravažiuoti pro pusnis. Buvo labai šalta, kad net veidai apledėjo. Reikėjo pasibelsti į pirmos trobos duris. Žmonės priėmė nuoširdžiai. Pavaišino karšta kava, kai tuo tarpu už langų švilpė vėjas ir pūga galando dantis. Tą vakarą, ir vėliau ištisas dvi paras, šie namai glaudė ir vaišino devyniolika žmonių.
Autobusas iš Druskininkų išvažiavo į Klaipėdą. Kelyje užklupo audra. Kelias apmirė, bet autobusas metras po metro vis dar stūmėsi į priekį. Likus keliems kilometrams iki Laukuvos, autobusas sustojo. Vėjas visiškai užvertė pusnimis. Sustojus autobusui, žmones šildė dar tebeveikiantis motoras. Po paros pasibaigė kuras, o pūga nerimo. Autobuse pasidarė šalta. Vyrai pas pakelės gyventojus išvedžiojo moteris ir vaikus.
Vilniaus gatvėmis slinko daug mašinų. Žmonės kėlė rankas, bet labai mažai durų atsidarydavo.
ŽMONĖS DŽIAUGIASI ŠEŠKINIŲ GYVENVIETE
Gražus ir naujas Šeškinių gyvenamasis rajonas. Daugiaaukščiai namai dangų remia. Dar neošia medžiai, gėlės nežydi, bet ir tai netrukus bus. Žmonės skundžiasi, kad gyventi šiuose daugiaaukščiuose nelabai linksma. Naujas rajonas, ir paprastai daug jaunų žmonių jame gyvena. Reikia išeiti su dviem ar trim mažyliais apsipirkti. Sugrįžti su pirkiniais, o keltuvas nebeveikia. Du -trys mažyliai, krepšys, vežimas... keliauti reikia į aštuntą aukštą. Per visą dieną keltuvas dirba tik vieną ar dvi valandas, o kai kuriomis dienomis visai nedirba. Štai koks gražus gyvenimas gražiame Šeškinių rajone.
KELMĖS RAJONE
Sunkumai nugalimi tik susitelkus. Lapkričio pabaigoje per rajoną prasiautė vėtra, padarydama daug nuostolių. Išvertė daugiau kaip 900 aukštos įtampos elektros stulpų. Daug nulaužė medžių ir apgadino pastatus. Vos baigus sutvarkyti padarytus nuostolius, pūga užvertė beveik visus kelius. Sutrukdė darbus. Gyventojai, vadovaujami tam tikslui sudarytos pagalbos, greit grąžino gyvenimą į normalias vėžes.
KRAŠTOTYRA
Lietuvos kraštotyrininkai pernai surengė daugiau kaip septyniasdešimt išvykų. Jose surinkta daug vertingos istorinės, etnografinės kalbinės ir kitokios medžiagos. Visa surinktoji medžiaga perduota vietos muziejams bei kitoms mokslo įstaigoms. Per išvykas rasta daugiau kaip 700 vertingų eksponatų. Vien Kretingos muziejui atiduota 550 istorijos ir etnografijos eksponatų. Apie penkiolika tūkstančių vietovardžių, per dešimt tūkstančių leksikos vienetų perduota Lietuvių kalbos ir literatūros institutui.
Telšių kraštotyrininkai surengė metraščių parodą. Geriausiu darbu jau antrą kartą pripažintas Anulėnų paukštininkystės tarybinio ūkio metraštis.
Gelvonių vidurinės mokyklos mokytoja A. Stackienė yra paruošusi darbą "Apie Gelvonių apylinkės etnografiją”. V. Lučiūnaitė kaupia medžiagą apie A. Baranauską. Jis 1848-49 m. yra gyvenęs Gelvonyse.
* Vilniuje "Lelijos” siuvimo gamybinis susivieniiimas per dieną pirkėjams patiekia vidutiniškai po 700 šiltų paltų.
* Dvylika dienų truko nuotaikinga Švenčionių dainų ir šokių ansamblio koncertinė turistinė kelionė po Čekoslovakiją.
* Viena Vilniaus Lazdynų mikrajono gyventoja sausio mėn. sulaukė šimto metų amžiaus. Ji sako, kad gyvenimas yra stebuklas, pasaka ir laimė.
* Panevėžyje priešais J. Balčikonio vidurinę mokyklą pastatytas joje dirbusios Gabrielės Petkevičaitės - Bitės biustas, iškaltas skulptoriaus Bernardo Bučio. Taip pat mokyklą papuošė atsiminimų lenta skulptoriaus Juozo Zikaro atminimui. Ją sukūrė panevėžietis dailininkas V. Tallat-Kelpša ir architektė L. Andriuškevičienė.
* Per pastaruosius 20 metų Lietuvos miestuose gyventojų skaičius padvigubėjo. Vilniuje gyventojų skaičius pokario metais padidėjo daugiau kaip keturis kartus. Numatoma, kad Vilniaus gyventojų skaičius šimtmečio pabaigoje pasieks septynis šimtus tūkstančių.
* Pabaltijo respublikų tapybos trienalė, veikianti Dailės parodų rūmuose Vilniuje, jau penktoji. Joje lietuvių, latvių ir estų dailininkai parodo reikšmingiausius savo darbus, sukurtus per pastaruosius trejus metus. Visų trijų respublikų tapytojų kūryboje yra nemaža bendrų ypatumų.
* Lietuvos žurnalistų sąjungai priklauso daugiau kaip tūkstantis du šimtai sąjungos narių. Prie žurnalistų priskiriami taip pat respublikinių laikraščių ir žurnalų, miestų, rajonų ir daugiatiražinių laikraščių redaktoriai, televizijos, radijo, Eltos ir leidyklą darbuotojai, centrinių leidinių korespondentai, kūrybinių sąjungų atstovai. Sausio pradžioje įvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos šeštasis suvažiavimas.
KIEK LIETUVOJE GYVENTOJŲ?
Lietuvoje 1982 m. sausio mėn, pirmą dieną gyventojų buvo trys milijonai ir keturi šimtai septyniasdešimt du tūkstančiai. Tūkstančiui vyrų tenka tūkstantis šimtas dvidešimt trys moterys. Lietuvoje kasdiena vidutiniškai gimsta šimtas keturiasdešimt keturi kūdikiai. Berniukų gimsta keliais procentais daugiau negu mergaičių. Gamta elgiasi taip, kad pirmaisiais mėnesiais, kol kūdikis dar neišvydęs pasaulio, berniukų žūva du-tris kartus daugiau negu mergaičių.
KELIONĖS
Šiandien Lietuvoje yra beveik pusantro tūkstančio kelionių įstaigų. Garsiausios Kapsuko, Alytaus, Tauragės, Ukmergės, Mažeikių ir dar keletas. Šios kelionių įstaigos duoda keliautojams patarimus ir padeda surasti kelionių vadovus. Jos kasmet išleidžia į keliones apie tūkstantį grupių. Pavienius kelionių mėgėjus suburia į grupes ir paskiria joms patyrusius vadovus, kurie beveik žino bet kurios respublikos ar šalies kampelius. Daugelis kelionių mėgėjų susipažįsta kaip keliauti jau universitetų kelionių skyriuose.
PAPRASTŲ ŽMONIŲ MELODIJOMIS
Dzūkijos krašto sūnus Viktoras Budrevičius jau nuo jaunystės savyje nešioja labai jausmingas ir patrauklias dainų melodijas. Naujausias V. Budrevičiaus veikalas — opera "Giedrė”. Per savo gyvenimą yra suharmonizavęs kelis šimtus dainų. Valstybinės konservatorijos salėje surengė savo kūrinių koncertą. Koncerte buvo galima girdėti raliavimus, birbynininkus, solistus, pianistus, chorą ir smuiką su orkestru. Koncertui vadovavo ir paaiškinimus darė muzikologas V. Juodpusis.
IŠTRAUKA IŠ LAIŠKO, RAŠYTO DUKTERS, IŠVYKUSIOS Į LIETUVĄ RUOŠTI KALBOTYROS DARBO
Na, žinojau atvažiuodama, kad šių metų dėka aš įleisiu šaknis į šią žemę, pamilsiu daugiau negu tik žmones ir už tą džiaugsmą, tą meilę teks patirti kartu ir išsiskyrimo skausmą, ašarą išspaudžiantį ilgesį.
Gal nevertėtų apie tai dabar galvoti, kai dar septyni mėnesiai prieš akis, bet savotiškai turiu apie tai galvoti, kad neleisčiau dienelėm prabėgti tuščiomis.
Kartais pagalvoju, koks būtų ramus, skirtingas gyvenimas, jei nebūtumėte manęs užauginusi lietuvaite — nereikėtų skaldyti šio ir taip trumpo gyvenimo į dvi dalis, nereikėtų palikti vien laisvalaikiui tautinius užsiėmimus.
Kaip skiriasi gyvenimiški rūpesčiai tiems, kuriems tik darbas ir buitis svarbu. Bet tuo pačiu — koks nuostabus šios žemės kampelis tokiu atveju būtų buvęs nuo manęs paslėptas!
Už šį kampelį, už šį kraštą esu Jums labai dėkinga. Nežiūrint, kiek skausmo tektų ateityje išgyventi dėl šios pažinties, kiek ilgesio, aš ir to skausmo neišsižadėsiu vien dėl visa to, ką šis kraštas man dabar duoda.
Nors jos negaliu pavadinti savo gimtine, bet drąsiai galiu sakyti, kad ji yra mano tėvynė.
Iki. ..
Ramutė
Šį laišką gavau vasario 16 d. — tai man brangiausia dovana. Negaila jai buvo metų santaupų, metų nedarbo, kad pajustų šį džiaugsmą, kurio taip ilgai laukė. Bet ji turėjo "garbės” patekti į bendrą sąrašą, po kuriuo grupė žmonių pasirašė, reikalaudami visus tuos išmesti iš lietuviškos veiklos.
Sprendimą darykite patys.
Jos mama
AR SALOMĖJA NĖRIS ATSIVERTĖ?
Atrodo, kad taip. Neseniai iš Lietuvos viena mokytoja atsiuntė S. Nėries eilėraštį, rašytą prieš mirtį. Sako, kad Lietuvoje šis eilėraštis eina iš rankų į rankas. Čia jį spausdiname.
Tarp žydinčių kaštonų
Raudona bažnytėlė.
Juk čia jaunystė mano,
Nejau ji grįžo vėlei!
Aš nedrąsi stovėjau,
Pilioriun prisiglaudus,
O žmonės trankiai ėjo
Ir prie altoriaus spaudės.
Manęs nieks nepažįsta —
Pro gedulingą šydą,
Bet kojos žengt nedrįsta...
Tiek daug, tiek daugel klydę.
Sakykloj kalba, — keista! —
Jisai iš Galilėjos, —
Tebūnie jai atleista,
Nes daug jinai mylėjo.
Ir man be galo graudu,
Malda širdy netilpo,
Vargonai gaudė, gaudė,
Ir žvakės tirpo, tirpo. ..
• JAV LB Kultūros taryba 1000 dol. premiją paskyrė Antram Kaimui, kuris buvo daugelio jaunųjų jėgų scenos mokykla ir paskatinimas.
• Teroristų Paryžiuje nužudytas karo atašė pulk. leit. Charles Ray, 43 m., buvo geras katalikas. Jis mėgo auginti gėles ir atnešti į bažnyčią; dalyvaudavo planuojant pamaldų liturgiją, mokė mišių patarnautojus, o taip pat dėstydavo tikybą vaikams, kurie lanko valdžios mokyklas.